Verslo sėkmė – žinios, patirtis ir partnerystė

Konkurencija verslą skatina gaminti naujus produktus ir teikti naujas paslaugas. Technologijas kuriančios įmonės dažnai į pagalbą pasitelkia mokslininkus arba partnerius. Toks verslas siekia vis aukštesnių kokybės standartų, aiškesnio ir tvirtesnio bendradarbiavimo su mokslo institucijomis, technologijų parkais bei kitomis paramą inovacijoms teikiančiomis organizacijomis. Tačiau nesuradęs bendros kalbos, aukštųjų technologijų verslas galėtų perkelti savo tyrimus į kitas šalis, kur sudaromos palankesnės ir geresnės sąlygos. Tad ko trūksta ir ką dar galėtume patobulinti, kad būtų kitaip?

Inovatyvus verslas neįprastų sprendimų ieško ne tik įmonės viduje, bet ir jos išorėje. Tai leidžia būti atviriems pokyčiams. Dažniausias visų sprendimų šaltinis – tai žinios, patirtis ir partnerystė. Šie komponentai drauge gali būti paversti galinga konkurencine jėga, kuriančia pridėtinę vertę ne tik įmonei, bet kartu ir valstybei.

Inovatyvumas – pranašumas

Džiugu matyti, kad Lietuvoje yra sukuriama produktų, kurie gali būti sėkmingai realizuojami tarptautinėse rinkose. Vienas tokių – tai UAB „Altechna“ sukurta sistema „Sollas“, kuriai 2010 m. pabaigoje buvo suteiktas Inovacijų produkto apdovanojimas. Ši sistema pasižymi tuo, kad joje integruoti du lazeriniai šaltiniai. Vienas iš jų – femtosekundinis lazeris, kurio panaudojimas leidžia gaminti efektyvesnius saulės elementus naudojamus saulės kolektorių gamyboje. Produktas dar unikalus tuo, kad specialiai jam „Altechna“ sukūrė programinę įrangą, kuri yra pritaikyta veikti tiek mokslinių tyrimų, tiek pramonės poreikiams.

Ši įmonė specializuojasi lazerių šaltinių, mazgų ir jų komponentų kūrime, gamyboje ir prekyboje. Pagrindinės veiklos kryptys – tai optiniai mazgai, optiniai komponentai, lazerinių technologijų sprendimai saulės elementų bei LED šviestukų pramonei. Didžią dalį, t. y. apie 80 proc., pagamintos produkcijos eksportuoja į Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Italijos, Japonijos, Korėjos, Indijos, JAV ar Kanados šalis. Likusią dalį, t. y. apie 20 proc., produkcijos parduoda vietos rinkoje, tačiau nemaža šios produkcijos dalis vis tiek dažniausiai būna integruojama į kitų kompanijų gaminamus įrenginius ir eksportuojama.

„Tikime ne tik produkto sėkme, bet ir džiaugiamės, kad bendradarbiavimas su mokslininkais padeda sukurti komerciškai patrauklius produktus. Kas kartą vis siekiame didinti įmonės mokslinį potencialą, dalyvaujame aukštųjų technologijų plėtros programos projektuose. Galbūt tai nėra verslui pakankamai efektyvi programa, kadangi užsakovai retai kada gali daryti realų poveikį vykstantiems projektams“, – sako Tadas Lipinskas, lazerinius šaltinius ir jų komponentus gaminančios UAB „Altechna“ direktorius.

„Mokslui ir verslui geriau būtų susitelkti darbui kartu, nei vien tik vykdyti fundamentinius tyrimus. Verslas stengiasi sakyti tai, ko reikia rinkai, bet Lietuvoje mokslininkai dažnai pasineria į tyrimus ir mažai yra suinteresuoti labai konkrečių produktų išdirbimu ir komercializavimu“, – pasakoja T. Lipinskas.

„Nors patys dar nepasinaudojome, bet labai teigiamai vertiname Ūkio ministerijos iniciatyvą – inovacinius čekius. Tai puikus instrumentas, kuris veiksmingas rinkai ir, be abejonės, reikalingas stiprinant verslo ir mokslo ryšį. Būtent ta prasme, kai verslas gali pakreipti tyrimus jam svarbia linkme. Nors, kita vertus, maksimali valstybės subsidijuojama suma už inovacinį čekį galėtų būti didesnė“, – teigia T. Lipinskas.

Klasterizacija

Tikėtina, kad ne visada pavyksta realizuoti technologinius uždavinius, nes rinka vis toliau kelia aukštesnius reikalavimus, todėl nevalia sustoti ieškojus. Nors Lietuvos mokslininkai atlieka labai gerus fundamentinius tyrimus, tačiau tikrai ne retai trūksta principingumo ir galimybių visa tai pritaikyti.

Pasitaiko tokių atvejų, kad Lietuvos įmonės kartais sprendžia panašius technologinius uždavinius arba galėtų tai daryti kartu. Tad, kodėl nesusitelkus bendram darbui? Klasterizacija išsivysčiusiose valstybėse yra paklausi, nes klasteris suteikia galimybę su žymiai mažesniais kaštais organizuoti įvairius technologinius darbus, naudingus visai pramonės šakai, žymiai efektyviau ir produktyviau.

Iš tiesų, galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje per pastaruosius metus atsirado keli klasteriai, vienas iš jų 2009 m. įkurtas „Lazerių klasteris“, kuris sieks suvienyti technologijų įmones ir mokslininkus, juos sutelkti bendram darbui.

„Šiuo metu aktyviai bendradarbiaujame su Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Kvantinės elektronikos katedra bei Lazerinių tyrimų centru, Fizinių ir technologinių mokslų centru, „Ekspla“, „Šviesos konversija“ ir kitomis įmonėmis bei moksliniais centrais. Tikimės, kad šiame klasteryje bus išplėtota mokslinių tyrimų bazė ir ji bus prieinama verslui. Visi pokyčiai neabejotinai pasitarnaus šviesos ir lazerinių technologijų įmonių tolimesnei plėtrai“, – sako T. Lipinskas.

Atviros prieigos centrai

Verslas, kuris pats vykdo ar užsako tyrimus, norėtų turėti galimybę pasinaudoti atvira prieiga prie mokslinės laboratorinės įrangos. Šiandien tai padaryti tikrai ne visada pavyksta. Bet tikrai džiugu, kad Švietimo ir mokslo ministerija šalyje kuria tokius atviros prieigos centrus, kuriuose bus įkurtos laboratorijos, aprūpintos moderniausia pasaulinio lygio įranga. Šiuose centruose savo tyrimus galės atlikti verslas, mokslininkai, stažuotojai ar net studentai. Atviros prieigos centrus planuojama kurti „Saulėtekio“ ir „Santaros“ slėniuose Vilniuje, „Santakos“ ir „Nemuno“ Kaune bei Klaipėdos Jūriniame slėnyje.

Tai labai aktualu, bet gali būti sudėtinga įgyvendinti, nes kai kada mokslininkai turi per daug kritišką požiūrį į verslą, kuris kuria pridėtinę vertę. Gal todėl, kad mokslininkams labiau rūpi jų pačių tyrimai? O gal mokslininkai per mažai motyvuojami tai daryti? Svarbiausia, kad pati sistema būtų sukurta kuo paprastesnė, aiškesnė bei skaidresnė.

„Būtų tikrai naudinga, jei Lietuvos įmonės galėtų naudotis atvirais prieigos centrais lengvatinėmis sąlygomis. Pavyzdžiui, šiandien kai kuriuos užsakomuosius tyrimus atliekame Vokietijoje ar Jungtinėje Karalystėje. Tai sėkmingai darytume ir Lietuvoje, bet ne visada yra tokios galimybės, tiek kainos, tiek patikimumo ar užsakymo pateikimo paprastumo prasme“, – pasakoja T. Lipinskas.

Anot T. Lipinsko, šalies aukštųjų technologijų sektorius tolygiai plečiasi ir jau šiandien galima įžvelgti augančią personalo problemą, kuri ateityje vis labiau ryškės. Jaučiamas gabių studentų bei specialistų trūkumas.

Partnerių paieška

„Siekdamas rinkoje išsaugoti konkurencingumą, privalai imtis iniciatyvos ir aiškiau suprasti tai, ko tikisi tavo klientai, ir, žinoma, pasiūlyti, o jei to nepadarysi – padarys kiti. Todėl esame atviri naujovėms – nes tik tai mums leidžia stiprėti beieškant neatrastų galimybių“, – sako T. Lipinskas.

Pasak T. Lipinsko, vienas sunkiausių plėtros užsienyje žingsnių – tai įėjimas į naują šalį ar rinką. Labai svarbu turėti patikimus partnerius, bet juos galima patikrinti tik po kurio laiko dirbant kartu.

„Pirminius ir gana efektyvius rinkos tyrimus galima atlikti net ir internetu. Tokiu būdu sužinome, kokie žaidėjai veikia rinkoje. Kitas kelias – vykti į parodas, kur užmezgami įvairūs nauji kontaktai ir kuriami verslo ryšiai. Labai svarbu dalyvauti tarptautiniuose projektuose, tai mums suteikia naujos patirties bei leidžia geriau pažinti partnerius“, – pasakoja T. Lipinskas.

Anot T. Lipinsko, įmonėms, kai kada trūksta patirties, žinių, profesinių verslo tinklų. Todėl galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje veikia VšĮ Lietuvos inovacijų centras ir VšĮ Eksportuojančioji Lietuva, kurios mums padeda ieškoti naujų partnerystės galimybių.

Drąsios idėjos yra diegiamos tik novatoriškame versle, kuris nebijo investuoti į ateities technologijas, kurti naujus produktus ir paslaugas. Reikia tikėtis, kad tokių įmonių daugės, o Lietuva taps ne tik technologijas vartojanti, bet ir jas gebanti sukurti bei pritaikyti, šalis.