Populiariausias elektroninio atsiskaitymo būdas Lietuvos interneto parduotuvėse yra jose įdiegti bankų elektroninės bankininkystės sistemų įskiepiai, o daugelyje išsivysčiusio pasaulio šalių dominuojančios kredito ar net debeto kortelės yra pamirštos.
Populiariausias elektroninio atsiskaitymo būdas Lietuvos interneto parduotuvėse yra jose įdiegti bankų elektroninės bankininkystės sistemų įskiepiai, o daugelyje išsivysčiusio pasaulio šalių dominuojančios kredito ar net debeto kortelės yra pamirštos. Rinkos dalyvių teigimu, tai lemia bankų politika, didesnis saugumas bei šalyje veikiančio internetinio atsiskaitymo kreditinėmis kortelėmis operatoriaus trūkumas.
Nepaisydamos palyginus sparčios elektroninės prekybos plėtros, Lietuvos interneto parduotuvės tam tikra prasme veikia kaip skaitmeniniai katalogai, kadangi pats populiariausias atsiskaitymo jose būdas vis dar yra grynieji pinigai, paprastai įteikiami įsigytas prekes pristatančiam kurjeriui. Tai DELFI patvirtino ne vienas kalbintas šio verslo atstovas. Tačiau kalbant apie elektroninius atsiskaitymus internete, liūto dalį užima elektroninė bankininkystė, nuošalyje palikdama tiesioginius pavedimus, tarptautines elektroninių pinigų sistemas (pvz., „PayPal“, „WebMoney“ ar „cashU“) ir kredito korteles. Be to, Lietuvoje internetu neįmanoma atsiskaityti debeto kortelėmis, nors ši praktika kai kuriose Vakarų šalyse yra įprasta.
Tenka taikytis
„Atsiskaitymo per elektroninės bankininkystės sistemas kultūra galėjo būti iš anksto numatyta bankų politika. Elektroninių bankų įskiepiai interneto parduotuvėse bankams yra patogesni nei kredito kortelės – taip sumažinama duomenų ir pinigų vagysčių rizika, nereikia pirkti specialios licencijos iš kortelių operatorių, galima gauti daugiau komisinių. Žinoma, ir pačių kredito kortelių savininkų Lietuvoje nėra daug“, – kalba Rokas Černiauskas, interneto parduotuvės laisvalaikiodovanos.lt vadovas. Visgi jis atkreipia dėmesį, kad atsiskaitymas per elektroninės bankininkystės sistemas yra patogus ir vartotojui – dėl jau minėto didesnio saugumo bei to, kad „mokesčiais apkraunami“ ne pirkėjai, o pardavėjai (nors kai kurie bankai už tokį atsiskaitymo būdą įskaičiuoja nedidelį mokestį ir vartotojui).
R. Černiausko vadovaujamoje el. parduotuvėje galima atsiskaityti per trijų Lietuvos bankų sistemas, grynaisiais, „PayPal“ sistema ir tiesioginiu pavedimu. Nors atsiskaitymai „PayPal“ vyksta prie šios sistemos vartotojui prijungiant savo kredito kortelę, tam reikia papildomos registracijos, atsiranda papildomas tarpininkas, o ir pati „PayPal“ sistema Lietuvoje prieš keletą metų aplamdė savo įvaizdį dėl strigusios veiklos viename iš didžiųjų bankų.
Laisvalaikiodovanos.lt vadovas pastebi, kad visose Baltijos šalyse dominuoja elektroninės bankininkystės sistemų kultūra. Tiesa, kreditinėmis kortelėmis galima atsiskaityti antriniuose laisvalaikiodovanos.lt projektuose Latvijoje, Lenkijoje bei Suomijoje, tačiau R. Černiauskas negalėjo pateikti informacijos apie šio būdo populiarumą minėtose šalyse.
Savo ruožtu Martynas Nikolajevas, ne vieną elektroninę parduotuvę savo duomenų centruose talpinančios „Hostex“ verslo plėtros direktorius, atkreipia dėmesį į tai, kad elektroninės bankininkystės įskiepai nėra tokie universalūs kaip galimybė atsiskaityti kredito kortele. Pasak jo, elektroninė bankininkystė gali varžyti tiek klientą, kuris naudojasi, pavyzdžiui, parduotuvės nepalaikoma el. banko sistema, tiek pardavėją, kuris turi atskirai diegti kiekvieno banko įskiepus. O neturint atsiskaitymo kortele funkcijos, susiaurėja pardavėjo rinka – elektroninėje parduotuvėje nebegali pirkti užsieniečiai ar išeiviai.
„Kredito kortelių apdorojimo paslaugų teikėjai anksčiau pasiimdavo apie 4–5 proc. komisinių. Tai – nemaži pinigai. Tačiau elektroninių bankų sistemų diegimo ir palaikymo kaina yra artima kredito kortelių operatorių mokesčiams“, – sako M. Nikolajevas.
„Hostex“ verslo plėtros vadovo teigimu, Lietuvoje būtų laukiamas kredito kortelių sistemų operatorius iš užsienio arba galėtų atsirasti ir vietinis žaidėjas. „Galbūt kuris bankas galėtų pradėti tai daryti, tačiau tam tikra prasme šitaip jis konkuruotų pats su savimi ir savo elektroninės bankininkystės sistemomis“, – teigia pašnekovas.
Interneto parduotuvė pigu.lt savo tinklalapyje pateikia „Visa“ bei „Mastercard“ logotipus, tačiau parduotuvės vadovas Dainius Liulys sako, kad iš tikrųjų šiomis kredito kortelėmis galima atsiskaityti nebent per „PayPal“ sistemą. D. Liulys taip pat atkreipia dėmesį į lietuviško kreditinių kortelių operatoriaus nebuvimą, gerai išplėtotas elektroninės bankininkystės paslaugas ir jų suteikiamą didesnį saugumą, nedidelį kredito kortelių populiarumą. Tačiau, kalbėdamas apie korteles, D. Liulys pritartų galimybei Lietuvoje internetu atsiskaityti debeto kortelėmis. Jei būtų įgyvendintos atitinkamos saugumo priemonės, toks būdas, pigu.lt nuomone, būtų itin patogus klientams ir stipriai pasitarnautų interneto prekybos plėtrai Lietuvoje. Beje, vardindamas šių metų pigu.lt planus, pašnekovas užsimena apie „atsiskaitymo būdų parduotuvėje plėtrą“.
O šviežios elektroninės parduotuvės kūrimo patirtes turintis vasarį debiutuosiančios pirk.lt vadovas Eduardas Šitikas sako, kad nors elektroninė bankininkystė yra saugesnis atsiskaitymo būdas, jo populiarumas verslininkams nėra itin naudingas. Pasak E. Šitiko, bankai reikalauja 2 proc. komisinio mokesčio iš parduotuvių, kai kurie bankai už tokį atsiskaitymo būdą nedidelio mokesčio jau prašo ir iš klientų, be to, pasilikta teisė bet kada šias sąlygas keisti. „Bankas išlošia visais atvejais, o pardavėjams lieka žaisti savo maržomis ir konkuruoti“, – sako pirk.lt vadovas.
Tačiau jis optimistiškai žvelgia į praėjusį mėnesį paskelbtas naujienas apie elektroninių pinigų įstatymą, kuris pagal ES direktyvas Lietuvoje turėtų įsigalioti nuo balandžio. Tai, E. Šitiko teigimu, turėtų palengvinti ir atpiginti atsiskaitymų galimybes, sukurti naujų sprendimų, šitaip galėtų atsirasti ir lietuviškas elektroninių pinigų operatorius.
Pirk.lt klientai parduotuvėje galės atsiskaityti grynaisiais, populiariausiomis elektroninės bankininkystės sistemomis, pavedimu, elektroniniu lizingu bei virtualių pinigų sistemomis „WebMoney“ bei „PayPal“. E. Šitikas teigia svarstęs ir atsiskaitymo kredito kortelėmis galimybę, tačiau tokias paslaugas teikia nebent užsienyje – Latvijoje ar Lenkijoje – esantys operatoriai, tad Lietuvos verslininkams atsirastų buhalterinių nepatogumų.
Pabrėžia saugumą
DELFI komentarus atsiuntę bankai vienbalsiai pabrėžia elektroninės bankininkystės sistemų saugumą.
„Lietuvos rinka, ir ypač internetinių atsiskaitymų, yra palyginti nedidelė, todėl internetu prekiaujantys pardavėjai stengiasi mažinti veiklos išlaidas. Internetinėms parduotuvėms atsiskaitymų kortelėmis per „PayPal“, „Worldpay“ ar kitas sistemas priėmimas lemia papildomas išlaidas, todėl dažniausiai Lietuvos internetinės parduotuvės pasirenka pigesnes alternatyvas – apmokėjimą per Lietuvos bankų el. bankininkystės sistemas arba apmokėjimą grynais pinigais pristatant prekes“, – rašo SEB banko Mokamųjų kortelių departamento direktorė Monika Rimkūnaitė-Bložė.
Pasak jos, didžioji dauguma Lietuvoje veikiančių elektroninių parduotuvių yra orientuotos į vietos rinką. Parduotuvėms elektroninės bankininkystės sistemos, SEB atstovės teigimu, yra patrauklios dėl to, kad lėšos į jų sąskaitas yra pervedamos beveik iškart po apmokėjimo, o klientams šis būdas yra saugesnis, kadangi niekam nereikia patikėti mokėjimo kortelės duomenų.
„Prieš 5–10 metų, kai pasaulyje sparčiai populiarėjančių atsiskaitymų kortelėmis interneto parduotuvėse tendencijos atėjo į Lietuvos kortelių rinką, technologinė aplinka, ypač saugumo srityje, dar nebuvo taip pažengusi, kaip yra šiuo metu, tuo naudojosi sukčiautojai, be to, Lietuvos vartotojai dar neturėjo patyrimo ir tradicijų interneto parduotuvėse saugiai naudoti savo asmeninių prisijungimo bei kortelių duomenis“, – teigia M. Rimkūnaitė-Bložė.
O kalbėdama apie internetinį atsiskaitymą debeto kortelėmis, ji teigia, kad atsižvelgiant į galimas rizikas bei faktą, kad dauguma Lietuvos dirbančių žmonių atlyginimą gauna į debeto kortelių sąskaitas, kuriose dažniausiai šios lėšos ir laikomos, Lietuvos bankai priėmė sprendimus, kuriais buvo apriboti atsiskaitymai debeto kortelėmis interneto parduotuvėse. Tačiau šiam tikslui SEB siūlo virtualią debeto kortelę.
Panašius argumentus savo komentare dėsto ir „Swedbank“ Kasdieninės bankininkystės ir investavimo departamento direktorius Ramūnas Strauka. „Klientai paprastai geriau žino ir labiau pasitiki interneto banku, kuriuo paprastai naudojasi ir atlieka kitus mokėjimus. Mokėjimas kortelėmis ne toks pažįstamas, taip pat skeptiškesnį požiūrį gali lemti ir periodiškai pasirodanti informacija apie sukčiavimo atvejus, kuomet neteisėtai pasinaudojama kortelės duomenimis“, – teigia R. Strauka. Pasak jo, prekiaujant Lietuvoje internetinės bankininkystės sistemos iš esmės pakanka, diegti šias sistemas bei dirbti su jomis patogiau ir pardavėjams.
Išnykusi naujovė
Atsiskaitymas kredito kortelėmis internete Lietuvoje nėra naujiena – dar prieš gerą dešimtmetį tokią galimybę (su tam tikrais apribojimais) buvo suteikusi viena pirmųjų šalies elektroninių parduotuvių – „Omnitel“ administruota muge.lt. Vėliau, rinkoje įsitvirtinus elektroninės bankininkystės sistemoms, šio atsiskaitymo būdo populiarumas nuolat menko, o dabar, DELFI žiniomis, nei vienas Lietuvos bankas verslininkams negalėtų pasiūlyti kredito kortelių apdorojimo internete paslaugų. Du šias paslaugas kurį laiką teikę bankai – „Swedbank“ ir SEB – tokią galimybę nutraukė arba bent pristabdė, o rinkos dalyvių nuomone, sprendimui įtakos galėjo turėti dviejų Lietuvos avialinijų bankrotai. Beje, po jų pinigus greičiausiai atgavo būtent kredito kortelėmis atsiskaitę klientai, kadangi bankai „Visa“, „Mastercard” ar kitiems operatoriams privalo pateikti tam tikrų garantijų dėl atsiskaitymų kreditinėmis kortelėmis draudimo. O su tarptautiniais klientais dirbančios oro bendrovės kone neišvengiamai privalo turėti galimybę atsiskaityti kreditinėmis kortelėmis. Ją turėjo tiek „FlyLAL“, tiek „Star1 Airlines“.
Dominuoja kreditinės kortelės
Lietuvos bankų asociacijos 2010 m. lapkričio duomenimis, Lietuvoje veikiantys bankai fiziniams asmenimis ir verslo klientams iš viso yra išdavę 4,23 mln. mokėjimo kortelių, iš kurių 3,76 mln. (86,91 proc.) yra debetinės, o 565,6 tūkst. (13,09 proc.) – kreditinės. Tiesa, atskirų bankų kreditinių ir debetinių kortelių santykis stipriai skiriasi. Du daugiausiai klientų turintys bankai – „Swedbank“ bei SEB – debetinių kortelių yra išdavę atitinkamai 10 ir 7 kartus daugiau nei kreditinių, o vienintelis „Citadele“ (buv. „Parex“) bankas, prieš porą metų aktyviai į rinką įvedinėjęs „American Express“ korteles, kredito kortelių savininkų turi daugiau nei debeto. Palyginus solidžią kreditinių kortelių turėtojų dalį turi ir „Ūkio bankas“, šioje kategorijoje taip pat minėtini ir „Snoras“ bei „Danske Bank“.
