Lietuvoje atliktas tyrimas rodo, kad požiūris į IT taikymą švietimo įstaigose yra gan ribotas, o platesnis kompiuterių naudojimas paprastai baigiasi už informatikos kabineto durų slenksčio. Tyrime, kurį atliko KTU mokslininkai, apklausta daugiau nei 1800 švietimo įstaigų atstovų iš visų Lietuvos regionų.
Lietuvoje atliktas informacinių technologijų (IT) vystymo mokyklose sociologinis tyrimas rodo, kad požiūris į IT taikymą švietimo įstaigose yra gan ribotas, o platesnis kompiuterių naudojimas paprastai baigiasi už informatikos kabineto durų slenksčio. Bendrovės „Microsoft“ užsakytame tyrime, kurį atliko Kauno technologijos universiteto mokslininkai, apklausta daugiau nei 1800 švietimo įstaigų atstovų iš visų Lietuvos regionų.
Tyrime iš viso dalyvavo 64 Lietuvos mokyklų atstovai: 1133 mokiniai, 528 pedagogai ir 142 mokyklų vadovai ar jų pavaduotojai. Taip pat apklausti 42 švietimo sistemoje dirbantys ekspertai – Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, savivaldybių bei apskričių administracijų pareigūnai, IT specialistai. Tyrime taikyta kiekybinė ir kokybinė apklausa bei statistinės medžiagos analizė.
Viena svarbiausių tyrimo išvadų – Lietuvos mokyklose besimokantiems vaikams ir jaunimui šiuo metu nėra užtikrinamos lygios galimybės naudotis informacinėmis technologijomis. Jų pasiskirstymas Lietuvos mokyklose netolygus, egzistuoja aiškūs skirtumai tarp kompiuterių, interneto ir kitų technologijų paplitimo skirtingo tipo gyvenvietėse – didžiuosiuose šalies miestuose, mažesniuose miesteliuose ir kaimo vietovėse. Pavyzdžiui, urbanizuotose teritorijose esančiose mokyklose nuo 40 iki 55 proc. (priklausomai nuo miesto dydžio) pedagogų turi prieigą prie interneto – tai yra dvigubai daugiau nei kaimiškose vietovėse, kur tokią galimybę turi tik apie 23 proc. mokytojų.
Galimybė naudotis IT taip pat priklauso nuo mokyklos tipo – gimnazijų mokytojams ir mokiniams užtikrinamos palankesnės sąlygos naudotis IT nei vidurinėse ar kito tipo mokyklose. Pavyzdžiui, vidutinis kompiuterių skaičius gimnazijose siekia 47 – tai yra virš trečdalio daugiau nei vidurinėse (29,8 kompiuteriai) ir 3,5 karto daugiau nei jaunimo mokyklose (13,2 kompiuteriai).
Vykstant sparčiai mokyklų kompiuterizacijai, vis didesne problema tampa ne kompiuterių ar kitos įrangos trūkumas, o išryškėjęs netolygus technologijų panaudojimas pačių mokyklų viduje. Apklausos rezultatai rodo, kad IT mokinių ugdymo procese reguliariai ir sistemingai taiko tik informatiką dėstantys mokytojai. Kitų disciplinų pedagogai tai daro kur kas rečiau. Ne informatikos dalyko pamokose bent kartą per savaitę kompiuteriu pasinaudoja 18 proc. mokytojų. 67 proc. tą daro ne dažniau nei kartą per mėnesį ar apskritai niekada.
„Šiandieninėje Lietuvos mokykloje susiformavo dvi skirtingos IT kultūros: viena – informatikos kabinete, kur daugeliu atvejų jau įrengti neblogi kompiuteriai, yra interneto ryšys, kita – likusioje mokyklos erdvėje, t. y. klasėse, bibliotekoje, laboratorijose. Pastarojoje informacinės technologijos dar nesuvokiamos kaip kasdieninė mokymo bei darbo priemonė“, – sako Kauno technologijos universiteto socialinių tyrimų laboratorijos vadovas prof. habil. dr. Gediminas Merkys.
Pasak jo, tokiai padėčiai įtakos turi ne tik kompiuterinių žinių trūkumas tarp pedagogų, bet ir mokyklų infrastruktūra. Didžioji dalis – beveik 60 proc. – kompiuterių yra sutelkta informatikos klasėje, tad pedagogams sudėtinga jais reguliariai naudotis ar taikyti pamokų metu. Tuo tarpu kitų dalykų kabinetuose esančios kompiuterinės įrangos dalis nesiekia nė 10 proc. (2827 vnt.), dar mažiau jos yra mokytojams skirtose patalpose – 3,5 proc. (1146 vnt). G. Merkio teigimu, nedidelėse mokyklų administracijose kompiuterių paprastai yra daugiau nei jų bibliotekose.
Apklausoje dalyvavusių švietimo ekspertų – mokyklų atstovų, įvairių lygių politikų, specialistų – buvo paprašyta išvardinti svarbiausius pastarųjų metų mokyklų pasiekimus ir problemas, susijusias su IT. Pagrindiniu švietimo įstaigų laimėjimu paprastai nurodytas išaugęs mokyklų kompiuterizavimo lygis bei tinklo sukūrimas (interneto ryšys, intranetas) – juos išskyrė atitinkamai 95 ir 83 proc. apklaustųjų.
Tarp svarbiausių problemų, su kuriomis tenka susidurti diegiant informacines technologijas mokyklose, buvo minimos naujos legalios programinės įrangos trūkumas (68 proc.), lėšų stoka (63 proc.), nepakankamas kompiuterių skaičius (32 proc.). Kur kas mažiau respondentų kaip problemą įvardija kompiuterinio raštingumo ir kompetentingų IT specialistų trūkumą – 27 ir 24 proc.
„Iki šiol daugiausia dėmesio visuose valstybės lygiuose buvo skiriama kompiuterinio raštingumo ugdymui per informatikos arba informacinių technologijų pamokas. Tačiau efektyvus IT naudojimas mokymo ir mokymosi procese, kūrybiškumo ugdyme yra primirštas. Šiandien, atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, reikalingas didesnis dėmesys visapusiam IT taikymui mokyklų bendruomenių gyvenime, lygiateisiškumo principų įgyvendinimas“, – teigia Švietimo informacinių technologijų centro direktorius Vainas Brazdeikis.
Tyrimo metu taip pat teirautasi, kokių veiksmų turėtų imtis valstybės institucijos bei privatus verslas, kad prisidėtų prie IT taikymo švietimo įstaigose efektyvumo. Absoliuti dauguma – 80 proc. – atsakiusiųjų nurodė didesnių lėšų poreikį, trečdalis paminėjo, kad jos turėtų padėti mokykloms diegti legalias kompiuterių programas.
„Šis tyrimas turėtų tapti gairėmis ne tik švietimo politiką įgyvendinančioms valstybės institucijoms, bet ir privačiam sektoriui. Lietuvoje veikiančios įmonės turi investuoti į mokyklą, nes būtent nuo jos modernumo priklauso būsimų specialistų kompetencija, valstybės ekonomikos augimas ir kiti mums visiems svarbūs dalykai“, – teigia bendrovės „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius Mindaugas Glodas.
Pasak jo, kompanija „Microsoft“ stengiasi prisidėti prie švietimo vystymo įvairiomis vykdomomis programomis: mokykloms nemokamai teikiama bendrovės sukurta programinė įranga, kartu su Švietimo ir mokslo ministerija vykdoma „Partneriai mokyme“ programa, kasmet rengiamas „Mokytojų novatorių“ konkursas ir t. t.
|
|
|
