Pirmąjį XXI a. bei tūkstantmečio dešimtmetį visuomenę labiausiai formavo informacinės technologijos, teigia žurnalas „Time“. Taip pat pastebima, kad politinėje erdvėje šalys ėmė labiau burtis į galios centrus, o į politikos darbotvarkes itin aukštai pakilo klimato kaita.
Pirmąjį XXI a. bei tūkstantmečio dešimtmetį visuomenę labiausiai formavo informacinės technologijos, teigia žurnalas „Time“. Taip pat pastebima, kad politinėje erdvėje šalys ėmė labiau burtis į galios centrus, o į politikos darbotvarkes itin aukštai pakilo klimato kaita.
Tuo metu kai kurie dalykai, kaip „Concord“ lėktuvai ar kodachromo juostos, šį dešimtmetį išnyko.
Jei į laiko kapsulę reikėtų įdėti daiktą, geriausiai atspindintį šiuos laikus arba šį dešimtmetį, dažnas jaunuolis iškart pagalvotų apie „iPod“ – visas mėgstamiausias dainas muzikos mylėtojai tiesiog kišenėse gali nešiotis nuo 2001-ųjų.
Ir nors dainos apie šį grotuvą kūrėjai sako, kad jei šiandien įdėtume jį į stalčių, mūsų vaikaičiai, radę jį senoje komodoje, negalėdami patikėti klaustų: „tai ką, jūs savo laikais negalėjote muzikos pasikrauti tiesiai į smegenis“, „iPod“ eros pabaigos dar nematyti.
Kasmet populiarėjančio „Apple“ prekinio ženklo grotuvų pardavimai, dar išaugantys Kalėdų laikotarpiu, sparčiai auga ir Baltijos šalyse – čia kas penktas MP3 grotuvas yra „iPod“.
Tais pačiais metais, 2001-aisiais, atsirado ir „Wikipedia“ – virtuali enciklopedija, kurios turinį gali papildyti kiekvienas ir kurios atsiradimo datos, kaip juokauja žurnalas „Time“, negalima patikimai fiksuoti, nes apie ją leidinys sužinojo būtent iš „Wikipedia“.
„Wikipedia“ reiškinys rodo, kad kokybiškas turinys nėra kažkur giliai knygose, bibliotekose, jis yra prieinamas ir žmonės gali tuo naudotis. Juk kas valdo informaciją, tad valdo pasaulį. Ir kuo bus daugiau viešai prieinamos informacijos, tuo pasaulis bus geresnis ir skaidresnis“, – įsitikinęs internetinės komunikacijos ekspertas Ramūnas Žilionis.
„Nepasakyčiau, kad esu labai visuomeniškas ar išvis kuo nors išskirtinis, tačiau kai prisijungiu prie „Facebook“, pradedu gyventi“, – taip prasideda daina, kurią sukūrė du šio socialinio tinklo, gimimą fiksuojančio 2004-aisiais, vartotojai.
Jo įkūrėją Marką Zuckerbergą „Time“ šiemet paskelbė Metų žmogumi. „Facebook“, skaičiuoja „Time“, galėtų tapti trečia pagal didumą pasaulio valstybe, jei realybėje gautų nemenką plotą žemės visiems jo vartotojams apsigyventi. Tinklo vartotojų skaičius praėjusią vasarą perkopė pusę milijardo.
Intelektualinę nuosavybę galės kurti visi
Internetui tampant vis mažiau anonimiškam, sako M. Zuckerbergas, „Facebook“ siekia būti tos informacijos savininku. Todėl nepaisant džiugesio dėl nykstančių sienų ir mezgamų kontaktų, yra dar viena sąvoka, be kurios šiandien neapsieina nė vienas net ir „Facebook“ liaupsinantis apžvalgininkas, ir net patys „Facebook“ vartotojai – privatumas.
„Prieš 50–30 tūkst. metų prieš Kristų pasaulyje buvo keli žmonių tipai. Randamos iškasenos Kinijoje, kur buvo žmonės-milžinai, Okeanijoje rasta gyvenviečių žmonių, kurie buvo du kartus mažesni už mus. Žinome Vokietijoje rastų žmonių, kurie tuo metu konkuravo Europoje su mūsų protėviais, iškasenų. Mokslininkai [atlikdami tyrimus] pamatė vieną įdomią detalę – „homo sapiens“ liko dėl to, kad tarpusavyje keitėsi informacija.
Tai greičiausiai yra žmogaus prigimtis – jis yra užprogramuotas keistis informacija ir bendrauti tarpusavyje. Čia greičiausiai yra populiarumas pačių socialinių tinklų ir paties bendravimas.
Internetas, kaip toks, keičia privatumo sąvoką, tačiau internete galima susikurti tokį įvaizdį, kokį norėtum turėti ir kokį nupirktų darbdavys. Tad, viena vertus, privatumas galbūt sumažėjo, kita vertus, atsirado daug puikių galimybių padaryti tarptautinę karjerą būtent „Facebook“ pagalba“, – sako R. Žilionis.
Privatumo nustatymus „Facebook“ vis labiau derina prie vartotojų pageidavimų, o pati sąvoka, pastebi apžvalgininkai, kinta nemažiau nei kita, su ja susijusi, – intelektinės nuosavybės. Ją keisti, įsitikinęs interneto komunikacijos specialistas R. Žilionis, padeda ir „YouTube“ – nemokamas vaizdo įrašų kanalas.
„Mes dabar kalbame apie autorių teisių pasikeitimo priešaušrį. Jeigu iki tol visi suprato, kad vaizdo ir garso kūriniai yra apsaugoti ir kitų galimybių nėra, tai dabar žmonės „YouTube“ ar kitų padedami keičiasi tais failais, ir šis procesas yra jau nesuvaldomas. Greičiausiai ateinantį dešimtmetį keisis visa intelektualinės nuosavybės verslo samprata.
Visų pirma, intelektualinę nuosavybę galės kurti paprasti žmonės. Antra, tos kompanijos, kurios žėrėsi didelius pelnus, jau turės skaitytis su vartotojų nuomone ir atgaliniu ryšiu. Reitingai ir populiarumas internete bus tiesiogiai susiję su jų pelnais“, – mano R. Žilionis.
Paklaustas, kaip paprasti žmonės galės kurti intelektualinę nuosavybę, interneto komunikacijos specialistas pateikia tokį pavyzdį: „Tinklaraštininkai dažniausiai kuria nepriklausomą turinį, ir populiariausi to turinio kūrėjai pasaulyje uždirba labai nemažus pinigus“.
„Wikileaks“ era tik prasideda
Nors „Time“ tarp šį dešimtmetį svarbiausių žmoniją formuojančių atradimų dar mini eurą, dėl kurio išnyko frankai, markės, liros ir kitos valiutos, taip pat įsikūrusį Tarptautinį baudžiamąjį teismą, žmogaus genomo projektą, bene daugiausia jo išskiriamų reiškinių susiję būtent su informacinėmis technologijomis. Praeinantį dešimtmetį socialiniai tinklai, be kita ko, būrė į politinio pobūdžio protestus, o informacinių technologijų svarba apskritai politikoje vis augo.
„Akivaizdžiai padidėjusios asimetrinės grėsmės apskritai visoms valstybėms, pradedant nuo teroristinių išpuolių prieš JAV ir baigiant kibernetinėmis atakomis prieš Estiją.
Pastaruoju metu vėlgi savotiškas informacinis šantažas, tam tikri dalykai, kuriuos skelbia „Wikileaks“, irgi yra visiškai naujo tipo grėsmės ar iššūkiai valstybėms“, – teigia politologas Tomas Janeliūnas.
Paklaustas, ar „Wikileaks“ yra ateinančio ar praeinančio dešimtmečio reiškinys, T. Janeliūnas sakė: „Tai, kad informacija tampa vis didesne vertybe – iš vienos pusės vis labiau saugojama, o iš kitos pusės vis sunkiau ją apsaugoti ir ji tampa vis viešesnė – tai, manyčiau, ta tendencija turėtų tik labiau stiprėti“.
Tačiau politologas abejoja, ar „Wikileaks“ pralaužė kažkokią užtvanką ir nuo šiol visą informaciją turėsime viešą: „Greičiausiai kaip tik stiprės pastangos didinti neviešos informacijos apsaugą, tačiau atitinkamai gali stiprėti ir noras ją turėti arba skleisti. Ir jei anksčiau didžiosios konkurencijos vykdavo dėl kažkokių labai konkrečių objektų, resursų, konkurencija dėl informacijos, manyčiau, artimiausiu dešimtmečiu taps labai aktualiu dalyku“.
„Aš tą procesą vadinu internetine demokratija. Nesvarbu, ką jie skelbia, įdomus pats faktas, kad atsiranda tokios galimybės, atsiranda daug žmonių, kurie palaiko tą idėją.
Jeigu internete susidaro didelė žmonių grupė, kuri siekia vienokių ar kitokių tikslų, tam tikru momentu politikai, kiti žmonės, kurie priima sprendimus, verslas, negali į juos nereaguoti. Lygiai taip pat yra su „Wikileaks“. Tokia didelė žmonių grupė, kuri juos palaiko, – tai tik projekto pradžia.
Tokių „Wikileaks“ greitai atsiras Rusijoje ar Kinijoje, visur kitur, kur dar yra daug galimybių. Dešimties metų laikotarpyje, manau, visuomenė taps atviresnė, vis sunkiau bus nuslėpti tam tikras paslaptis finansinėms grupuotėms ir politikams. Tai veda link to, kad jie turės tapti skaidresni ir atsakingesni“, – mano R. Žilionis.
Klimato kaita – į politikos darbotvarkių aukštumas
Žurnalas „Time“ fiksuoja, kad besibaigiančio dešimtmečio politikos gyvenimą charakterizuoja ir spalvotos revoliucijos buvusioje Sovietu Sąjungoje: Gruzijoje – rožinė, Ukrainoje – oranžinė, o Kirgizijoje – tulpių.
„Visuomenės, net ir buvusiose sovietinėse respublikose, ne iki galo susitaikė su tokiais pusiau autoritariniais režimais. Spalvotųjų revoliucijų banga buvo savotiška naujovė. Sunku pasakyti, ar ji jau baigėsi, tačiau kad atsirado tam tikras atoslūgis – jaučiasi“, – pastebi T. Janeliūnas.
2008-aisiais reikšmingais tapo ir Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikimai, prasidėję tų metų lapkričio 15-osios lyderių bandymu suvaldyti finansų krizę.
„Tada pirmąkart buvo oficialus būtent didžiųjų 20-ies valstybių susitikimas. Anksčiau vykdavo daugiausia G7 ar G8 susitikimai. Šiame dešimtmetyje labai aiškiai atsiskleidė sparčiai augančių valstybių įtaka ir svoris tarptautinėje erdvėje – turiu galvoje ne tik Indijos ir Kinijos, bet ir Brazilijos, kitų Pietų Amerikos valstybių. Pripažinimas, kad pasaulis vis labiau skaidosi į daugelį politikos, ekonomikos centrų, tampa vis svarbesnis“, – įsitikinęs politologas.
„The New York Times“ dar pernai pastebėjo, kad dešimtmetis prasidėjo Jungtinių Valstijų dominavimu, o baigėsi Kinijos iškilimu. Technologijos paspartino istorijos eigą, o klimato kaita tapo bene didesniu iššūkiu nei terorizmas: terminas „pasaulinis atšilimas“ per pastaruosius metus tapo vienu iš dažniausių žiniasklaidoje.
Anot T. Janeliūno, klimato kaita palengva kyla ir į politikos darbotvarkių aukštumas.
„Anksčiau gal buvo daugiau nevyriausybinių organizacijų, akademinių forumų objektas, dabar šie reiškiniai reikalauja labai konkrečių politinių sprendimų, ir tie aukščiausio lygio susitikimai, kuriuose svarstoma klimato kaita, yra naujas reiškinys.
Kol kas dar nėra lengva pasiekti susitarimus tarp daugelio šalių, bet vien tai, kad šis klausimas iškilo į pačią viršūnę, rodo ganėtinai naują tendenciją“, – sako politologas.
Nebėra „Mir“, „Concord“ ir kodachromo juostų
O kas per pirmąjį amžiaus ir tūkstantmečio dešimtmetį išnyko?
Pasak „Time“, nebėra „Mir“ kosminės stoties, skirtos kosminiams tyrinėjimams. 2001-aisiais ji buvo išvesta iš savo orbitos į Žemės atmosferą, kur krisdama sudegė.
2003-aisiais, po 2000-ųjų avarijos Paryžiuje, dėl didelių eksploatacijos sąnaudų ir kitų faktorių, aviakompanijos „British Airways“ ir „AirFrance“ paskelbė, kad į orą nebekils „Concord“ – vieni iš dviejų viršgarsinių transportinių lėktuvų modelių.
Jau dešimtmečius žmonėms nebesiunčiant telegramų, pinigų perlaidų paslaugos teikėja „Western Union“ 2006-aisiais išsiuntė paskutiniąją.
Išnyko ir „Lehman Brothers“ – investicijų bankas, apie kurį prieš finansinį nuosmukį mažai kas buvo girdėjęs.
Dar „Time“ mini pernai nutrauktą legendinės pirmosios pasaulyje komerciškai sėkmingos spalvinės fotojuostos – kodachromo – gamybą. Pasak „Kodak“ atstovų, priimti tokį sprendimą privertė dėl skaitmeninių fotoaparatų populiarėjimo sumažėjusi fotojuostų paklausa.
Ekspertai tikina, kad juostos pardavimų apimtys tesudarė vos kelias visų bendrovės pajamų procento dalis. O juostinė fotografija, pastebima, niekur neišnyko, net atvirkščiai, išgyvena atgimimo laikus. Panašiai ir su kitais minimais reiškiniais: išnykus vienam jo elementui, atgimsta kitas, o iššūkius sudėti į dešimtmečių rėmus ne taip lengva.
„Internete vieni projektai atsiranda, kiti dingsta. Prieš dvejus metus niekas negalėjo pagalvoti, kad „Google“ turės konkurentą, kad bus puslapis, kuris bus populiaresnis už „Google“. Dabar mes turim „Facebook“.
Yra tokia nuomonė, kad socialinių tinklų arba didelių projektų pikas trunka penkis metus, o po to slopsta, ir jų vietą užima konkurentas. Tai nebūtinai turi būti smarkiai technologiškai kitoks, bet laiku ir vietoje atsiradęs sprendimas, kuris dar labiau palengvina žmonių gyvenimą“, – teigia internetinės komunikacijos ekspertas R. Žilionis.
„Atsiranda ir naujų, tik prasidedančių procesų, kurie dar vis vyksta moksliniuose formatuose. Tačiau, manyčiau, jie neišvengiamai pasieks ir politinę erdvę – tarkime, genetiniai žmonių tyrinėjimai, tam tikra informacija, susijusi su genetiniais dalykais, kurie vers ieškoti ne tik mokslinių, technologinių sprendimų, bet ir vers diskutuoti apie moralinius, politinius atradimų padarinius“, – mano politologas T. Janeliūnas.
