Ar tiesa, kad Lietuvos jaunimas masiškai išvyksta studijuoti į užsienį, o mūsų šalies aukštasis mokslas patrauklus vien trečiojo pasaulio šalims? Kodėl mažėja studentų Lietuvos aukštosiose mokyklose? Šiuos ir kitus klausimus spaudos konferencijoje gvildeno Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
Ar tiesa, kad Lietuvos jaunimas masiškai išvyksta studijuoti į užsienį, o mūsų šalies aukštasis mokslas patrauklus vien trečiojo pasaulio šalims? Kodėl mažėja studentų Lietuvos aukštosiose mokyklose? Šiuos ir kitus klausimus spaudos konferencijoje gvildeno Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
Spaudos konferencijoje pristatyta studija, kurios tikslas nustatyti Lietuvos jaunimo studijų užsienyje mastą ir geografiją. Tyrime suskaičiuoti tik pilnas studijas užsienyje pasirinkę studentai, jų judėjimas studijų mainų programų metu neįtrauktas. Be to, įvertintas faktas, kad Lietuvoje studijuoti apsisprendžia vis daugiau užsieniečių.
Tokie duomenys per pastaruosius 20 metų apibendrinti pirmą kartą. Juos surinkti padėjo Lietuvos ambasados užsienyje, įvairios aukštąjį mokslą kuruojančios užsienio valstybių institucijos bei Lietuvos aukštosios mokyklos.
Studijos užsienyje – įprasta praktika ES šalyse
Lietuvoje esame įpratę tragiškais laikyti „reiškinius, kurie pasaulyje yra natūralūs“, – apgailestavo ministras, pristatydamas į užsienį studijuoti vykstančiųjų tendencijas. Išties visose ES valstybėse įprasta išvykti studijuoti.
Pastaraisiais metais pastebimas studijuojančių Lietuvoje žmonių skaičiaus mažėjimas, panašios tendencijos, numatoma, išliks artimiausiu metu. Ar nežymus studentų skaičiaus mažėjimas reiškia, kad abiturientai mieliau pasirenka studijas užsienyje? Anot ministro G. Steponavičiaus, statistikos duomenys rodo, kad mažėja jaunų žmonių skaičius Lietuvoje, o šis mažėjimas atitinkamai atsispindi aukštosiose mokyklose. Pavyzdžiui, 2009 / 2010 mokslo metais Europos šalių aukštosiose mokyklose studijavo 7 085 Lietuvos piliečiai. Tai sudaro 3,5 proc. visų Lietuvoje studijuojančių studentų. 2007 m. šis skaičius siekė 6 800 ir tai sudarė 3,4 proc. visų studentų. „Tad didesnių pokyčių nėra“, – pabrėžė jis.
Lietuviai dažniausiai renkasi studijas Jungtinėje Karalystėje, Vokietijos, Danijos ir Lenkijos aukštosiose mokyklose. Reikia pridurti, kad Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Prancūzija yra populiariausios Europos valstybės, į kurias studijuoti atvyksta daugiausiai užsieniečių iš viso pasaulio.
Pagal studijuojančiųjų užsienyje skaičių Lietuva yra kiek aukščiau ES vidurkio (jis siekia 2,6 proc.) – tai yra 3,4 proc., kai tuo tarpu Austrijoje jis siekia 4,1 proc., Islandijoje 20,1 proc.
Pasaulyje vyrauja tendencija, kad į užsienį studijuoti dažniau važiuoja mažų šalių piliečiai. Tačiau Lietuvos piliečių, studijuojančiųjų užsienyje, yra daug mažiau nei Portugalijos (4,0 proc.), Estijos (8,2 proc.) ar Maltos (10,2 proc.) piliečių, pabrėžė ministras.
Didžioji dalis išvykusiųjų studijas užsienyje sieja su bazinio aukštojo mokslo išsilavinimo įgijimu. Anot viceministrės Nerijos Putinaitės, lietuviai niekuo neišsiskiria iš kitų ir užsienio universitetuose dažniausiai renkasi socialinius mokslus.
Įdomu tai, kad bendras lietuvių, studijuojančiųjų užsienio valstybėse, skaičius kinta mažai: didėjant studijuojančiųjų ES šalyse, pastebimai mažėja studijuojančiųjų kitose pasaulio valstybėse (JAV, Rusijoje) skaičius; didėjant studijuojančiųjų skaičiui vienose ES šalyse (Jungtinėje Karalystėje), mažėja kitose (Vokietijoje).
Užsieniečių studijos Lietuvoje
Tyrimo duomenimis užsieniečių, atvykstančių studijuoti Lietuvoje, skaičius pastaraisiais metais ženkliai augo. 2005 metų duomenimis, Lietuvoje studijavo vos daugiau nei 700 užsieniečių, o 2009-aisiais – virš 3000. Studijuoti jaunimas į Lietuvą atvyksta iš 78 pasaulio valstybių, daugiausia iš Baltarusijos, Ukrainos, Lenkijos, Rusijos, Izraelio ir Libano.
Ministras pasidžiaugė, kad Lietuvos aukštasis mokslas šiandien patrauklus ne vien trečiųjų šalių piliečiams. Lietuvoje nemažai studentų ir iš kitų ES šalių (daugiau nei 20 proc.) – čia vienareikšmiškai pirmauja Tarptautinis LCC universitetas, veikiantis Klaipėdoje, bei Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), kuriame mokosi studentai iš Ispanijos bei Švedijos. Daugelis atvykusių studentų pasirenka studijuoti vadybos ir verslo administravimo, filologijos bei medicinos studijų krypčių programose.
Užsieniečiams Lietuva patraukli, ji laikoma „langu į Europą“ – teigė G. Steponavičius. Jis tvirtino, jog bus stengiamasi šią studentų nuomonę išlaikyti, ir padidinti studijų programų, teikiamų anglų kalba, skaičių.
Lietuvos aukštasis mokslas atsiveria pasauliui?
Lietuvos aukštasis mokslas ryžtingai orientuojasi į tarptautiškumą. Tačiau kokių reikšmingų pokyčių privalu imtis norint įgyvendinti šį siekį?
Ministras G. Steponavičius priminė, kad demografinė krizė Europoje – rimtas iššūkis aukštosioms mokykloms. Akivaizdu, kad jaunų žmonių skaičius tendencingai mažėja ir Lietuvoje. Aukštosioms mokykloms tenka kovoti dėl mažėjančios „studentų rinkos“, siūlant vis kokybiškesnes studijas.
Tad Lietuva savo ruožtu siekia tapti „užsienio šalių studentų traukos centru“. Be abejo, kaip sakė ministras, tai ne vien Švietimo ir mokslo ministerijos pastangomis pasiekiamas rezultatas. Neužtenka vien suformuoti Lietuvos aukštojo mokslo „kokybišką” įvaizdį, reikalingas ir Lietuvos – „draugiškos šalies užsieniečiams“ – įvaizdis.
„Užsieniečiams turėtume sudaryti kuo daugiau studijų galimybių“, – teigė ministras, nes kol kas „į Lietuvą studijuoti atvyksta palyginti mažai užsieniečių“. Tai lemia nedidelis studijų programų užsienio kalba skaičius, menkas aukštųjų mokyklų aktyvumas užsienio šalyse, biurokratiniai kliuviniai, vertinant išsilavinimo dokumentus, bei gaunant leidimą gyventi, dirbti. Ne mažesne problema laikomos ir sudėtingos sąlygos pasikviesti dėstytojus iš užsienio.
G. Steponavičius tvirtino, jog nors šiandienė situacija yra sudėtinga, Švietimo ir mokslo ministerija yra pasirengusi įveikti visas egzistuojančias kliūtis, kad Lietuvos studijų tarptautiškumas plėstųsi.
Šiais mokslo metais užsieniečiams buvo siūlomos 46 bakalauro ar vientisųjų ir 61 magistro studijų programos, kuriose studijos vyksta anglų, rusų ar lenkų kalbomis. 2011–2012 mokslo metais bus įregistruotos dar mažiausiai 5 naujos bakalauro studijų programos anglų kalba: biologijos, statybos inžinerijos, veterinarinės medicinos ir slaugos studijų kryptyse ir mažiausiai 8 naujos magistro studijų programos anglų ir rusų kalbomis: informatikos, vadybos, ekonomikos, statybos inžinerijos studijų kryptyse. Be to, iki 2013 metų daugiau nei 50 programų papildomai bus pritaikytos dėstyti užsienio kalba remiant Europos Sąjungos Struktūrinių fondų lėšoms.
Naujų galimybių atveria „Jungtinės programos“: pagal projektą, neišvykdamas iš šalies, studentas gali baigti Lietuvos ir užsienio aukštąją mokyklą, klausyti užsienio dėstytojų paskaitų ir naudotis kitų šalių aukštųjų mokyklų mokymo baze. Šiuo metu Lietuvos aukštosiose mokyklose veikia šešios jungtinės studijų programos. Siekiant paskatinti šį procesą, Jungtinių programų sukūrimui ir įgyvendinimui planuojama skirti 60,8 mln. lt ES Struktūrinių fondų paramos.
Kaip skelbia ŠMM, nuo kitų mokslo metų aukštosiose mokyklose įvedama Europos kreditų kaupimo ir perkėlimo (ECTS) bei studentų praktikų užsienio įmonėse sistema. Jau parengta Aukštojo mokslo tarptautiškumo programa 2011–2012 m.
2011 m. numatoma parengti Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumo strategiją iki 2020 m.
„Siekiame sudaryti visas sąlygas, kad į Lietuvą studijuoti atvykę studentai susidurtų su kuo mažesnėmis biurokratinėmis kliūtimis įsikurdami bei legalizuodami dokumentus, – pabrėžė ministras. – Tam sudaryta tarpministerinė darbo grupė“.
