Elektroninis paštas pavertė biurų darbuotojus laboratorinėmis žiurkėmis, trokštančiomis „socialinio bendravimo trupinėlių“, teigia buvęs „Harvard Business Review“ vyriausiasis redaktorius Nicholas Carras.
Anot N. Carro, didėjantis informacijos perteklius kompiuterių ir išmaniųjų telefonų ekranuose sukelia „butelio kaklelio susiaurėjimą“ smegenyse ir užkerta kelią gilesniam mąstymui.
N. Carro teiginius sustiprina įrodymai, kad mūsų priklausomybė nuo technologijų ir informacijos nuotrupų, kurias jos suteikia, kenkia mūsų gebėjimui prasmingai panaudoti savo mąstymo galias.
Knygos „Seklumos: ką internetas daro su mūsų smegenimis“ („The Shallows: What The Internet Is Doing To Our Brains“) autorius teigia, kad elektroniniai laiškai naudojasi pagrindiniu žmogaus instinktu ieškoti naujos informacijos, padarydami mus priklausomais nuo mūsų elektroninio pašto dėžučių.
Prigimtiniai impulsai, kurie padėjo pirmykščiams žmonėms rasti maisto ir išvengti plėšrūnų, verčia mus regresuoti iki ne ką daugiau išprususių nei laboratorijų žiurkės būklės.
Neseniai atlikto tyrimo metu nustatyta, kad britų biuro darbuotojai tikrina savo elektroninio pašto dėžutes mažiausiai 30 kartų per valandą.
Kiekviena mūsų rastos informacijos nuotrupa lemia tai, kad mūsų smegenys išskiria dozę dopamino, malonumo jausmą sukeliančios cheminės medžiagos, kuri siejama su priklausomu elgesiu.
„Mūsų prietaisai pavertė mus moderniomis laboratorinėmis žiurkėmis, beprasmiškai spaudančiomis mygtukus, tikintis gauti socialinio ar intelektualinio peno gumulėlį“, – žurnalui „Esquire“ teigė N. Carras.
„Kas daro skaitmenines žinutes dar patrauklesnėmis yra jų neapibrėžtumas. Visada yra tikimybė, kad mūsų elektroninio pašto dėžutėje mūsų laukia kažkas svarbaus <…>, kas užgožia mūsų žinojimą, kad dauguma internetinių laiškų yra nereikšmingi“, – teigia N. Carras.
Mokslininkai baiminasi, kad padalintas dėmesys gali pakenkti mąstymo procesui ir sugebėjimui susikoncentruoti bei galbūt nulemti neracionalų elgesį.
Kiek anksčiau šiais metais „Google“ vadovas Ericas Schmidtas išreiškė susirūpinimą, kad „išmanieji prietaisai“ gali turėti įtakos mąstymo procesui.