Lietuvoje už studijas turėtų mokėti visi, tačiau susimokėti neišgalintys turėtų būti arba atleidžiami nuo mokesčio, arba jiems reikia sudaryti galimybę gauti paskolą. Tokios pozicijos laikosi Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorius ekonomistas Romas Lazutka, manantis, kad dabar aukštojo mokslo politika formuojama ne visai tinkama kryptimi.
Šiuo metu Lietuvoje studijų krepšeliai, laiduojantys nemokamą mokslą, dalijami pagal pasiekimus mokykloje. Tuo metu kai kuriose kitose šalyse už studijas moka visi, tačiau negalintys susimokėti arba atleidžiami nuo mokesčio, arba jiems sudaroma galimybė gauti kreditą. Štai Didžiojoje Britanijoje paskolos nereikia grąžinti tiems, kurie po studijų baigimo nepasiekia tam tikro pajamų lygio.
Pasak R. Lazutkos, nors Lietuvoje numatyta galimybė imti paskolą, žmonės rizikuoja nežinodami, kokios ateityje bus jų pajamos, kokia bus darbo rinka. „Iš tikrųjų mokėjimas už studijas gali būti ir, ko gero, būtų geriau visuotinis, o paskui nuo mokesčio būtų atleidžiami pagal socialinę padėtį arba būtų užtikrinamos paskolos su paskolos draudimu nesėkmės atveju“, – siūlo ekonomistas.
Profesoriaus manymu, mokesčio dydis neturėtų užkirsti kelio studijuoti nepasiturintiems, tačiau tai daryti gebantiems.
R. Lazutkos teigimu, nemažai jaunuolių, kurie gauna krepšelį ir nemokamai įgys išsilavinimą, yra iš pakankamai pasiturinčių šeimų ir tos šeimos pajėgios už studijas mokėti. Tačiau dabar jų studijas finansuoja mokesčių mokėtojai, kurių dalis netgi nestudijuoja ir kurių pajamos nėra didelės.
Profesoriaus manymu, jei pasiturintys patys finansuotų savo studijas, daugiau dėmesio būtų galima skirti studijų prieinamumo kilusiems iš žemesnių socialinių sluoksnių didinimui.
Studijas R. Lazutka įvardija kaip paslaugą, mat tai yra ateityje daugiau uždirbti leisiantis veiksnys. Pasak profesoriaus, investicijos į aukštąjį mokslą per atlyginimą grįžta įgyjant atitinkamą profesiją ir darant karjerą.
Ateitį nulemia ir socialinė padėtis
R.Lazutka akcentuoja ir socialinės padėties įtaką jaunuolio gyvenime.
„Primirštama, kad labai svarbu stojančiųjų socialinė padėtis. Formaliai sakoma, kad jei vaikas iš skurdžios šeimos, tačiau stengiasi, yra gabus, tai gauna krepšelį. Bet reikia turėti galvoje, kad rezultatai, ypač mokykliniai, irgi priklauso nuo socialinės padėties“, – kalbėjo ekonomistas.
Jo teigimu, daug tyrimų parodo, kad nuo šeimos socialinės ekonominės padėties priklauso mokinių pažangumas. Pavyzdžiui, ir Lietuvoje populiaru privačiai ruoštis abitūros egzaminams – galintys sau tai leisti turi pranašumą prieš besiruošiančius savarankiškai.
Pasak R. Lazutkos, statistiškai mažesnė tikybė, kad nepasiturinčioje šeimoje augantis vaikas savarankiškai labai gerai mokysis ir užsidirbs krepšelį. Be to, aiški priklausomybė nuo šeimos socialinio sluoksnio – pavyzdžiui, jei tėvai išsilavinę, didesnė tikimybė, kad studijuos ir vaikai.
DELFI primena, kad visuotinai mokamo aukštojo mokslo idėjos laikosi ir ekonomistas Raimondas Kuodis.