Lietuvoje populiaru sakyti, kad aukštosios mokyklos – būsimų bedarbių kalvės. Tuo tarpu airiai tuos pačius bedarbius stengiasi nukreipti ne kur kitur, o būtent į aukštąsias mokyklas. Nerandantys darbo jauni asmenys, užuot varstę įvairių socialinių įstaigų duris, raginami įgyti aukštąjį išsilavinimą.
Lietuvoje populiaru sakyti, kad aukštosios mokyklos – būsimų bedarbių kalvės. Tuo tarpu airiai tuos pačius bedarbius stengiasi nukreipti ne kur kitur, o būtent į aukštąsias mokyklas. Nerandantys darbo jauni asmenys, užuot varstę įvairių socialinių įstaigų duris, raginami įgyti aukštąjį išsilavinimą. Už studijas jiems mokėti nereikia, o gaunant socialinę pašalpą – ir studento duona skalsesnė. Kuris bedarbis šiandien patrauklesnis darbdaviui: per keletą mėnesių išmokęs amato profesinio rengimo centre ar tas, kuris rankoje laiko aukštojo mokslo diplomą?
Atsakymą sufleruoja darbo skelbimai, kuriuose iš būsimų kandidatų reikalaujama (arba laikoma privalumu) aukštasis išsilavinimas. Ir nesvarbu, kad, pavyzdžiui, norint būti gera pardavėja ar padavėja pakanka baigti atitinkamus kursus – aukštojo mokslo diplomas ir čia bus pliusiukas įveikiant kitus kandidatus į darbo vietą.
Todėl Airijoje jauni bedarbiai, kurie neturi profesijos arba jų įgyta kvalifikacija nepaklausi darbo rinkoje, be įvairių profesinio rengimo, kvalifikacijos kėlimo, įgūdžių gerinimo ar žinių atnaujinimo kursų, gali rinktis ir aukštojo mokslo studijas.
Populiariausi kursai – kompiuterinio raštingumo
Kaip DELFI sakė Airijos valstybinės mokymo ir užimtumo tarnybos (FAS) Komunikacijos skyriaus atstovė Maria Walshe, dėl galimybės mokytis gali kreiptis visi registruoti bedarbiai, tačiau per metus vienas asmuo gali lankyti ne daugiau kaip vienus kursus ar mokymus.
Šiuo metu maždaug 20 tūkst. darbo neturinčių asmenų dalyvauja įvairiose mokymo programose. Šįmet FAS numačiusi iš viso apmokyti ar padėti įgyti kvalifikaciją daugiau kaip 100 tūkst. bedarbių.
„Skiriant mokymus pirmenybė teikiama asmenims, kurie nėra įgiję profesijos, jiems stinga žinių, taip pat ilgalaikiams bedarbiams – registruotiems ilgiau kaip metus. Ypatingas dėmesys skiriamas bedarbiams iki 34 metų, o maždaug trečdalį vietų įvairiuose mokymuose numatyta skirti jaunesniems nei 25 metų asmenims“, – kalbėjo M. Walshe.
FAS atstovės teigimu, bedarbiai gali rinktis iš daugybės įvairių mokymų modelių: pradedant dieniniais, vakariniais kursais ir baigiant mokymais internetu. Galima rinktis pagal pageidaujamą specialybę, gyvenamąją vietą, kursų trukmę. FAS puslapyje siūlomi net 663 įvairūs kursai, mokymai, kurie trunka nuo kelių savaičių iki metų ar dar ilgiau.
Bedarbių tarpe populiariausi kompiuterinio raštingumo kursai. Pasak FAS atstovės M. Walshe, maždaug ketvirtadalis norinčiųjų mokytis pageidauja lankyti būtent šiuos kursus.
Nereikia mokėti už mokslą
Airijoje bedarbiai gali lankyti ne tik trumpalaikius kursus, bet ir paragauti studento duonos. Įvairios šalies mokymo įstaigos siūlo bedarbiams įsilieti į jų bendruomenę. Kai kur siūloma pasimokyti metus ir gauti pasirinkto dalyko diplomą, o kai kurios mokyklos suteikia galimybę studijuoti tris metus ir įgyti informacinių technologijų specialisto, inžinieriaus, verslo vadybininko ir kt. bakalauro diplomą. Kiek bedarbių priimti į vieną ar kitą specialybę, sprendžia pačios mokymo įstaigos.
Registruoti bedarbiai turi užpildyti nurodytos formos prašymą, pateikti reikalingus dokumentus. Jeigu atitiks studentams keliamus reikalavimus, bedarbis gaus kvietimą studijuoti. Tokiu atveju reikės sumokėti registracijos mokestį – kai kuriose Airijos aukštosiose mokyklose jis siekia 300 eurų (1035 Lt), o už mokslą mokėti nereikės. Tiesa, norintys studijuoti apie tai turi pagalvoti iš anksto – visose mokymo įstaigose mokslo metai prasideda rugsėjo 1-ąją, o dokumentai priimami iki vasaros pabaigos.
Į studento suolą atsisėdęs bedarbis vidutiniškai 12 mėnesių gauna socialines išmokas. Dieniniame skyriuje pagal pilną programą studijuojantiems 18 metų ir vyresniems asmenims kas savaitę mokama po 196 eurus (apie 676 Lt), o ne pilną dieną besimokantiems – 112,80 euro (apie 390 Lt).
Ar baigę studijas bedarbiai lengviau integruojasi darbo rinkoje?
„Per pastaruosius dvejus metus bedarbystė Airijoje smarkiai išaugo, tad šiuo metu sunku spręsti apie mokymų efektyvumą, nes gauti darbą apskritai yra sudėtinga“, – kalbėjo FAS atstovė M. Walshe.
Nors specialių tyrimų, kiek procentų kursus ar mokymus baigusių bedarbių sėkmingai įsidarbina, nėra atlikta, tačiau airių darbo rinkos specialistai neabejoja, kad aukštesnė kvalifikacija gerokai padidina galimybes susirasti darbą.
Airijos centrinio statistikos biuro duomenimis, spalio mėnesį nedarbo lygis šalyje buvo 13,6 proc., o registruotų bedarbių skaičius siekė beveik 430 tūkst.
Galės pakelti kvalifikaciją
Lietuvoje nedarbo lygis siekia 14,02 proc., o registruotų bedarbių priskaičiuojama apie 303,1 tūkst.
Populiariausias būdas kovoti su bedarbių armija – siųsti juos į profesinius mokymus. Tuo tarpu į diplomuotus specialistus atsižvelgta visai neseniai.
Lapkričio pradžioje Darbo birža pasirašė sutartis su 16 aukštųjų mokyklų į kurias tobulinti kvalifikaciją (pagal 240 skirtingų mokymo programų) bus siunčiami bedarbiai, turintys aukštąjį išsilavinimą. Mokymai truks nuo 2 mėnesių iki 2 metų. Numatoma, kad iki 2011-ųjų pabaigos atnaujinti žinias ir įgyti papildomų kompetencijų universitetuose ir kolegijose galės per tūkstantį darbo netekusių diplomuotų specialistų. Ateityje į mokymus ketinama įtraukti ir daugiau šalies aukštųjų mokyklų.
Lietuvos darbo birža gali siųsti mokytis registruotus bedarbius, kuriems negali pasiūlyti tinkamo darbo, tačiau jie privalo atitikti mokymo programos ir profesinius reikalavimus. Šiuo metu darbo birža bendradarbiauja su 56 mokymo įstaigomis, o profesiniame mokyme dalyvauja apie 1,5 tūkst. bedarbių.
Besimokantiems bedarbiams skiriama 0,7 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio stipendija – 560 litų. Antrą kartą į mokymus bedarbiai gali būti siunčiami tik po 3 metų.
Įsidarbina vos trečdalis
Šįmet per 9 mėnesius daugiausia asmenų nusiųsta įgyti paslaugų sektoriaus profesijas – apie 3717, pramonės sektoriaus – 1323, statybos sektoriaus – 1063, žemės ūkio profesijas – 80 asmenų. Vidutiniškai mokymo programų trukmė yra apie 5 mėnesiai.
Populiariausios bedarbių tarpe suvirintojo, pardavėjo, virėjo, apskaitininko, padavėjo barmeno, autotransporto priemonių remonto, slaugytojo padėjėjo įvairių kategorijų vairuotojų, apdailininko, elektromonterio, plytelių klojėjo, dažytojo, sandėlininko, pastatų apšiltintojo ir renovatoriaus profesijos.
Tačiau darbo pasiūlymų šių profesijų atstovams ne itin gausu, o iš baigusiųjų mokymus tik beveik trečdalis sugeba įsidarbinti.
Kaip DELFI sakė Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Milda Jankauskienė, šįmet buvo atsižvelgta, kad profesinis mokymas nėra itin efektyvus, o įsidarbinimo rodikliai gana prasti, tad dabar gerokai mažiau bedarbių siunčiama mokytis: šiais metais profesiniuose mokymuose dalyvavo 6 tūkst. bedarbių, kai 2007-aisiais jų skaičius siekė net 27 tūkstančius.
