Universitetų bendrabučių deklaruojamas saugumas – iliuzija?

Po to, kai praėjusį ketvirtadienio vakarą Vilniuje, Saulėtekio alėjoje, iš 15-to Vilniaus universitetui (VU) priklausančio bendrabučio aukšto iškrito vaikinas su durtine žaizda krūtinėje, Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) paskelbė stiprinsiąs apsaugą Saulėtekyje esančiuose VGTU bendrabučiuose. Tuo tarpu kiti DELFI kalbinti Vilniaus bendrabučių valdytojai tikina nieko papildomo nesiimsią, nes esą nėra ko daugiau tobulinti apsaugos sistemose.

Bendrabučiuose gyvenantys studentai šiuo klausimu kalba atsargiau: tvarka nėra tokia griežta kaip skelbiama, pašaliniai žmonės gana lengvai gali patekti į vidų, todėl baiminamasi ne tik incidentų, bet ir vagysčių.

VU bendrabutyje į svečius eina kas nori

Viešosios įstaigos „Vilniaus universiteto būsto“ direktoriaus Nerijaus Cicilionio teigimu, per krepšinio varžybas saugumo priemonės bendrabučiuose visuomet yra padidintos, o po minėtosios nelaimės taip bus visada. Pasak jo, tvarką užtikrinti padeda tai, kad į Saulėtekyje esančius VU bendrabučius patekti gali tik lustinę kortelę turintys studentai, o kiekviename bendrabutyje yra po budėtoją. Mintį, ar nebūna taip, kad su viena lustine kortele nepastebimai gali praeiti ir daugiau žmonių, N. Cicilionis griežtai atmetė.

„Mes žinome, kas tuos žmones įsiveda, nes kiekviena kortelė turi konkretaus asmens vardą ir pavardę, ir jeigu studentas taip elgiasi, jis yra šalinamas iš bendrabučio. Tam yra kameros, kompiuteriuose fiksuojamas judėjimas – kiek kartų, kas, kada ir su kuo praėjo, – sakė „Vilniaus universiteto būsto“ direktorius, ir netrukus pridūrė, – Ar daugiau budėtojų apsaugotų nuo žmonių, kurie patys nori šokti iš balkonų?“

Tuo tarpu VU bendrabutyje Saulėtekyje, vadinamojoje Kamčiatkoje, ketvirtus metus gyvenantis studentas tokias N. Cicilionio mintis paneigė – Kamčiatkoje esančiuose VU bendrabučiuose tik 41 nr. pažymėtame pastate ir „Erasmus“ studentų bendrabutyje yra budėtojas, visur kitur – tik kameros, nors ketvirtakursis abejoja, ar jos – veikiančios.

„Aišku, tokia tvarka man patinka, nes galiu įsivesti kiek noriu draugų net ir pro tą patį budėtoją – visiškai nesekami įeinantys ir išeinantys, jie gali ir laisvai nakvoti. Tačiau naktimis tas vienas mūsų budėtojas dažnai vaikšto per visus bendrabučius, ir kai tik išgirsta, kad vyksta vakarėliai, drausmina“, – pasakojo Kamčiatkos gyventojas.

Jo manymu, vienintelis rūpestis yra vagystės, kurios anksčiau dažnai čia pasitaikydavo.

„Niekada nesijauti saugus, kai, palikęs kompiuterį ir kitus asmeninius daiktus kambaryje, išeini į paskaitas. Dėl šito tvarkos čia tikrai nėra – bet kas gali įeiti paskui žmogų į bendrabutį, ir dar lengviau – išeiti. O šiaip, kaip vaikinas, aš nebijau, kad kažkas gali užpulti, nebent merginoms nesaugu, kai miškelyje šalia bendrabučių yra įsikūrę valkataujantys žmonės – reikėtų juos išvyti arba policiją dažniau pakviesti. Tiesa, apšvietimas dar lauke galėtų būti ryškesnis“, – siūlė studentas.

Ketvirtakursio nuomone, galėtų padaryti tokią sistemą, kad, jei nori įsivesti draugą, būtinai turi jį užregistruoti, ir, jeigu prireiktų, jam būtų leidžiama nakvoti. Tokiu atveju gyventojas atsakytų už savo svečią, jeigu šis padarytų ką nors netinkamo. Saulėtekio alėjos pradžioje, vadinamajame Niujorke, VU priklausančiuose bendrabučiuose veikia panaši apsaugos sistema kaip ir Kamčiatkoje: gyventojai turi lustines korteles, o anksčiau nuo 20 val. dirbusių ir svečius tikrinusių budėtojų šį rudenį jau nebematyti. Užtat vakarais po bendrabutį vaikšto apsauga, kuri ir palaiko tvarką.

„Dabar su savo magnetuku kartu galiu atsivesti kiek noriu žmonių, ir jie gali būti neribotą laiką. Tokia sistema yra šiek tiek laisvesnė – patogiau, nereikia fiksuoti visų ateinančiųjų. Pats čia jaučiuosi pakankamai saugus, nes nematau čia nieko neįprasto: magnetukas veikia kaip kodinės lauko durys, o juk būna ir nerakinamų laiptinių. Galų gale, jei kas ir atsitiktų, galima kamerų įrašus peržiūrėti“, – nuo pavasario įvestos sistemos privalumas akcentavo trečius metus bendrabutyje gyvenantis studentas.

VPU studentų kasdienybė – susimokėk ir nakvok

Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) bendrabučių valdytoja Elena Kelminskienė, komentuodama bendrabučių apsaugos sistemą, pabrėžė, kad jų bendrabučiai turi ne tik budėtojus, bet ir apsaugą – universitetas yra sudaręs sutartį su policijos rinktine „Vytis“, kurios pareigūnai kiekvieną naktį vaikšto po bendrabučius, tikrina, apžiūri bendras patalpas ir prireikus – drausmina studentus.

„Mes galime ir papildomai juos iškviesti – yra pulteliai prie budinčiųjų, ir jie per 2–3 minutes atvažiuoja iš karto. Bet kai yra toks atvejis (turima omenyje nelaimė VU bendrabutyje – red. past.), tai visų langų neužkalsi, gi nemaži vaikai yra“, – svarstė E. Kelminskienė.

Moters teigimu, budėtojai nenutrūkstamai dirba visą parą: gyventojai turi savo leidimus, svečius patys pasitinka bei išlydi, ir tik tada jie atgauna savo leidimus iš budinčiojo. „Tad nieko papildomo negalvojame daryti. Tiktai pirmame aukšte kai kur languose yra spynutės įdėtos, kad gyventojams būtų saugiau, o daugiau tikrai nieko neturime“, – kalbėjo VPU bendrabučių valdytoja.

Ketvirtus metus VPU bendrabutyje gyvenanti studentė pasakojo, kad lyginant su pirmu kursu, dabar bendrabutyje jaučiasi pakankamai saugiai, nors prieš tris metus buvo nemažai vagysčių, ir net buvo svarstoma įrengti kameras. Vis dėlto jų čia iki šiol nėra.

„Bet iš kur jos bus, jei bendrabutis net plastikinių langų neturi? – klausė studentė, – Vienintelė mūsų apsaugos sistema yra budėtojai, tačiau visiška nesąmonė yra tai, kad jie griežtai tikrina visus ateinančius. Aišku, tai priklauso ir nuo paties budėtojo: vienas priekabus, kitas – nelabai, bet iš principo jeigu tu eisi, tai ir laisvai praeisi su savo draugais. Su alkoholio įsinešimu irgi tas pats – nors ant galvos butelius pasistatęs gali eiti, vis tiek tavęs niekas nesustabdys.“

Anot ketvirtakursės, bendrabutyje griežtai elgiamasi tik su nakvojančiais draugais: svečiai priimami iki 22 val., tačiau už 15 litų kainą galima susitarti dėl nakvynės draugo kambaryje. Jeigu svečias nesusimoka, priėmusiajam gresia išmetimas iš bendrabučio. Taip pat studentai dažnai sulaukia apsaugos reidų, kurie, merginos spėjimu, atsirado po poros incidentų, pvz., muštynių.

„Kol kas šie metai pas mus ypatingai ramūs, o saugumas, manau, labiau priklauso nuo to, kaip tu susibendrauji su aplinkiniais, nes jeigu vieni kitus pažįsta, tai niekad ir nevogs, nesidaužys ir pan. Nemanau, kad ir kameros itin didelio saugumo suteiktų“, – pastebėjo studentė.

MRU: nepažįstamas vyras kambaryje

Mykolo Romerio universiteto (MRU) Valakupių gatvėje įsikūrusio bendrabučio valdytojas Jonas Pugačiauskas DELFI sakė, kad po VU bendrabutyje įvykusio incidento nusprendė artimiausiu metu su studentais dar kartą aptarti bendrabučio, priešgaisrinės bei darbų saugos taisyklių laikymąsi. Pasak pašnekovo, jų bendrabutis specifinis, nes yra sujungtas su universitetu, todėl svečių registracija nevykdoma.

„Teritorija aptverta, į bendrabutį patenkama tik per mokamąjį korpusą, prie kurio yra budėtojas: studentams išduodami leidimai, o svečiai pagal nustatytą tvarką turi teisę atvykti iki 22 val. 30 min. Po šios valandos laikas nuo laiko patikriname studentus“, – bendrabučio tvarką nupasakojo J. Pugačiauskas.

Ketvirtakursė iš minėtojo bendrabučio skeptiškai vertino šio bendrabučio apsaugą: „Saugi nesijaučiu, mano nuomone, tai yra pats nesaugiausias bendrabutis, nes visi žino, kad čia niekas netikrina mūsų bendrabučio pažymėjimų – mes tiesiog ateinam ir praeinam, svečius irgi paprasta įsivesti. Nebent vakare durys būna užrakintos, bet tuomet budėtojas irgi tik pasižiūri į tave ir praleidžia. Niekas netikrina įeinančiųjų, bet kadangi mūsų bendrabutis sujungtas su universitetu, aišku, kad sunku sukontroliuoti žmonių srautą.“

Merginos teigimu, yra dar kelios kitos durys, didelis kiemas, pro kuriuos galima patekti į vidų, o ten esančios kameros nesuteikia saugumo. Naktimis budėtojas po bendrabutį nevaikšto, tačiau tvarka viduje yra gana griežta: jeigu garsiau paleisi muziką ar rūkysi draudžiamojo vietoje, išmes iš bendrabučio.

„Tik tiek, kad tas budėtojas nelabai neprižiūri, o šiaip pas mus gana ramu. Vis dėlto pasakojama, nežinau, gal čia tik gandai, kad kažkada anksčiau panelė neužrakino kambario durų, o ryte atsikėlusi rado nepažįstamą vyriškį kambaryje. Gal jis pas kažką kitą į svečius ėjo, bet jos kambaryje jis jautėsi lyg namie: prieš išeidamas pasiėmė iš spintos savo striukę, kurią tvarkingai buvo pakabinęs ant pakabos. Merginai turėjo būti baimės“, – prisiminė studentė ir apgailestavo, kad tam pačiam MRU priklausančiame bendrabutyje Didlaukio gatvėje tvarka yra kur kas griežtesnė, ir tikrinami visi įeinantys.

Į VGTU bendrabutį – pro langą

VGTU bendrabutyje Kamčiatkoje trečius metus gyvenančio studento teigimu, dažniausiai patys gyventojai praneša budėtojui, jeigu kas nors triukšmauja. Kai kurie budėtojai ir patys vaikšto po pastato aukštus, liepia pritildyti muziką, būti ramesniems.

„Neramumų kyla, kai kas nors prisigeria, arba kai atsikraustęs pirmakursis kelia konfliktus, o šiaip čia būna ramu. Saugumas nuo mūsų pačių priklauso: jeigu žmonės normalūs, tai ir saugumas – normalus. Budėtojas daugiau reikalingas dėl vagysčių“, – pastebėjo trečiakursis.

Budėtojai įleidžia svečius tik iki 23 val. – tam reikia palikti savo asmens dokumentą, o gyventojų niekas netikrina. Pasak studento, ir tokią tvarką galima apeiti – visuomet į bendrabutį galima patekti ir pro langus per vadinamąjį „konteinerį“.