Daugiau kaip pusė šalies gyventojų jau naudojosi internetu pernai. Prognozuojama, jog 2015 metais šis rodiklis pasieks 75 proc. ir atitiks Europos Sąjungos narių vidurkį. Anot Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie susisiekimo ministerijos (IVPK) direktoriaus Valdo Kišono, pagrindinis būdas pasiekti tokį interneto vartojimo lygį – dalinė šių paslaugų kompensacija iš valstybės biudžeto.
Daugiau kaip pusė šalies gyventojų jau naudojosi internetu pernai. Prognozuojama, jog 2015 metais šis rodiklis pasieks 75 proc. ir atitiks Europos Sąjungos narių vidurkį. Anot Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie susisiekimo ministerijos (IVPK) direktoriaus Valdo Kišono, pagrindinis būdas pasiekti tokį interneto vartojimo lygį – dalinė šių paslaugų kompensacija iš valstybės biudžeto.
Pagrindinis taikinys – socialiai remtini asmenys
Šiuo metu Lietuvoje kompiuterius turi ir internetu naudojasi 60 proc. miesto bei 40 proc. kaimo gyventojų. Informacinės visuomenės plėtros strategijoje Susisiekimo ministerija kelia tikslus, kad 2015 m. šalyje mokančių dirbti kompiuteriu būtų 79 proc. (pernai buvo 57 proc.), plačiajuosčiu internetu galėtų naudotis 98 proc. gyventojų (dabar 80 proc.), o tinkle teikiamų viešųjų paslaugų dalis padidėtų nuo 60 iki 90 proc.
Anot susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio, internetu mažiausiai naudojasi arba iš viso nesinaudoja vyresnio amžiaus, mažesnes pajamas gaunantys žmonės, neįgalieji, gyvenantys atokesnėse šalies vietovėse. Šiuo metu prasčiausiai interneto plėtra išvystyta Naujojoje Akmenėje, Visagine bei Tauragėje.
„Šiuo metu Susisiekimo ministerijoje yra parengta plačiajuosčio interneto vartojimo skatinimo programa ir artimiausiu metu ji bus teikiama Vyriausybei. Programos esmė – vienerius metus subsidijuoti 50 proc. interneto įrengimų ir abonentinio mokesčio kaštų. Programa būtų orientuota į socialiai remtinus asmenis“, – pirmadienį DELFI konferencijoje teigė V. Kišonas.
IVPK direktoriaus nuomone, spartesnė interneto plėtra padėtų išspręsti ne tik informacinės atskirties problemą, bet ir padidintų bedarbių galimybes susirasti darbą, greičiau integruotis į darbo rinką, o kaimo gyventojams – palengvinti paprasčiausią maisto ar vaistų pirkimą.
„Netekusius darbo reikia įtraukti į mokymąsi internetu, suteikti galimybes įgyti kvalifikaciją tokiu būdu. Jau šiandien Lietuvos žmonės gali užsisakyti maisto produktus internetu ir paprašyti, jog jie būtų pristatyti jų nurodytu adresu. O ką jau bekalbėti apie galimybę užsakyti Jūsų mamai vaistus?“, – atsakinėdamas į skaitytojų klausimus kalbėjo V. Kišonas.
Lietuva turi geras perspektyvas
Lietuva 2009 m. užėmė pirmą vietą Europos Sąjungoje ir 5 vietą pasaulyje pagal namų ūkių prisijungusių prie interneto šviesolaidžio linijomis skvarbą. „Šie rodikliai rodo, kad plačiajuosčio ryšio infrastruktūra Lietuvoje yra puikiai išvystyta ir turi didžiausias perspektyvas“, – konferencijoje pareiškė IVPK direktorius.
Susisiekimo ministro patvirtintoje „Informacinės visuomenės plėtros“ strategijoje minima, kad iki 2015 m. 100 proc. gyventojų bus suteikiama ne mažesnė nei 30, o 50 proc. net daugiau nei 100 megabitų per sekundę interneto sparta. V. Kišono teigimu, Lietuvos privataus interneto verslo atstovai labai sėkmingai vysto savo paslaugas ne tik šalyje, bet ir už jos ribų, ypatingai Rytų regione. „Deja, mes dažnai barstomės pelenais, vietoj to, kad pasigirtume ir būtume pavyzdžiu kitiems. Kai kurie projektai Lietuvoje, kaip RAIN, vystomi ypač sėkmingai. Mes jau visus metus sulaukiame daug vizitų iš kaimyninių šalių, kurios su dideliu pavydu žiūri į informacinių technologijų (IT) sektorių mūsų šalyje. Mūsų operatorių sprendimais domisi ir tokios šalys kaip Azerbaidžanas, Gruzija, Kazachstanas, Turkmėnistanas“, – dėstė IVPK direktorius.
Anot V. Kišono, vienas iš Lietuvos tarptautinio pripažinimo IT srityje įrodymų yra rugsėjo 14–17 dienomis vyksiantis Pasaulinis interneto valdymo forumas „Internet Governance Forum“, į kurį atvyks apie 1500 užsienio svečių.
„Tai yra forumas, kuriame diskutuojama apie interneto ateitį. Lietuvos dalyvavimas šioje diskusijoje parodo, kad Lietuva yra pripažįstama, kaip lygiavertė partnerė šioje srityje“, – kalbėjo IVPK direktorius.
Įvairiapusis interneto naudojimas
Tyrimų išvados rodo, jog šiandien žmonės daugiausia naudojasi elektroniniu paštu, naudoja internetą žiniasklaidos, vaizdo, muzikos klipų, nuotraukų peržiūrai ir atsisiuntimui. Nedidelė dalis vartotojų naudoja internetą dokumentų peržiūrai, skaičiavimams atlikti.
„Galima drąsiai teigti, kad kalbant apie interneto turinį ir jo naudojimo tikslus, yra kur padirbėti. Reikia skatinti platesnį visuomenės įtraukimą per internetą į teisėkūros ir kitus procesus, o ne tik muzikos ir filmų peržiūrai. Tačiau informaciniai visuomenei mažoka naudotis tik pajamų deklaravimo sistema ar bankinėmis operacijomis“, – aiškino V. Kišonas.
Anot jo, informacinės visuomenė turi gebėti naudotis IT savo kasdieninėje, ekonominėje veikloje, ką jau bekalbėti apie mokymosi visą gyvenimą galimybę. „Mes įsivaizduojame Lietuvos ateitį kitokią: kompiuterizuotas klases, distancinį mokymąsi, elektronines knygas. Taip pat galima būtų į šį procesą įtraukti ir pasaulio akademinę visuomenę, kuri galėtų skaityti mums paskaitas įvairiomis temomis internetu“, – ateities vizijas piešė IVPK direktorius.
