Kvietimas į „Apple“ renginį „Yerba Buena“ centre San Franciske, iliustruotas akustine gitara su „Apple“ ženklu vietoj garso angos. Prityrę kompanijos veiklos stebėtojai žino, kad išmušė metas kasmetiniam „iPod“ grotuvo atsinaujinimui, rašo britų dienraštis „Guardian“. 
„iPod“ grotuvui pasitraukus, atslūgs ir muzikos siuntimasis iš internetinių parduotuvių.
Kvietimas į „Apple“ renginį „Yerba Buena“ centre San Franciske, iliustruotas akustine gitara su „Apple“ ženklu vietoj garso angos. Prityrę kompanijos veiklos stebėtojai žino, kad išmušė metas kasmetiniam „iPod“ grotuvo atsinaujinimui, rašo britų dienraštis „Guardian“. Tačiau „Apple“ tapus technologijų pasaulio varomąja jėga ir kompiuterius pardavinėjančių kompanijų lydere, šis skaitmeninis muzikos grotuvas yra atsidūręs šešėlyje.
Antrojo 2010 m. ketvirčio pardavimų statistika rodo, kad buvo parduota 9 mln. šių muzikos grotuvų. Tai mažiausias skaičius nuo 2006 metų. Trumpai tariant, 2001 m. spalį pristatyto gaminio pardavimai nuolatos smunka. Žinoma, „Apple“ per daug nesijaudina – „iPhone“ ir „iPad“ pardavimai sparčiai didėja, tačiau krintanti „iPod“ grotuvų paklausa nerimą kelia kitam rinkos sektoriui – muzikos kompanijoms.
Pasak dienraščio, muzikos pramonės požiūriu „iPod“ – skaitmeninės muzikos pirkimo skatinimo priemonė, nesvarbu, ar iš „Apple“ „iTunes“, „eMusic“, „Napster“ arba naujojo konkurento „Amazon“ skaitmeninės parduotuvės. Problema ta, kad skaitmeninės muzikos pardavimai auga tada, kai auga ir „Apple“ įrenginių pardavimai. „iPod“ grotuvui pasitraukus, atslūgs ir muzikos siuntimasis iš internetinių parduotuvių.
„Teigdami, kad skaitmeninė muzika yra kompaktinių diskų pakaitalas, panašiai kaip kompaktiniai diskai pakeitė vinilines plokšteles, turėtume matyti didėjančius skaitmeninės muzikos pardavimus, – sako M. Mulliganas, „Forrester Research“ analitikas, muzikos ir skaitmeninės medijos specialistas. – Tačiau mūsų matoma kreivė liudija, kad tai tėra nišinė technologija“.
Tarptautinės fonografijos pramonės federacijos (IFPI) atstovas patvirtina, kad skaitmeninės muzikos pardavimai išties sumažėję. 2009 m. duomenys rodo, kad tuo metu, kai kompaktinių diskų pardavimai krito 12,7 proc., arba 1,6 mlrd. JAV dolerių, skaitmeninės muzikos pardavimai išaugo tik 9,2 proc. (apie 400 mln. dolerių). „Skaitmeninės muzikos rinka vis dar auga, – teigia IFPI atstovas A. Jacobas. – Bet šis augimas yra mažesnis, nei prieš kelerius metus.“
Tačiau ankstesni lūkesčiai, kad pajamos iš skaitmeninės muzikos pardavimų kada nors prilygs kompaktiniams diskams, nepasiteisino. „Skaitmeninės muzikos pardavimų augimas neatitinka kompaktinių diskų pardavimo mažėjimo“, – teigia A. Jacobas.
Tad, mažėjant parduodamų „iPod“ grotuvų skaičiui, mažėja ir skaitmeninės muzikos, siejamos su šiuo prietaisu, pardavimai. „iPod“ grotuvas buvo pagrindinė varomoji jėga: IFPI statistiniai duomenys liudija, kad atsisiunčiamos skaitmeninės muzikos kiekiai nedidėjo iki 2004 m., kuomet „Apple“ viso pasaulio interneto vartotojams pristatė „iTunes“ muzikinę parduotuvę. Nuo tada skaitmeninės muzikos pardavimai nuolat didėjo, atitikdami „iPod“ ir „iPhone“ pardavimų augimo tendenciją.
Nenumaldoma jėga
Jau kurį laiką muzikos pramonėje tvyro liūdnos nuotaikos. „Apple“ vadovaujantis S. Jobsas pasiekė, kad kiekvienas muzikos įrašas internete būtų pardavinėjamas už 99 centus. Iš pradžių įrašų kompanijos manė, kad tai nėra svarbu, mat tuo metu „Apple“ šioje rinkoje tebuvo smulki žuvis, o „iPod“ grotuvas – ne itin paklausus. Bet 2004 m. pabaigoje „iPod“ staiga tapo pagrindine jėga, didinanti „Apple“ pelną, o „iTunes“ muzikinė parduotuvė virto pagrindiniu skaitmeninių pardavimų šaltiniu. Įrašų kompanijos liko nepatenkintos. Tuomet jos panoro naujus ir senus albumus pardavinėti skirtingomis kainomis.
Tačiau neatsirado jokios bendrovės, galinčios konkuruoti su „Apple“, kuri skaitmeninių muzikos grotuvų pasaulyje jau turėjo monopolį, pasiglemžusi apie 70 proc. rinkos. Kai kas bandė. Sklandė gandai, kad 2007 m. liepą „Universal Music Group“, viena didžiausių muzikos pramonės įmonių, grasino nepratęsti kontrakto su „iTunes“, bet nieko iš to nepešė. Kad palaužtų „Apple“ viešpatavimą internetu parsiunčiamos muzikos rinkoje, kai kurios įrašų bendrovės buvo pateikusios „Amazon.com“ MP3 įrašų, kuriuos būtų galima atkurti bet kokiame grotuve, prieš pasiūlydamos juos „Apple“. Tai taip pat buvo bergždžia. Nors 2009 m. sausį „Apple“ atidavė įrašų kainų valdymą įrašų bendrovėms, ji vis dar didžiausia skaitmeninės muzikos pardavėja JAV.
Tačiau šiuo metu „Apple“ turi daug pelningesnių produktų: televizijos laidos, filmai, taikomosios programos, elektroninės knygos „iPhone“ ir „iPad“, o taip pat ir „iPod Touch“ įrenginiams. „Apple“ gauna 30 proc. pajamų nuo taikomųjų programų ir elektroninių knygų pardavimo kainos. Panašią dalį gauna ir už muzikos įrašus, tačiau pirmųjų pardavimai auga eksponentiškai, o muzikos – ne. Šį birželį S. Jobsas sakė, kad vos per dvejus metus buvo atsisiųsta 5 milijardai taikomųjų programų. Tai galima palyginti su 10 milijardų dainų, parsisiųstų iš „iTunes“ per septynerius metus.
Britų fonografijos pramonės atstovas A. Liversageas teigia, kad statistiniuose duomenyse dar neatsispindi kita svarbi tendencija – „Spotify“ ir „we7“ iškilimas. Tai paslaugos, suteikiančios tiesioginės muzikos transliacijos galimybę. Pasak IFPI, 2009 m. iš tokių pardavimų gaunamos įplaukos pasiekė 800 mln. dolerių ir nuo 2004 m. kasmet augo 100 mln. dolerių. Nors ir tai nepaaiškina viso kompaktinių diskų pardavimų kritimo, bet atrodo, kad šio reiškinio niekas niekada jau nebepaaiškins. Panašu, kad pelningiausi įrašų verslo metai jau praeityje, teigia „Guardian“.
