Žinių ekonomikos pagrindas yra naujausios žinios, todėl įmonėms, kurios siekia būti konkurencingomis, visada reikia būti mokslo priešakyje kartu su mokslo ir studijų institucijomis. Pasaulio šalyse gausu gerosios patirties pavyzdžių, kai verslas ir mokslas dirba išvien. Lietuvoje vienas iš sėkmingų pavyzdžių – įmonė „Fermentas“. 
Žinių ekonomikos pagrindas yra naujausios žinios, todėl įmonėms, kurios siekia būti konkurencingomis, visada reikia būti mokslo priešakyje kartu su mokslo ir studijų institucijomis. Pasaulio šalyse gausu gerosios patirties pavyzdžių, kai verslas ir mokslas dirba išvien. Lietuvoje vienas iš sėkmingų pavyzdžių – įmonė „Fermentas“.
Fermentas – lietuvių įkurta biotechnologijų bendrovė, kurianti ir gaminanti produktus, skirtus gyvybės mokslų tyrimams ir diagnostikai. Įmonė yra viena iš didžiausių pasaulyje molekulinės biologijos produktų gamintojų, o pagaminta produkcija yra eksportuojama net į 70 šalių, kuri vėliau naudojama mokslo ir medicinos centruose. Žengiant į tarptautines rinkas ir siekiant geriau koordinuoti verslą, 2002 m. Kanadoje įkurtas koncernas „Fermentas international“, per kurį buvo valdomi kiti padaliniai, įsteigti Lietuvoje, Vokietijoje, Kanadoje, JAV, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Suomijoje ir Kinijoje.
Koncerno „Fermentas international“ mokslinis potencialas sutelktas 2003 m. įkurtame Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centre, kuriame dirba 350 aukštos kvalifikacijos specialistų ir 80 tyrėjų, iš kurių 35 yra mokslo daktarai. Visi jie vykdo fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus. Centras taip pat yra atsakingas už eksperimentinę plėtrą, t. y. mokslinių tyrimų pasiekimų pavertimą numatomais gaminti ir pardavinėti naujais ar pagerintais biotechnologijų produktais. Centras bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio mokslo institucijomis. Palaiko glaudžius ryšius su Lietuvoje įsikūrusiais Biotechnologijos ir Biochemijos institutais.
Šią vasarą JAV korporacija „Thermo Fisher“ už 260 mln. JAV dolerių įsigijo „Fermentas international“. Tai yra vienas iš didžiausių privataus verslo sandorių Lietuvos istorijoje, kartu pripažįstantis, kad investicijos į mokslinius tyrimus kuria pridėtinę vertę bei gerina Lietuvos įvaizdį pasaulyje. „Fermentas international“ tapo bendrovės „Thermo Fisher Scientific“ analitinių technologijų padalinio dalimi.
Norėdami sužinoti apie mokslinių tyrimų reikšmę įmonėms, kalbiname „Thermo Fisher Scientific“ Lietuvos padalinio vadovą A. Markauską.
Kaip siūlytumėte įmonėms kurti naujus produktus? Nuo ko reiktų pradėti?
A. Markauskas:
Kuriant naujus produktus visada pradedama nuo rinkos tyrimo. Dažnai pasitaiko, kai pirmiausia sukuriamas produktas ir tik tada galvojama kaip jį parduoti. Mokslo ir studijų institucijos neretai turi analogišką problemą, t. y. pirmiausia vysto tyrimus, o tik vėliau ieško, kur šias žinias pritaikyti. Mokslinio tyrimo vadovas turėtų atrasti tinkamiausią nišą, tuo pačiu ir save, kad galėtų tapti savo srities lyderiu. Tik turint tokį tikslą verta savo gyvenimą skirti mokslui. Tie patys principai veikia ir versle. Pavyzdžiui, sugalvojus pradėti vėžio žymens tyrimus, pirmiausia reiktų įsitikinti, ar apskritai tai verta daryti. Tarkim, pradėję tyrimus sužinosite, kad koks nors institutas ar farmacijos įmonė jau keletą metų dirba šioje srityje ir turi subūrusi, tarkim, 200 pasaulinių tos srities mokslininkų, todėl būtų labai sunku įeiti į šią rinkos sritį ir pasiekti konkurencingų rezultatų.
Kaip galima būtų paskatinti žinių ekonomiką Lietuvoje?
A. Markauskas:
Norint paskatinti žinių ekonomiką Lietuvoje, reiktų skatinti kitokį mąstymo būdą. Laikas pagaliau suvokti, koks turėtų būti mokslo vaidmuo ateityje, o valstybę turime valdyti kaip didelę įmonę, kuri generuoja pridėtinę vertę ir sėkmingai veikia tarptautinėje rinkoje. Anksčiau mokslas „tarnavo“ karinei pramonei, nes valstybės pajėgumai buvo vertinami pagal karines galias, tačiau šiandien valstybė turi sugebėti konkuruoti dėl investicijų ir žmonių protų. Reikia suvokti mus supančią aplinką, o sprendimus, lemiančius investicijas į mokslą ir ekonomiką, priimti su atsakomybe, įvertinant naudą valstybei ir busimoms kartoms. O tam reikia profesionalių vadybos žinių. Deja, vis dar dažna problema yra vyraujantys siauri ir savanaudiški interesai. Nėra blogai siekti savų tikslų, tačiau jie turėtų būti nukreipti į ilgalaikę valstybės strateginio vystymosi perspektyvą.
Kaip tokios nevyriausybinės organizacijos kaip Žinių ekonomikos forumas prisideda prie Lietuvos pažangos?
A. Markauskas:
Nevyriausybinių organizacijų misija yra svarbi ir kilni – stiprinti demokratiją ir valstybės valdymą, kartu ir atlikti tam tikrą valstybės pareigūnų moralinės atsakomybės kontrolę. O Žinių ekonomikos forumas – tai vieta, kur yra kuriama ateities gerovė, sudaranti palankias sąlygas plėstis kūrybiškam ir novatoriškam verslui, plėtotis aktyviai pilietinei visuomenei, savo veiklą grindžiančiai žiniomis ir kvalifikacija. Čia susitinka profesionalai, savo sritis išmanantys ekspertai ir aktyvūs piliečiai. Visi jie – žinių nešėjai, kurie turi moralinę ir socialinę atsakomybę, kartu siekia skleisti geras žinias ir įgyvendinti drąsias idėjas.
Ko palinkėtumėte įmonėms siekiančioms tapti žinių ekonomikos įmonėmis?
A. Markauskas:
Visų pirma reikėtų galvoti apie tyrimų organizavimą įmonėje arba už jos ribų. Tačiau to negalima daryti bet kaip – tai neefektyvu. Profesionalus tyrimų valdymas yra vienintelė garantija, kad investicijos bus prasmingos, o generuojamos žinios turės teigiamą įtaką didinant įmonės konkurencinį pranašumą. Be to, reikia suprasti, kad tyrimai ir žinios – tai ne tik naujos technologijos, bet ir bendri verslo organizavimo procesai visose vertės kūrimo grandyse: įmonės valdyme, produktų gamyboje, transportavimo sistemose ir t. t. Pavyzdžiui, pradėti naudoti LEAN sistemą ar šešių sigma metodiką anksčiau buvo tik rekomenduotina, tačiau šiandien tai jau tampa būtinybe. Taigi, nesvarbu kokioje srityje vystomas verslas – viskas keičiasi, o reikalavimai tik auga ir išlikti konkurencinėje kovoje gali padėti tik naujai įgyjamos žinios.
