Su aukštojo mokslo reforma atėjusi naujoji rektorių rinkimo tvarka kol kas primena rinkimų parodiją – jau antras rektorius į postą perrinktas vienbalsiai. Prieš savaitę vienbalsiai perrinkta ir kolegijos direktorė.
Su aukštojo mokslo reforma atėjusi naujoji rektorių rinkimo tvarka kol kas primena rinkimų parodiją – jau antras rektorius į postą perrinktas vienbalsiai. Prieš savaitę vienbalsiai perrinkta ir kolegijos direktorė. Viena reformos autorių švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė didesnių ir stipresnių personalijų pokyčių tikisi ateityje. Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus Vytauto Daujočio manymu, problema, kad į rektorių renkančias tarybas sustatomi savi žmonės.
Pagal naująją Mokslo ir studijų įstatyme nustatytą tvarką, rektorių renka nebe universiteto Senatas, o išorinė universiteto taryba, sudaryta iš švietimo ir mokslo ministro bei akademinės bendruomenės paskirtų narių. Rektoriai naujajai tvarkai priešinosi ir baiminosi prarasti autonomiją, o Švietimo ir mokslo ministerija įrodinėjo, kad taip didės universitetų atvirumas ir atskaitomybė visuomenei. Teigta, kad skaidrumo įneš rektoriaus rinkimas viešo konkurso būdu.
Pirmasis naują rektoriaus rinkimo tvarką išbandė Mykolo Romerio universitetas. Čia taryba vienbalsiai rektoriumi perrinko profesorių Alvydą Pumputį, tai pačiai aukštajai mokyklai, tik kitais pavadinimais, vadovaujantį jau 20 metų. Konkurse dalyvavo vienintelis A. Pumputis.
Trečiadienį Vytauto Didžiojo universiteto taryba rektoriumi vienbalsiai perrinko profesorių Zigmą Lydeką.
Prieš savaitę Šiaulių valstybinės kolegijos taryba vienbalsiai direktore išrinko parlamentaro Andriaus Šedžiaus motiną dr. Nataliją Šedžiuvienę. N. Šedžiuvienė nuo 2002 m. ėjo laikino kolegijos direktoriaus pareigas.
Naujų rektorių teks dairytis ir kitiems universitetams, mat pagal Mokslo ir studijų įstatymą, iki 2011 m. gruodžio 31 d. aukštosios mokyklos iš biudžetinių įstaigų turėtų persitvarkyti į viešąsias, patvirtinti naują statutą, suformuoti pagrindinį valdymo organą – tarybą.
N.Putinaitė: yra, kaip yra
„Yra kaip yra. Galbūt galima priežastis įvairiai svarstyti ir įvardinti, kodėl yra tiek mažai pretendentų. Vis dėlto esminis dalykas, kuris keičiasi – naujai išrinkti rektoriai ir direktoriai turi jau visai kitas funkcijas ir kitus įgaliojimus. Net jei, tarkime, tie patys žmonės išrinkti, jiems universitete jau visai kitokia atsakomybė“, – situaciją komentavo N. Putinaitė.
Pasak N. Putinaitės, naujai išrinkti rektoriai galės parodyti tai, ką gali, nes gaus įgaliojimus iš tarybos. Be to, patys galės siūlyti ir naujas universiteto strategijas ir realizuoti pateiktas vizijas.
Viceministrės teigimu, tikėtina, kad kol kas pačios tarybos nėra labai patyrusios, kaip plačiau paskelbti konkursus, kad juose dalyvautų daugiau suinteresuotų žmonių.
„Kita vertus, šiuo metu universitetuose ir kolegijose labai daug kas keičiasi – gali būti, kad naują žmogų suvilioti į šį postą taip pat gana sudėtinga. Kai matysime visą vaizdą, galėsime nusakyti, kodėl ir kiek išrinkta tų pačių rektorių“, – kalbėjo N. Putinaitė.
Viceministrės teigimu, didesnių ir stipresnių pokyčių personalijų atžvilgiu tikimasi ten, kur vėliau bus patvirtinti statutai ir pertvarkytos aukštosios. Delsimas tai daryti esą reiškia, kad toms aukštosioms vadovaujantys žmonės nėra labai suinteresuoti permainomis.
V. Daujotis: tarybos narius atrenka statytiniai
VU profesorius V. Daujotis mano, kad nors įdiegta tvarka vakarietiška, viską sugadina į tarybą parenkami žmonės.
„Sistema, kurią pas mus bandoma diegti, formaliai iš išorės panaši į vakarietišką – taip yra JAV, Danijoje, Didžiojoje Britanijoje. Tačiau Lietuvoje ji realizuota labai blogai – gavosi kaip visada. Pagrindinis dalykas – tarybos nariai atrenkami pagal reputaciją, o pas mus šis žodis neturi jokios reikšmės“, – sakė V. Daujotis.
V. Daujočio manymu, į tarybą renkami žmonės turi pasižymėti švaria, nepriekaištinga ligtoline veikla, etišku elgesiu ir dideliu profesionalumu. Tokių žmonių Lietuvoje esą galima rasti nedaug, tačiau įmanoma.
„Kas tarybos narius atrenka – Aukštojo mokslo taryba. Galėčiau sakyti, kad patys atrinkėjai – tiesiog statytiniai. Tie žmonės nėra asmenybės. Patys komisijos nariai turėtų suvokti šito dalyko svarbą ir taip dirbti. Bet dauguma jų – paprasčiausiai statytiniai“, – kalbėjo VU profesorius.
Pašnekovo manymu, į tarybą parenkami ne patys geriausi žmonės, kad juos paskui būtų lengva valdyti, kad šie nekrėstų kvailysčių, rinktų, ką reikia. „Kaip ir visur – pastatomi savi žmonės. Šis dalykas viską iškart sugadina“, – teigė V. Daujotis. V. Daujočio nuomone, taisyti situaciją reikia pradėti nuo tarybos formavimo. Pašnekovo teigimu, kandidatų į tarybos narius rinkimas turi būti viešas, turi būti viešai prieinamos jų biografijos, žmonės turi turėti galimybę papildyti informaciją apie siūlomo asmens reputaciją.
„Žmonės pasitikrina truputį, pamato, kad vienareikšmiai nėra galimybių laimėti ir taip elgiasi“, – į klausimą, kodėl visais trimis atvejais konkurse tedalyvavo vienas kandidatas, atsakė V. Daujotis. Visgi jis nemato didelio skirtumo, kiek žmonių konkurse dalyvauja, jeigu kiti pretendentai eina tik vaizduoti demokratijos.
