Išleisti milijonai galėtų generuoti didesnę pridėtinę vertę

Lietuva siekia sustiprinti aukštą pridėtinę vertę kuriančias pramonės šakas bei paskatinti verslą daugiau investuoti į mokslo laimėjimus ir aukštąsias technologijas bei panaikinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą trikdančius barjerus. Tam šalies mokslo ir technologijų infrastruktūra turėtų būti geriau pritaikyta teikti inovacijų paramos paslaugas, todėl valstybei yra ekonomiškai naudinga toliau vis didinti ir paslaugų kokybę, ir prieinamumą.

Vienas iš verslo ir mokslo partnerystės skatinimo būdų – inovaciniai čekiai, kurie skirti įmonėms įsigyti paslaugas iš mokslo ir studijų institucijų. Ši iniciatyva yra labai gera, verslininkai ja džiaugiasi ir tikimės, kad ateityje jų atsiras daugiau, o vienas iš būdų – laboratorinės techninės ir programinės įrangos registras.

Verslui skirtų paslaugų plėtra

Pirmas žingsnis buvo žengtas Ūkio ministerijos iniciatyva, o naujai įkurta Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra paskirstė 1 mln. litų sumą paramai pagal inovacinius čekius ir su 87 įmonėmis pasirašė sutartis. Tačiau ar visada mokslininkų kompetencijos siejasi su laboratorinės įrangos pajėgumais? Ko gero visai realu, kad kai kuriais atvejais laboratorinės techninės ir programinės įrangos galimybės gali būti plačiau panaudotos, nei kad mokslininkų tyrimų sritys.

Vertindamas temos aktualumą ir norėdamas susipažinti su esama situacija Žinių ekonomikos forumas organizavo specialų susitikimą su Švietimo ir mokslo ministerijos, Lazerių ir šviesos mokslo ir technologijų asociacijos, Šiaurės miestelio technologijų parko, Saulėtekio slėnio, biotechnologijos įmonės „BioEKSMA“ atstovais.

Susitikimo metu susirinkę minėtų organizacijų atstovai aptarė tokio registro būtinumą, nes tai padidintų esamos laboratorinės įrangos panaudojimo galimybes ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu. O šis registras galėtų pasitarnauti kaip priemonė padedanti pritraukti užsienio įmones, mokslo institutus ar pavienius tyrėjus, kurie ieško galimybių vystyti mokslinius tyrimus. Tačiau prieš kuriant tokį registrą pirmiau reiktų išsiaiškinti kokią informaciją jame įrašyti, kad ja tinkamai pasinaudotų verslas.

Verslui ir mokslui reiktų dažniau galvoti drauge

Naujos laboratorinės įrangos yra nupirkta pakankamai nemažai, tiek už valstybės biudžeto lėšas, tiek už Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, tačiau apie tai kokie yra įrangos pajėgumai ir kokius tyrimus galima atlikti su įranga informacijos nėra pakankamai. Be to, aukštųjų technologijų pramonė planuodama naujų produktų gamybą norėtų žinoti kada, kas ir kokią įrangą planuoja įsigyti. Tokia informacija padėtų pagrįsti įrangos būtinumą ir reikalingumą, nes kai nėra žinoma kas yra, tai neaišku ir ko dar trūksta.

Aukštųjų technologijų verslas turėdamas elektroninę prieigą prie laboratorinės įrangos registro galėtų geriau suprasti tyrimų sritis, o prireikus konsultuotis, vykdyti tolimesnę veiklą ne tik pagal įrangą, bet ir pagal mokslinę sritį ir teikiamas tyrimų paslaugas. O valstybė plėtodama tokį registrą šalyje padidintų galimybes verslui ir mokslui nuo atradimų ir tyrinėjimų laboratorijose vystyti prototipus ir komercializuoti idėjas.

Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva šalyje yra kuriami atviros prieigos centrai – tai mokslo, studijų ir verslo slėniuose įkurtos laboratorijos aprūpintos moderniausia įranga, o juose savo tyrimus galės atlikti mokslininkai, stažuotojai ir net studentai ir privataus sektoriaus vartotojai. Pirmieji tokie centrai turėtų atsirasti ne vėliau kaip 2011 metų pradžioje. Atviros prieigos centrus planuojama įkurti „Saulėtekio“ ir „Santaros“ slėniuose Vilniuje, „Santakos“ ir „Nemuno“ – Kaune, bei Klaipėdos Jūriniame slėnyje, kuriuose bus vykdomi mokslo darbai biomedicinos ir biotechnologijos, medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų, inžinerijos ir informacinių technologijų, gamtos išteklių ir žemės ūkio mokslų srityse. Tai labai aktualu, bet gali būti sudėtinga įgyvendinti. Bet apie tai plačiau kitame straipsnyje.