Rugsėjo 9 dieną šalyje prasidės jau septintasis Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“, kuriame – virš 90 nemokamų renginių visiems norintiems, o ypač jaunimui. Nepaisant krizės, šis renginys kasmet aprėpia vis daugiau šalies teritorijos.

Siekiant, kad kuo daugiau smalsuolių galėtų susipažinti su mokslo naujienomis, festivalio renginiai planuojami trijuose miestuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Atidarymo metu Vilniuje – filmo „Gyvasis vandenynas“ seansas ir pokalbis apie grėsmes mūsų planetos biologinei įvairovei bei jos išsaugojimo svarbą. Pokalbyje dalyvaus vienas žymiausių Lietuvos menininkų Saulius Vaitiekūnas, Klaipėdos universiteto mokslininkai ir Lietuvos UNESCO komisijos atstovai.

Vilniuje, kaip ir kasmet įvairiapusę programą siūlo VU Gamtos fakulteto mokslininkai, kurią koordinuoja prof. Osvaldas Rukšėnas. Susipažinsite su naujausia informacija apie klimato kaitos procesus ir juos sukeliančias priežastis; išgirsite apie augalų nervų sistemos tyrimus, gyvūnų ir žmonių miego panašumus bei skirtumus ir t. t.

Jaukioje ir puošnioje VU Centrinių rūmų Teatro salėje – intriguojančios paskaitos apie Lietuvoje kažkada ugnį spjaudžiusius ugnikalnius, 3D pasaulio kūrimo instrumentus; naujas lazerių technologijas; apie tai, ar Visatoje gali egzistuoti pasauliai, panašūs į Pandoros planetą filme „Įsikūnijimas“. Žinomas biofizikas, mokslinės fantastikos mėgėjas Kąstytis Beitas pasidalins savo mintimis apie nežemišką fiziką ir biologines sistemas planetose prie kitų saulių. Informacinių technologijų raidos tendencijos – iš „Microsoft Lietuva“ specialistų lūpų. O meteorologijos centre dr. Audronė Galvonaitė papasakos, kaip galima nustatyti orą artimiausioms dienoms ir apie tai, kas sukelia orų kaprizus.

Jūsų laukia daug praktinės veiklos: chemijos ir fizikos eksperimentai VU Chemijos ir Fizikos fakultetuose; žvilgsnis į sparčiai besiplečiančios biofarmacijos kompanijos „Sicor Biotech“ laboratorijas, kuriose po kelerių metų galbūt teks darbuotis ir šiuo metu baigiantiems mokyklą moksleiviams arba studentams.

Kaip bus naudojami genetikos metodai, diagnozuojant įvairias, ypač sunkias ligas? Kokios kamieninių ląstelių naudojimo medicinoje perspektyvos? Ar pavyks iš anksto demaskuoti vėžinių genų aktyvumo pokyčius? Į šiuos klausimus jums atsakys geriausi šalies genetikos, proteomikos, molekulinės biologijos specialistai.

Kaune – visų pirma puiki proga aplankyti muziejus, paruošusius naujas įdomias ekspozicijas. Vytauto Didžiojo karo muziejus, Lietuvos aviacijos ir Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejai, Kauno zoologijos sodas ir pan. Viena diena, rugsėjo vienuoliktoji bus skirta KTU. Šio universiteto mokslininkai paruošė jums net keliasdešimt įdomių demonstracijų ir eksperimentų iš chemijos ir maisto pramonės, statybos ir architektūros, inžinerijos ir fizikos, elektronikos ir dizaino sričių. Visi norintys tą dieną nuo 10 val. ryto laukiami KTU studentų miestelyje. Ypač kviečiame atvykti šeimomis, kadangi ir suaugę, ir vaikai ras ką veikti. Kepsime duoną, konstruosime robotus, kursime naujus audinių raštus ir saulės gardeles, išbandysime protingas lašelines vaistams leisti ir ultragarso instrumentą, kuriuo galima išvalyti kraujagyslių sieneles nuo susikaupusio cholesterolio.

Mokslas – šalies ekonomikos ir visuomenės pažangos pagrindas. Todėl kartu su LR Ūkio ministerija, KTU ir konsultacinės kompanijos „Chmieliauskas ir Ramonas“ specialistais pakviesime vyresniųjų klasių moksleivius ir studentus į seminarus Vilniuje ir Kaune, skirtus skatinti jų inovatyvumą, verslumą, daugiau sužinoti apie projektų valdymą ir verslo pradmenis XXI amžiuje.

Klaipėdoje – šio miesto mokslininkų paskaitos apie Baltijos jūros dugne slypinčias paslaptis, apie atėjūnus iš kitų jūrų – invazines rūšis. Na, o šių metų Lietuvos mokslo premijos laureatas prof. A. Girininkas paruošė paskaitą apie mūsų protėvių baltų gyvenimą Lietuvos teritorijoje, apie jų kultūrą ir ekonomiką.

Mokslo festivalyje „Erdvėlaivis Žemė“ – naujausi Lietuvos mokslininkų išradimai, technologijos, pritaikomos medicinoje, pramogų pasaulyje, pramonėje, ekonomikoje ir kitur. Ir naujausios pasaulio technologijų bei mokslo tendencijos.

Mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ programa

Dėmesio! Pradedama registruoti į šių metų Mokslo festivalio renginius. Visi renginiai nemokami, tačiau į renginius, pažymėtus raide „R“, prašome registruotis (ypač moksleivių grupes) telefonu 8-698-32360 arba el. paštu videokaukas@gmail.com.

Informacija apie renginius teikiama telefonais: 8-698-32360, 8-687-34353

Renginiai Vilniuje

Rugsėjo 9 d.

1. Festivalio atidarymas.

„Biologinė įvairovė: kodėl būtina ją išsaugoti? Mokslininkų ir menininkų požiūris“ – dr. Darius Daunys, prof. Sergej Olenin (KU), dr. Romas Pakalnis (Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija) ir Saulius Vaitiekūnas – nuo 17 val. Kine „Forum Cinemas Vingis“.

Po diskusijos – filmo „Gyvasis vandenynas“ seansas. R

Rugsėjo 10 d.

2. „Genetikos perspektyvos medicinoje“ – prof. Vaidutis Kučinskas – 11 val. Ekskursija Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedroje. R

3. „Orų „kaprizai“ Žemėje. Ar visi meteorologiniai reiškiniai stebimi Lietuvoje?“ – dr. Audronė Galvonaitė – 13 val. Ekskursija į meteorologijos centrą. R

Orai sugeba stebinti mus savo neįprastumu, įvairiais „kaprizais", meteorologinių reiškinių įvairove. Neįprasti orai, jų nukrypimas nuo įprastų normų, būdingų tam tikrai vietovei ir tam tikru laikotarpiu, pasitaiko gana dažnai. Įvairūs neįprasti reiškiniai buvo stebimi ir anksčiau, tik dabar per radiją, televiziją ir kitas informacijos priemones mes apie juos sužinome daug greičiau.

Orų ir meteorologinių reiškinių kaita susijusi su šilumos apykaitos procesais, kurie priklauso nuo reljefo, paklotinio paviršiaus įšilimo. Pastoviausi orai ten, kur juos veikiantieji faktoriai mažai skiriasi. Dauguma meteorologinių reiškinių yra susiję su atmosferos cirkuliacijos procesais, taigi, ir su orais.

4. „Arktis šiandien: baltieji lokiai laikosi dietos, o Grenlandijoje skraido musės“ – prof. Arūnas Bukantis – 15 val. VU Gamtos fakulteto Didžiojoje auditorijoje (214 k.). R

Vietiniai medžiotojai pasakoja, kad prieš penkerius metus Grenlandijos šiaurėje nebuvo jokių musių. Dabar jos ten nieko nebestebina. Negana to, kasmet atskrenda vis anksčiau. Tapo gerokai šilčiau, temperatūra vasarą pakyla net iki 22 laipsnių. Senieji Arkties gyventojai – baltieji lokiai priversti laikytis dietos, kadangi ledas pradeda tirpti anksčiau. Jie sumedžioja mažiau ruonių. Kai kuriose Arkties dalyse vidutinis baltosios lokės svoris siekia vos 225 kg – 25 procentais mažiau, nei prieš du dešimtmečius. Kas vyksta Arktyje?

5. „Pandoros pasaulis filme „Įsikūnijimas“ – tikrovė ir fikcija“ – Kąstytis Beitas – 15 val. VU Centrinių rūmų Teatro salėje.

Prie Kentauro alfos žvaigždės (tai artimiausia žvaigždė, nutolusi nuo Žemės už 4,4 šviesmečių) sukasi dujinė milžinė – planeta Polyphemus, o aplink ją – Pandoros planeta, pasižyminti unikalia biosfera. Tokią sistemą sukūrė fantastinio filmo „Įsikūnijimas“ autoriai, 380 puslapių knygoje, pavadintoje „Pandorapedia“ išsamiai aprašę jos egzistavimo niuansus, biosferą ir t. t. Ar galima moksliškai pagrįsti tai, ką matėme ekrane?

6. „Informacinės technologijos rytoj“ – programavimo technologijų specialistas Tautvydas Dagys („Microsoft Lietuva“) – 17 val. VU Centrinių rūmų Teatro salėje.

Šiandien kompiuterius, kitus mobiliuosius įrenginius valdome rankomis, balsu ir gestais. Rytoj tą darysime akimis ir mintimis. Šiandien visi jaučiame, kaip informacinės technologijos keičia mūsų gyvenimą bei laisvalaikį, palengvindamos buitį, bendravimą. Ar galėjome 2000-aisiais įsivaizduoti, kad kompiuterines sistemas valdysime balsu, prisilietimais ir gestais? Tačiau tai – tik pradžia. Pažiūrėkime, kaip besivystančios technologijos – Natūrali vartotojo sąsaja, Debesų kompiuterija bei išplėstinė realybė pakeis mūsų gyvenimus per artimiausią dešimtmetį.

Rugsėjo 11 d.

7. „Atspindys: pasaulio augalai VU Botanikos sodo sumedėjusių ir šiltnamio augalų kolekcijose.“ Gintarėlė Jurkevičienė, Viktorija Guseva, Kristina Balnytė – 11 val. VU Botanikos sode Kairėnuose. R

8. „Paleobioįvairovė: makro- ir mikrofosilijos“ – Eugenija Rudnickaitė – 11 val. VU Gamtos fakulteto Geologijos ir mineralogijos katedroje. R

VU Geologijos muziejuje galima susipažinti su prieš milijardus ir milijonus metų klestėjusia bioįvairove. Vienus tos įvairovės atstovus matome paprasta akimi, kitus – tik su prietaisais.

Rugsėjo 13 d.

9. „Kas yra proteomika“ – dr. Mindaugas Valius – 13 val. Ekskursija Biochemijos institute. R

Kaip tyrinėjama nuolat kintanti gyvų organizmų baltymų visuma - proteoma - šiuolaikiniais metodais, kokius iššūkius ir kokius rezultatus tai duoda, kam visa tai gali būti panaudota? Atvykite į ekskursiją Biochemijos instituto Proteomikos centrą.

10. „Fermentai keičia chemiją“ – dr. Rolandas Meškys – 15 val. Paskaita ir ekskursija Biochemijos instituto laboratorijose. R

Kas yra fermentai, kodėl jie įdomūs mokslui ir praktikai? Ar gali chemijos pramonė tapti draugiška aplinkai ir kaip fermentai padės pasiekti šį tikslą? Kaip susikurti norimų savybių fermentą; ką mes jau galime padaryti, o ko – dar ne? Pabandykime pažvelgti į ateitį.

11. „3D pasaulis ir virtualūs jo kūrimo įrankiai“ – kompanijos „In Re“ paskaita – 15 val. VU Centrinių rūmų Teatro salėje.

12. „Kamieninė ląstelė – viltys ir abejonės“ – dr. Virginija Bukelskienė – 17 val. VU Centrinių rūmų Teatro salėje.

Susipažinkime – amžinai jauna ir graži kamieninė ląstelė. Bandysime ieškoti, kur glūdi jos jaunystės paslaptis. Klausime, kuo gražuolė kamieninė ląstelė skiriasi nuo piktavalės vėžinės ląstelės? Pabaigai susimąstysime – ar visi ateities vaikai pažins savo tėvus?

Rugsėjo 14 d.

13. „Biologinė įvairovė – kas tai?“ – prof. habil. dr. R. Rakauskas – 10 val. VU GF zoologijos katedroje. R

Biologinė įvairovė – tai ne tik regioniniai ar Pasauliniai rūšių sąrašai. Ypatingas bioįvairovės grožis bei tikroji įvairovė atsiskleidžia, tiriant bei lyginant lokalias rūšių populiacijas, porūšius bei rases.

14. „Karalystės be karalių: kur, kas, kada, kiek?“ – dr. A. Petrašiūnas ir dr. G. Skujienė – 12 val. Ekskursija VU GF zoologijos katedroje. R

15. „Projektų valdymas – šiuolaikinis tikslų įgyvendinimo būdas“ – Donatas Ramonas – 14 val. LMA mažojoje salėje. R

Paskaita ir seminaras, skirti skatinti moksleivių inovatyvumą, verslumą, sužinoti apie projektų valdymą ir verslo pradmenis XXI amžiuje. Seminaro metu aptariama šiuolaikinė projekto sąvoka: nuo iškylos į gamtą; ar „flashmobo“ organizavimo iki naujų technologijų kūrimo ar skrydžių į kosmosą. Nagrinėdami Lietuvos ir tarptautinę patirtį, aptarsime, kas yra projektas ir kas – ne (nors ir vadinama šiuo madingu žodžiu). Kaip užtikrinti projekto sėkmę; kas yra projekto rizika; kokie yra projekto valdymo įrankiai ir kaip jais sėkmingai naudotis, siekiant savo tikslų sparčiai besikeičiančioje aplinkoje.

(Donatas Ramonas, konsultacinės kompanijos Chmieliauskas ir Ramonas, UAB direktorius ir partneris. Dėsto vadybos disciplinas universitetuose, veda mokymus bei konsultuoja organizacijas projektų valdymo, procesų valdymo, derybų ir pardavimų klausimais).

16. „Pasaulis per fizikos prizmę“ – 14 val. Fizikos eksperimentų VU Fizikos fakultete programa. R

Virpesiniai spektrai – „molekulių pirštų antspaudai“ (423 k., dokt. Daiva Leščiūtė ir stud. Milda Pučetaitė); Kodėl nematome labai smulkių objektų? Difrakcija (424 k. arba FDA, doc. dr. Alytis Gruodis); beta dalelių energijos matavimas magnetiniu spektrometru (605 k., doc. dr. Andrius Poškus); Seleno nanokristalų tyrimas elektroniniu mikroskopu (619 k., dr. Ringaudas Rinkevičius); nanodarinių reljefo matavimas atominės jėgos mikroskopu (719 k., prof. Edmundas Kuokštis); temperatūros pasiskirstymo vizualizavimas termovizoriumi (708 k., prof. Edmundas Kuokštis); spalvoto televizinio signalo tyrimas (309 k., prof. Pranas Juozapas Žilinskas); biofizikinių reiškinių modeliavimas superkompiuteriu (317 k., dokt. Mindaugas Mačernis ir doc. dr. Juozas Šulskus); lazerinis ženklinimas. Įvairių užrašų ir paveikslų graviravimas. Skaitmeniniu fotoaparatu padarytą vaizdą įdėjus į ženklinimo įrenginio sistemą, galima jį išgraviruoti ant metalo ar plastiko paviršiaus (LTC, prof. Valdas Sirutkaitis ir dr. Andrius Melninkaitis); kintamosios srovės (įtampos) lyginimo grandinės su puslaidininkiniu diodu tyrimas (809 k., doc. dr. Česlovas Pavasaris); Kaip veikia šviesolaidžiai, kai jais perduodami signalai? (816 k., dr. Albertas Sereika); Robotų kūrimas ir programavimas (Mindaugas Eglinskas); studentų fizikų eksperimentai.

17. „Nuostabusis chemijos pasaulis“ – dr. Rimantas Raudonis – 15 val. Eksperimentai VU Chemijos fakultete 6–9 klasių moksleiviams. R

18. „Vulkanizmas Lietuvoje“ – prof. Gediminas Motuza – 15 val. VU Centrinių rūmų Teatro salėje.

Vulkanizmas – neatskiriama Žemės istorijos dalis. Nuo pat seniausių laikų tai yra svarbus Žemės plutos susidarymo, aplinkos ir gyvybės raidos veiksnys. Ne išimtis ir Lietuva. Ryškūs vulkanizmo pėdsakai, nustatyti Lietuvios kristalinėje plutoje, yra jos susidarimo būdo ir seniausios istorijos liudininkai. Jie rodo, kad ir Lietuvoje tęsėsi ugnikalnių grandinės, liejosi lava, dangų temdė pelenų ir dulkių debesys.

19. „Naujausi mokslo pasiekimai – nuo kišeninės chromatografijos iki personalizuotos medicinos“ – Arnonas Finkelšteinas ir Žydrūnas Daunoravičius („Lokmis“) – 17 val. VU centrinių rūmų Teatro salėje.

Naujausios technologijos leidžia daugelį cheminių ir biocheminių procesų vykdyti bei stebėti ant miniatiūrinių paviršių. Paskaitos metu supažindinsime su naujausiais pasiekimais „lab on a chip“ technologijos srityje, apžvelgsime DNR mikrogardelių panaudojimą personalinėje medicinoje.

Chromatografija kišenėje – tai medžiagų atskyrimo ir nustatymo metodų miniatiūrizacija iki mikro / nano lygmens. Masių spektrometrais galima pasverti net vieną molekulę!

Rugsėjo 15 d.

20. Ekskursija į meteorologijos centrą – dr. Audronė Galvonaitė – 14 val. R

21. „Kas yra lazerinė spektroskopija?“ – Jaroslav Kodz (kompanijos „Ekspla“ spektroskopijos programos vadovas) – 15 val. VU Centrinių rūmų Teatro salėje.

Daugelyje pasakų kartojasi gerai visiems žinomas siužetas: herojai yra sumažinami iki pelės ar skruzdelės dydžio ir atsiduria paslaptingame mikropasaulyje. Jo šaltinis – įgimtas žmonijos noras atrasti tai, kas dar neatrasta. Jeigu mokslininkai rašytų scenarijų serialui „Brangioji, aš sumažinau vaikus“, herojai būtų sumažinti iki kelių angstremų dydžio. Tuomet jie galėtų stebėti, kaip elektronai sukasi aplink atomą, kaip skyla arba jungiasi molekulės. Kaip šalant vandeniui, formuojasi jo kristalinė struktūra. Tiesa, herojus reikėtų ne tik sumažinti, bet ir šiek tiek pagreitinti. Deja, kol kas stebuklingas sumažinimo aparatas nesukurtas. Dar negalime rankomis liesti molekulių. Tačiau mokslininkai apie jas žino nemažai. Iš kur? Tiriant molekules, netinka nei replės, nei pincetas, bet puikiai tinka elektromagnetinės spinduliuotės (šviesos) kvantai.

22. „Gyvūnų ir žmonių miegas – kas bendro“ – dokt. Martynas Žakevičius – 17 val. VU GF Biochemijos ir biofizikos katedroje. R

Kviečiame į kelionę po gyvūnų karalijos miego pasaulį. Dažnas iš mūsų skundžiamės prastai miegantys. Ar gyvūnai turi panašių problemų? Sužinosime, kaip „miega" akvariuminės žuvelės ir paukščiai ir kodėl ruoniai ar delfinai plaukiodami pamiega, bet nenuskęsta.

Rugsėjo 16 d.

23. „Lietuvos augalų ir grybų įvairovė“ – doc. Jonė Rukšėnienė – 11 ir 13 val. VU GF Botanikos ir genetikos katedros Herbariume. R

24. „Kaip kuriami naujos kartos vaistai“ – Piotras Chmielevskis – 12 val. Ekskursija į biofarmacijos įmonę „Sicor Biotech“ / TEVA. R

25. „Augalų neurobiologija“ – dr. Vilma Kisnierienė – 16 val. VU GF Biochemijos ir biofizikos katedroje. R

Augalams būdingi jutimai bei aplinkos pažinimas, lemiantis tam tikrą jų elgesį ir netgi sumanumas arba protas. Augalų sumanumas suvokiamas kaip sugebėjimas panaudoti informaciją apie abiotinę ir biotinę aplinką, priimant sprendimą. Ar augalai gali judėti? Ar jie atpažįsta savo giminaičius? Ar augalams būdingas altruizmas? Gal augalai jaučia skausmą? Įprasta kalbėti apie kompiuterių atmintį – o ką žinome apie augalų atmintį? Kaip augalai miega? Į šiuos klausimus bando atsakyti naujas mokslas – augalų neurobiologija, nagrinėjantis informacinio tinklo, egzistuojančio augaluose, struktūrą ir funkcionavimą ląstelės, atskiro individo, augalų bendrijų lygmenyse.

Renginiai Kaune

Rugsėjo 11 d.

26. KTU diena Mokslo festivalyje – nuo 10 iki 16 val. KTU miestelyje, įvairiuose fakultetuose.

„Ar švarų vandenį geriame?“ – doc. Dalia Jankūnaitė – 10 val. Cheminės technologijos fakulteto 402 laboratorijoje. R

Pagrindinis gėlo geriamojo vandens šaltinis šalyje yra požeminis vanduo. Geriamojo vandens kokybė yra griežtai reglamentuojama, tačiau, deja, ne visi turi reikiamos kokybės vandenį. Juslėmis (pagal spalvą, kvapą ir skonį) nustatomi tik kai kurie geriamo vandens trūkumai. Žymiai pavojingesni nematomi trūkumai (pvz. nitratai ar mikrobinis užterštumas), kurių žmogus negali pastebėti ir reaguoti. Paskaitos metu bus aiškinamasi, kaip nustatomi vandens kokybės parametrai, ir praktiškai tiriami vandens mėginiai.

„Plazminės technologijos aplinkosaugoje“ – doc. Dainius Martuzevičius – 10.30 val. Cheminės technologijos fakulteto 505 auditorijoje. R

Plazminės technologijos naudojamos labai plačiai – nuo pramoninių procesų iki buitinės elektronikos. Šiuos procesus taip pat galime taikyti aplinkosaugoje. Plazmos pagalba yra mažinamos teršalų koncentracijos išmetamosiose dujose, valomas vanduo, nukenksminamos atliekos. Paskaitos metu bus pateikiami pavyzdžiai apie šių technologijų taikymą aplinkosaugoje, demonstruojami Lietuvos mokslininkų plazmos būdu pagaminti pluoštai ir katalizatoriai.

„Įdomioji neorganinė chemija“ (laboratoriniai darbai ir vaizdingi eksperimentai) – doc. Ingrida Ancutienė ir dokt. Anatolijus Eisinas – 10.30 val. ir 12. 30 val. Cheminės technologijos fakultete, C korpuso 352 laboratorijoje. R

Programoje: „vulkanas" ant stalo; kaip filmuose gaunamas kraujas; liepsna be degtukų; spalvų pokyčiai chemijoje.

„Sveikas grūdas – sveika duona“ – prof. Gražina Juodeikienė – 11 ir 12.30 val. Cheminės technologijos fakulteto Maisto mokslo ir kompetencijos centre. R

Dalyviai bus supažindinti su pagrindinėmis grūdų pažeidimo priežastimis ir galimomis jų pasekmėmis grūdų produktų saugai ir kokybei. Išryškinti pagrindiniai skirtumai tarp visų grūdų ir apdorotų jų produktų (miltų) maistinės ir biologinės vertės, skiriant ypatingą dėmesį skaidulinėms medžiagoms. Laboratorinėmis sąlygomis panaudosime šiuolaikinę naujausią technologinę įrangą įvairių rūšių grūdų skaidulinėmis medžiagomis praturtintos duonos gamybai. Dalyviai galės iškepti skirtingais grūdais praturtintą duoną ir ją paragauti.

„Nuo pluošto iki gaminio – šiuolaikinė tekstilės medžiagų apdaila“ – doc. Rima Klimavičiūtė – 10, 11 ir 13 val. Cheminės technologijos fakultete, C korpuso 140 a. R

Bus demonstruojami naujausi tekstilinių medžiagų apdailos būdai, suteikiant paviršiams gražią, patrauklią, kartais netikėtą išvaizdą.

„Saulės gardelės: pasidaryk pats“ – m. d. Tadas Malinauskas – 11 val. Cheminės technologijos fakulteto A korpuso 318 laboratorijoje. R

Šiuo metu viena iš perspektyviausių atsinaujinančių energijos šaltinių technologijų yra saulės elementai. Pasaulyje dominuoja tradicinės, visiems gerai žinomos, kristalinio silicio saulės gardelės. Nors laboratorijoje pasiekti gan įspūdingi rezultatai, tokių gardelių gamyba yra palyginti sudėtinga ir brangi. Jas galėtų pakeisti hibridiniai (organiniai-neorganiniai) saulės elementai. Našumu jie nusileidžia silicio saulės gardelėms, bet dėl plataus medžiagų pasirinkimo, santykinai nesudėtingo gamybos proceso ir nedidelės kainos tokios gardelės yra viena iš perspektyviausių ir labiausiai tiriamų technologijų.

„Kaip įvertinti įmonės riziką?“ – dokt. Rūta Adlytė ir mag. Aušra Savickytė – nuo 10 iki 14 val. KTU Elektronikos rūmų II a. foje.

Rizika yra nuolatinė bet kurios žmogaus veiklos dalis. Visiškai išvengti rizikos neįmanoma, nes, siekiant išvengti vienos rizikingos situacijos, galima patekti į kitą. Išsivysčiusiose rinkos ekonomikos šalyse įmonių savininkai nepradeda veiklos arba nepriima sprendimų, neįvertinę rizikos. Dėl to analizuojamos įvairios alternatyvos, įvertinami kiekvienos jų pavojai, o pasirinkus projektą iš anksto numatoma, kaip apsisaugoti nuo būsimų finansinių nuostolių. Kaip įvertinti riziką? Kviečiame dalyvauti eksperimente, kurio metu bus imituojamos įmonės gamybinės operacijos ir įvertinti šių operacijų riziką.

„Oho! Tinka... Imu!“ – prof. Eugenija Strazdienė – 12 ir 16 val. Dizaino ir technologijų fakultete, Aprangos ir polimerinių gaminių technologijos katedroje. R

Ar gali kompiuterinė programa atstoti stilisto paslaugas? Kas yra parametrizuotas trimatis manekenas? Ar galiu save matyti monitoriaus ekrane? Ar galiu keisti savo išvaizdą – akių, plaukų, odos spalvą? Kaip virtualioje erdvėje pasimatuoti realų drabužį? Ar galiu pats jį susimodeliuoti? Kada galėsiu jį įsigyti? Nuo virtualaus dizaino iki realaus drabužio – juk tai taip paprasta!

Į visus šiuos ir daugybę kitų klausimų bus atsakyta mūsų paskaitos („3D apranga ir jos prisimatavimo galimybės“) ir praktinio užsiėmimo („Individualaus stiliaus virtuali paieška“) – 409 auditorijoje metu.

„Dokumentų ir gaminių autentiškumo apsauga“ – doc. Juozas Margelevičius – 10 ir 12 val. Dizaino ir technologijų fakultete, Grafinių komunikacijų ir inžinerijos katedroje, 156 auditorijoje.

Vertybinių popierių, vartojimo prekių ir gaminių autentiškumo saugojimo būtinybė, pagrindinės nuostatos ir būdai. Technologinė apsauga kaip kompleksas vizualinių ir aparatūrinių priemonių gaminių apsaugai nuo klastojimo ir padirbinėjimo bei jų autentiškumo kontrolei. Pagrindiniai technologinės apsaugos patikimumo lygiai, jų pasirinkimo ir taikymo kriterijai. Taikomojo mokslo ir naujų technologijų naudojimo principai, apsaugant dokumentus ir gaminius nuo klastojimo.

„Pakuotės, naujos medžiagos ir ekologija“ – prof. Edmundas Kibirkštis – 10 ir 13 val. Dizaino ir technologijų fakultete, Grafinių komunikacijų ir inžinerijos katedroje, 172 auditorijoje.

Kuo daugiau vartojame, tuo daugiau pakuočių išmetame. Kaip sumažinti pakuočių atliekas, didinti pakartotinį perdirbimą ar mažinti energijos sąnaudas? Pastaruoju metu vis plačiau naudojamas gamybos principas – „žalioji inžinerija“ ir „protingos“ medžiagos. Kuriamos naujos medžiagos, produktai, procesai ir sistemos, kurios būtų „draugiškos“ žmogaus sveikatai ir aplinkai ir praplėstų pakavimo medžiagų funkcines galimybes.

„Ornamentika lietuvių liaudies tekstilėje“ – doc. Eglė Kumpikaitė – 11 ir 13 val. Dizaino ir technologijų fakulteto Tekstilės technologijos katedroje, 416 klasėje. R

Susipažinsime su indoeuropietiškų simbolių paplitimu lietuvių etnografiniuose audiniuose, jų raida ir teritoriniu pasiskirstymu. Sužinosime, koks yra simbolių ir spalvų santykis lietuvių liaudies tekstilėje. Kas yra ornamentika ir kokie jos dėsningumai įvairiose lietuvių etnografinių audinių grupėse. Pamėginsime sukurti naujus ornamentus, panaudojant informacines technologijas.

„Kur prasideda elektros srovė?“ – doc. Artūras Kalvaitis – nuo 11 iki 13 val. Elektros ir valdymo inžinerijos fakultete.

Didžioji sunaudojamos elektros energijos dalis tiekiama iš elektrinių ar energijos kaupiklių sinchroninių generatorių. Vystant alternatyviąją energetiką, vėjo elektrinėse ir autonominėse maitinimo sistemose dažnai naudojami asinchroniniai generatoriai, saulės elektrinėse – puslaidininkiniai fotoelementai, elektrocheminiuose elektros energijos šaltiniuose – kuro elementai. Iš kitos pusės, šiuolaikinį žmonių gyvenimą sunku įsivaizduoti be elektros variklių. Didžiąją dalį visos pagaminamos elektros energijos suvartoja elektros varikliai. Pramonėje, transporte, žemės ūkyje, medicinoje, aplinkos apsaugoje, karo, aviacijos technikoje naudojama daugybė įvairių rūšių, konstrukcijų ir labai skirtingų parametrų elektros variklių. Elektros mašinos gali keisti vieną energijos rūšį į kitą, panaudodamos sukamąjį, slenkamąjį, švytuojantį, žingsninį judesį. Daugėja prietaisų, įrenginių, sričių, kur kuriamos ir naudojamos naujos elektros mašinos.

„Ar žvilgsnis gali pavaduoti rankas?“ – asist. Vidas Raudonis – 11 ir 13 val. Elektros ir valdymo inžinerijos fakultete, 113 auditorijoje.

Šiuolaikinės vaizdo apdorojimo ir kompiuterinės regos technologijos leidžia sukurti alternatyvias komandų įvedimo sistemas. Naudojant naujas komunikavimo sistemas, komandos generuojamos pasitelkiant žvilgsnį, balsą ar smegenų elektromagnetinį aktyvumą. Šiame darbe yra pristatoma žvilgsnio, arba kitaip, žiūros taško sekimo sistema, leidžianti nenaudojant nei rankų, nei kojų valdyti kompiuterines programas arba / ir mobilius robotus. Tokio pobūdžio sistemos yra pagrįstos kompiuterinės regos metodais, kurios automatiškai nustato žiūros tašką iš vaizdo kameros gauto vartotojo akies atvaizdo ir pagal tai generuoja valdymo komandas. „Bekontaktis“ valdymas yra labai aktualus žmonėms su didelio laipsnio negalia, įvairiems moksliniams tyrimams, virtualios realybės taikymuose.

„Kaip susikurti savo judėjimo modelį?“ – dr. Aurelijus Domeika ir dr. Ginas Čižauskas – 10 val. Mechanikos ir mechatronikos fakultete, 101 a.

Sportuodami ir pramogaudami žmonės linkę vis labiau integruotis su techninėmis priemonėmis, ieškoti naujų galimybių ir pojūčių. Kaip valdyti savo kūną, kad toliausiai nuskrietum šokdamas slidėmis nuo tramplino? Kaip valdyti rankas ir kojas, kad sužavėtum teisėjus šuolyje ant batuto, ledo šokiuose, kad nušoktum toliau, aukščiau? Į tokius klausimus atsakyti padės sporto inžinerijos, biomechanikos specialistas, atlikęs reikiamus tyrimus.

„Virtualios idėjos tampa realiomis detalėmis“ – Ramūnas Šablevičius (UAB „IN RE“) – 12 val. Mechanikos ir Mechatronikos fakulteto 107 auditorijoje.

Atvirkštinės inžinerijos (Reverse engineering) naudojimo sritys. Atkurk virtualų detalės vaizdą trimačiu skenavimu. Pagrindiniai sparčiosios prototipų gamybos (Rapid prototyping) metodai ir nauda. Atspausdink realią detalę trimačiu spausdintuvu.

„Įrenginiai su magnetoreologiniu skysčiu“ – dokt. Darius Mažeika – 14 val. Dizaino ir technologijų fakultete.

Magnetoreologinis skystis gali keisti savo klampą, keičiant jį veikiančio magnetinio lauko stiprumą. Taip yra todėl, kad šis skystis sudarytas iš alyvos ir smulkių geležies dalelių, kurias paveikus magnetiniu lauku, jos įgyja dipolio momentą ir sukimba viena su kita. Tokiu būdu keičiant magnetoreologinio skysčio klampą, kinta ir MR slopintuvo slopinimo, o tuo pačiu MR movos, sukabinimo charakteristikos. Panaudojus MR skystį įmanoma adaptyviai valdyti movos ir slopintuvo charakteristikas, vien tik keičiant elektros srovės stiprį. Su MR slopintuvu galima efektingai slopinti norimos amplitudės ir norimo dažnio virpesius. Su MR mova galima keisti perduodamą sukimo momentą arba stabdyti įrenginius, nenaudojant frikcinių medžiagų.

„Virtualios multimedijos technologijos internete, kine ir kompiuteriniuose žaidimuose“ – lekt. Algirdas Noreika – 10 ir 13 val. Elektronikos rūmų 101 auditorijoje.

Paskaitoje bus pasakojama apie šiuolaikines multimedijos technologijas - vaizdo, trimatės grafikos, garso perteikimą ir interaktyvų valdymą. Sužinosite kaip netolimoje ateityje multimedijos technologijos pakeis mūsų pasaulio suvokimą ir mūsų sąsajas su virtualia realybe. Susipažinsite su naujų valdymo formų taikymu žaidimuose, sužinosite kodėl kino filmų aktoriams gręsia nedarbas, pamatysite kaip atrodys ateities interneto parduotuvės.

„Skaitmeniniai namai ir protingi daiktai“ – prof. Egidijus Kazanavičius – 12 ir 14 val. Elektronikos rūmų 101 auditorijoje ir II aukšto fojė.

Paskaita apie protingus namus, sumaniąją virtuvę, protingą šaldytuvą, skaitmeninę televiziją. Paskaitos metu bus parodyta, kaip visa tai galima valdyti internetu.

„Naujausios architektūros tendencijos“ – asist. Vytautas Baltus – 10 ir 12 val. Statybos ir architektūros fakulteto 432 auditorijoje.

Architektūra visados atspindėjo savo laikmečio vertybes, ideologiją ir technologines galimybes. XXI a. kultūrinės transformacijos, pasikeitimų greitis ir atsiveriančios naujos technologinės bei projektavimo galimybės sudaro sąlygas ir reikalauja permąstyti pačią architektūros sampratą. Interaktyvi architektūra, žalioji architektūra, pastatas-miestas, parametrinis projektavimas – tai tik keletas pavyzdžių, atspindinčių naująsias XXI a. architektūros idėjas.

„Miestų centrų regeneracija“ – dokt. Vilius Urbonas – 10.30 ir 11.30 val. Statybos ir architektūros fakulteto 432 auditorijoje.

XX a. vykusi nevaldoma miestų drieka, miestų gyventojų susvetimėjimas ir darniosios plėtros poreikis verčia ieškoti naujų miesto formų. Miesto centras – svarbiausias urbanistinės struktūros elementas. XXI a. siekiama atgaivinti miesto centrą: sugrąžinti į jį visuomenines erdves; didinti kompaktiškumą; vienoje erdvėje derinti darbą, gyvenimą ir poilsį; spręsti transporto problemas.

Renginio metu KTU Statybos ir architektūros fakultete, II-ame aukšte vyks KTU Architektūros ir kraštotvarkos katedros studentų darbų paroda. Lankytojai taip pat bus supažindinami su KTU architektūros studijomis, architekto diplomo teikiamomis galimybėmis, stojimo reikalavimais ir kt.

„Kokius namus statysime ateityje Lietuvoje?“ – doc. Vitoldas Vaitkevičius – 11 ir 12.30 val. Statybos ir architektūros fakulteto 432 auditorijoje.

Pristatoma gyvenamo būsto raida Lietuvoje, pagrindiniai reikalavimai ir funkcijos kurios keliamos gyvenamam būstui. Apžvelgiama gyvenamų pastatų rūšys pasaulyje bei Lietuvoje, mažai energoimlių konstrukcijų tipai, jų klasifikacija, energoimlumo kriterijai pagal technologiškumą (projektavimą, gamybą, montavimą, eksploatavimą), tai susiejant su globalinio atšilimo tema bei su šiuolaikinio pastato idėjomis. Aptariami racionalūs konstrukciniai sprendimai, naujausios statybinės medžiagos, pažangios statybos technologijos, mikroklimatas būste, pastatų inžinerinių sistemų ir jų funkcionavimo valdymas, statinių eksploatavimo ypatumai.

„Laboratorinis eksperimentas Statybinių medžiagų katedroje“ – doc. Vitoldas Vaitkevičius – 11.30 ir 12 val. Statybos ir architektūros fakultete.

Laboratorinio eksperimento metu sužinosime, kodėl statome namus naudodami labai įvairias medžiagas, pamatysite kaip nustatomi medžiagų stiprumai ir kitos savybės. Gali dalyvauti 10–12 mokinių.

„Šildymo ir vėdinimo sistemos gyvenamuosiuose ir pramoniniuose pastatuose“ – doc. Edmundas Isevičius – 10 ir 11 val. Geoinžinerijos katedros laboratorijoje (KTU leidyklos „Technologija“ spaustuvės pastato dešinėjė pusėjė (žr. KTU studentų miestelio žemėlapį).

Paskaitos metu susipažinsite su šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemomis, kurios mūsų gyvenimą bei darbą pastatuose turi padaryti patogesnį, sveikesnį ir saugesnį. Siekiant maksimaliai panaudoti sistemas, kuo mažiau sunaudoti energijos bei lėšų techninei priežiūrai, turi būti atliekama daug papildomų darbų. Po paskaitos bus galima susipažinti su Statybos ir architektūros fakulteto Geoinžinerijos katedros mokomosios ir mokslinėmis laboratorijomis.

„Technologijos kuria supermenus“ – doc. Andrius Chaziachmetovas, lekt. Vladas Juška, dokt. Neringa Dubauskienė, – 10–15 val. Telekomunikacijų ir elektronikos fakultete, Elektronikos rūmų III a. foje.

Iš pradžių didieji žmonijos išradimai buvo tikrai dideli – milžiniškos garo turbinos, vėliau galingi elektros varikliai. Tačiau aukštyn kojomis žmonių gyvenimus apvertė visai mažulytis tranzistorius. Nors jis atsirado dar visai neseniai, dabar elektronika yra visur – ir ji vis dar keičia žmonių gyvenimus. Norint valdyti didžiulius įrenginius, nereikia antgamtiškų jėgų – pakanka žinių ir proto. Tai įrodė ir KTU TEF studentas, suprojektavęs ir pagaminęs valdymo schemą daugiatoniam kranui. Tokiu „supermenu“ gali tapti ir tu! Mokslo festivalio metu Telekomunikacijų ir elektronikos fakultetas tau siūlo darbo vietas kuriose: sumontuosi mažo varikliuko valdymo schemą – tegul mašinos paklūsta tavo norams! Sumontuosi šviestuko valdymo grandinę; išmoksi pagaminti stiprintuvą, ir ekrane pamatysi savo balsą. Taip pat galėsi apžiūrėti, ką sukūrė ir pagamino mūsų studentai: rotacinį ekraną; joninį variklį; 3D LED kubą; kalbančius žaisliukus; kalbą atpažįstančius žaisliukus; judesį ir praėjimą aptinkančius įrenginius; interaktyvų paveikslą; ateivio balso įrenginį. Įdomių ir įvairiose srityse naudojamų dalykų sukūrė ne tik studentai, bet ir mūsų mokslininkai: infuzines pompas – „protingas“ lašelines vaistams suleisti; interneto perdavimo liniją – sparčiam vaizdo perdavimui; informacinių žinučių siuntimą, naudojant „Bluetooth“ technologiją; doplerinį kraujo tekėjimo „audiovizualizatorių“, padedantį išgirsti, kaip kraujagyslėmis teka kraujas; otoakustinės emisijos matuoklį, kuriuo išgirsite, kaip šnara jūsų ausis; „garso dušą“ – kryptingą garsiakalbį, kurio skleidžiamas garsas dingsta, žengus žingsnį į šoną.

8–11 val. dokt. Rolandas Žakelis. Gal nori sužinoti ir pats patirti kaip per šešias dienas galima pasiruošti darbui radijo eteryje? Sudalyvauti jaunųjų radistų varžybose? Pagilinti anglų kalbos žinias? Jei nori – pramoksi kalbėti ir rusiškai. Gal nori pasigaminti šviesos ir garso ekvalaizerį, lygio indikatorių, išmokti Morzės abėcėlę? Apsilankyk mūsų klubo forume.

„Mobilioji matematika: e. parašas, e. pinigai ir kt.“ – prof. Eligijus Sakalauskas – nuo 10 iki 15 val. Fundamentaliųjų mokslų fakultete.

Matematika būtina ne tik kompiuteriuose, kurie prognozuoja pajamas, pelną, orą ir t. t. Ji yra šiuolaikinių informacinės visuomenės technologijų (e. technologijų), t. y. e. parašo, e. pinigų, e. balsavimo, e. dokumentų ir daugelio kitų sistemų pagrindas. Šias technologijas pademonstruosime su kompiuteriu ir mobilioju telefonu. Tai mobilaus e. parašo technologija. Įsitikinsite, kad mobilusis telefonas yra ne tiktai rašiklis, bet ir pelė. Tačiau tai ne paprasta pelė, o kompiuterinė. Ir e. pinigų piniginė.

„Estremalių įvykių tikimybinė analizė ir rizikos vertinimu pagrįsti sprendimai“ – doc. Robertas Alzbutas – nuo 10 iki 15 val. Fundamentaliųjų mokslų fakultete.

Kas yra ekstremalūs įvykiai ir kaip vertinama tokių įvykių rizika? Pristatyme palyginami įvairūs gamtos reiškiniai bei žmogaus sukelti įvykiai. Taip pat apžvelgiama, kaip atliekama ir taikoma tikimybinė saugos ar rizikos analizė. Be to nagrinėjami tokie rizikos vertinimu pagrįsti sprendimai, kurie atsako į klausimus: kaip minimizuoti riziką, kaip kontroliuoti saugos sistemų patikimumą, ar galima padidinti saugą ir tuo pačiu sumažinti tam skirtas išlaidas?

„Kam reikalingas progresyvusis vaizdų kodavimas ir perdavimas?“ – prof. Jonas Valantinas – nuo 10 iki 15 val. Fundamentaliųjų mokslų fakultete.

Skaitmeninių vaizdų kodavimas (suglaudinimas) leidžia pašalinti informacijos pertekliškumą vaizde, kartu sumažinant atminties poreikį vaizdo saugojimui ir laikines sąnaudas vaizdo perdavimui. Didelio našumo vaizdų suglaudinimo technologijos pagimdė skaitmeninę biblioteką, skaitmeninius archyvus, vaizdo konferencijas, telemediciną, skaitmenines pramogas. Pastaruoju metu vis didesnis vaidmuo tenka progresyviajam skaitmeninių vaizdų kodavimui, kai perduodamo vaizdo kokybę pasirenka vaizdo gavėjas. Ši nauja technologija siejama su didelės apimties ir aukšto detalizacijos lygio skaitmeniniais vaizdais (medicininiais, vietovės nuotraukomis iš kosmoso ir pan.).

„Skaičių pi žinome visi, o Mandelbroto aibę?“ – prof. Jonas Valantinas – nuo 10 iki 15 val. Fundamentaliųjų mokslų fakultete.

Mandelbroto aibė, pavadinta amerikiečių matematiko Benoit Mandelbrot vardu ir pirmąkart paviešinta IBM Thomas Watson tyrimų centre – fraktalas, priklausantis algebrinių fraktalų šeimai. Mandelbroto aibė siejama su dinaminėmis sistemomis (DS), konstruojamomis aukštesnio nei pirmojo laipsnio daugianarių pagrindu ir veikiančiomis Argand‘o (kompleksinėje) plokštumoje. Nuostabu, kad gana paprasta DS „aritmetika“ leidžia generuoti įspūdingo grožio taškų aibes. Mandelbroto aibė iki šiol nėra pilnai ištirta. Daugelis specialistų nedrąsiai užsimena, jog Mandelbroto aibė fraktalinėje geometrijoje vaidina tokį pat vaidmenį kaip skaičius Euklido geometrijoje. Kodėl?

„Kaip mūsų organizmas prisitaiko atlikti fizinį krūvį, kiek jo per mažai, o kiek jau per daug?“ – prof. Zenonas Navickas ir prof. Alfonsas Vainoras – nuo 10 iki 15 val. Fundamentaliųjų mokslų fakultete.

Kokie virsmai vyksta mūsų organizme sportuojant? Kurie virsmai teigiami, o kokie neigiami ir kodėl? Kokiu greičiu jie vyksta, kaip visos organizmo sistemos susiderina darbui atlikti? Kiekvienas žinome, kaip svarbu būti fiziškai aktyviam, tačiau tai gali ne tik sustiprinti sveikatą, bet ir sukelti jai grėsmę. Visi šie svarbūs žmogaus sveikatai klausimai sprendžiami, bendradarbiaujant KTU Fundamentaliųjų mokslų fakulteto Taikomosios matematikos katedrai bei KMU Kineziologijos ir sporto medicinos katedrai

„Finansų rinkos be matematikos – ekonomika be ateities“ – doc. Eimutis Valakevičius – nuo 10 iki 15 val. Fundamentaliųjų mokslų fakultete.

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad investavimas finansų rinkose yra paprastas dalykas. Iš tiesų, norint tikėtis sėkmės, reikia suprasti investavimo finansų rinkose teoriją. Šiuolaikinė investavimo teorija naudoja sudėtingus matematinius metodus: tikimybių teoriją ir matematinę statistiką, procesų teoriją bei stochastinį skaičiavimą. Investavimo mokslas neduoda tikslių receptų kaip tapti milijonieriumi. Ši teorija moko sudaryti investicinį portfelį su kuo didesne tikėtina grąža ir kuo mažesne rizika. Norintieji tapti šios srities profesionalais, turi pasirinkti specialybę „Taikomoji matematika plius Ekonomika“ KTU Fundamentaliųjų mokslų fakultete.

„Dinaminė vizualinė kriptografija“ – prof. Minvydas Ragulskis, dokt. Algimantas Aleksa – nuo 10 iki 15 val. Fundamentaliųjų mokslų fakultete.

Kriptografija – mokslas, tiriantis informacijos užšifravimą ir iššifravimą. Senovėje kriptografija naudota apsaugoti diplomatų ar šnipų siunčiamas ataskaitas. Šiais laikais kriptografija naudojama ypač slaptos informacijos siuntimui atvirais tinklais ir jos saugojimui. Kriptografija yra bendras matematikos ir informatikos mokslas. Klasikinė vizualinė kriptografija slaptą vaizdą skaido į bent dvi atskiras skaidres. Klasikinės vizualinės kriptografijos išplėtimas – dinaminė vizualinė kriptografija.

„Nuo medžiagotyros iki vandenilio energetikos“ – prof. Julius Dudonis, doc. Aleksandras Iljinas, doc. Ramūnas Naujokaitis, dokt. Vytautas Adomonis – nuo 10 iki 15 val. Fundamentaliųjų mokslų fakultete.

Naujų medžiagų kūrimas ir jų savybių tyrimas yra naujų technologijų vystymosi pagrindas. Priklausomai nuo temperatūros, visos medžiagos gali būti kietoje, skystoje, dujinėje ir plazminėje būsenoje. Aukštose temperatūrose, susiduriant labai greitai judantiems atomams arba molekulėms, prasideda dujų jonizacija – jonų susidarymas. Dujų jonizaciją ir plazmos susidarymą gali sukelti ne tik kaitinimas, bet ir dujų atomų bombardavimas greitomis elektringosiomis dalelėmis (dažniausiai elektronais). Taip gaunama vadinamoji žemos temperatūros plazma. Ši plazma plačiai taikoma technikoje plonų dangų auginimui bei medžiagų paviršiaus savybių keitimui vakuume, išgaunant norimas mechanines, elektrines ir optines savybes. Fundamentaliųjų mokslų fakultete, 114 laboratorijoje galėsite stebėti, kaip naudojant plazmą vakuume yra auginamos plonos dangos.

Visas medžiagas galima sąlyginai suskirstyti į skaidrias ir neskaidrias regimajai šviesai. Išmatavus skaidrių medžiagų šviesos pralaidumo spektrą arba neskaidrių medžiagų atspindžio spektrą ir suskaičiavus sugertį, galima gauti daug informacijos apie medžiagą ir jos savybes. Šie matavimai vadinami ultravioletinės ir regimosios šviesos spektroskopija. Taip pat šiuo metodu galima tirti šviesos šaltinių skleidžiamos šviesos spektrą, nustatant dominuojančius šviesos bangos ilgius.

116 laboratorijoje galėsite stebėti, kaip su šiuolaikine kompiuterizuota įranga matuojamas įvairių medžiagų regimosios šviesos atspindys, pralaidumas bei sugertis. Taip pat bus galima palyginti skirtingų šviesos šaltinių skleidžiamus spektrus.

Sužinosite apie medžiagų gamybos būdus, jų taikymą vandenilio energetikoje. Specialistai, galintys gaminti naujas medžiagas ir jas tirti yra labai vertinami. Tokiais galima tapti pasirinkus medžiagotyros specialybę.

„Pabūkime tyrėjais. Praktinė veikla fizikos laboratorijose“ – doc. Jurgita Čyvienė, vyr. lab. Kristina Barauskaitė – nuo 10 iki 15 val. Fundamentaliųjų mokslų fakultete.

Fizikos laboratoriniai darbai apima daug įvairių temų iš visų fizikos mokslo sričių. Vienur tiriamos savybės, kitur matuojamos charakteristikos, tačiau visur atliekami matavimai, registruojami jų rezultatai, brėžiami grafikai, nustatomos empirinės formulės, daromos išvados. Būk aktyvus šių veiksmų dalyvis, pradėk mokslinius tyrimus jau dabar.

„Fizikinių reiškinių pasaulyje (fizikinės demonstracijos)“ – doc. Virgilijus Minialga, Zenonas Šleinius – 10 val., 12 val. ir 14 val. Fundamentaliųjų mokslų fakulteto 325 auditorijoje.

Gyvename materialiame pasaulyje, apsupti gamtos reiškinių. Ne visi jie yra akivaizdūs ir dažnai matomi, tačiau sudarius specialias sąlygas galima „išprovokuoti“ jų pasirodymą. KTU dar nuo aukštojo mokslo ištakų Kaune yra sukaupęs unikalių įrenginių fizikiniams reiškiniams ir vyksmams demonstruoti. Pasinaudokime proga ir atvykime pasižiūrėti.

„Stovinčios bangos – nuo stebėjimo iki supratimo“ – magistrantai Simas Joneliūnas, Feliksas Sakalauskas, Rimas Šeperys – nuo 10 iki 15 val. Fundamentaliųjų mokslų fakultete.

Chladni figūros, Kundto vamzdis, Lecherio linija – tai pirmųjų įrenginių, skirtų stovinčioms bangoms demonstruoti, pavadinimai. Stovinčios bangos naudojamos bangų ilgiams, bangų dažniams, atstumams ir mažiems poslinkiams matuoti. Be stovinčių bangų vaizdinio sunku išsiversti, nagrinėjant teorinius klausimus. Kviečiame susikurti stovinčias bangas ir jas patyrinėti.

„Kam naudojamas vakuumas“ – doc. Sigitas Joneliūnas – nuo 10 iki 15 val. Fundamentaliųjų mokslų fakultete.

Antikinis mokslas vakuumu vadino tuštumą, kurioje egzistuoja visa, kas sudaro mus supantį pasaulį. Šiuolaikinis mokslas teigia, kad idealios tuštumos būti negali. Vystantis mokslui ir technikai buvo sukurta daug technologijų, kurios įgyvendinamos tiktai vakuume. Jos naudojamos metalurgijoje, chemijos, elektrotechnikos, elektronikos pramonėje ir kitur.

Vis plačiau taikant vakuumą, tobulėja ir jo gavimui naudojama technika. Daug įvairiais fizikiniais principais veikiančių vakuuminių siurblių efektyviai dirba siauresniuose slėgių intervaluose. Naudojamos vakuuminės sistemos, susidedančios iš keleto skirtingų siurblių. Mes parodysime jums kai kuriuos vakuumo gavimo būdus ir galimus jo taikymus.

„Šviesa – bangos, dalelės, informacija ir žmogaus saugumas“ – doc. Liudvikas Augulis, mag. Neringa Vaičiūnaitė – nuo 10 iki 15 val. Fundamentaliųjų mokslų fakultete.

Optikos mokslas – vienas iš seniausių ir visais raidos etapais labai susijęs su praktikos poreikiais. Nuo neatmenamų laikų regėjimo suvokimas buvo apmąstymų ir diskusijų objektas.

XX a. antroje pusėje, sukūrus koherentinius šviesos šaltinius (lazerį, mazerį), prasidėjo naujas optikos etapas – informacijos kaupimas, saugojimas ir perdavimas optiniais metodais. Vienas iš svarbiausių žingsnių buvo holografinis informacijos užrašymo būdas. Remiantis holografijos, informatikos ir fotonikos pasiekimais, XX a. pabaigoje iškelta idėja, kad šviesa – ne tik bangos ar dalelės, bet ir informacija. Nors žmogaus akis yra vienas iš tobuliausių optinių prietaisų, optikos mokslas padeda išplėsti suvokimo ribas, didina žmogaus saugumą sudėtingose šiuolaikinio gyvenimo situacijose.

„Termovizijos galimybės“ – dr. Valdas Paukštys ir mag. Dainius Bernatavičius – nuo 10 iki 15 val. Fundamentaliųjų mokslų fakultete.

Visi kūnai, kurių temperatūra yra aukštesnė už absoliutų nulį, spinduliuoja įvairaus ilgio infraraudonuosius elektromagnetinius spindulius. Kuo kūno paviršiaus temperatūra aukštesnė, tuo didesnis jo išskiriamas infraraudonųjų spindulių srauto tankis. Kūnų skleidžiamus infraraudonuosius spindulius registruojantys įrenginiai vadinami termovizoriais, o spindulių intensyvumo pasiskirstymo paviršiuje vaizdai – termogramomis. Termovizija plačiai naudojama įvairiose mokslo ir technikos srityse, nes matavimai atliekami per atstumą, vienu metu visoje plokštumoje ir realiu laiku. Įdomu turėti ir savo termovizinę nuotrauką. Ją galima nusiųsti elektroniniu paštu.

„Branduolinės technologijos: nuo detektoriaus iki reaktoriaus“ – prof. Diana Adlienė, lekt. Gediminas Adlys – nuo 10 iki 15 val. Fundamentaliųjų mokslų fakultete.

Gyvename radioaktyviame pasaulyje ir esame veikiami jonizuojančiosios spinduliuotės. Taip vyksta nuo pat Žemės atsiradimo. Apie radioaktyvumo egzistavimą žmonija sužinojo maždaug prieš šimtą metų, kai buvo sukonstruoti pirmieji spinduliuotės detektoriai. Tinkamai parinkti spindulių srautai naikina piktybinius auglius. Spindulinei terapijai naudojami elektronų ir kitų dalelių greitintuvai. Spinduliuotės šaltiniai naudojami ir diagnostikai. Ryškiausias pavyzdys – kompiuterinis tomografas. Tikslus dozių matavimas, jų optimalus parinkimas, sąveikos procesų žinojimas – svarbiausios medicinos fizikų funkcijos. Tokius specialistus ruošia KTU Fizikos katedra.

Kitas branduolinis iššūkis mūsų valstybei – naujos atominės elektrinės statyba. Tai Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės garantas. Atominė elektrinė be išsilavinusių, atsakingų specialistų neįsivaizduojama. Branduolinę energetiką turinčiose valstybėse tokie specialistai laikomi tautos elitu. Šiuo metu Lietuvos jaunimui atsivėrė naujos galimybės prasmingai įsijungti į šią veiklos sritį. Atominei elektrinei reikalingi įvairūs specialistai. Mūsų universitete suteikiamos bazinės žinios gali būti gera pradžia branduolio fizikos ir branduolinės energetikos, radiacinės saugos ir radiacinės ekologijos specialybėms.

„Darbštusis ultragarsas“ – doc. Leonas Jakevičius, stud. Ina Pupkaitė – nuo 10 iki 15 val. Fundamentaliųjų mokslų fakultete.

Žinome, kad šikšnosparniai, delfinai ir kai kurie kiti gyvūnai ultragarso pagalba puikiausiai orientuojasi aplinkoje. O ar kada nors susimąstėte, ką mato delfinas, „žiūrėdamas“ į jus? Kur naudojamas ultragarsas mūsų praktiniame gyvenime? Ar bandėte kada nors sumaišyti nesimaišančius skysčius? Ultragarsas su šia užduotimi susidoros be problemų. O kaip stiklę išgręžti skylę? Pasitelkus ultragarsą, galite gręžti ne apvalią o trikampę, keturkampę ar kitokios formos skylę. Kaip suvirinti plastmasę, parkuoti automobilį ankštoje blogai apžvelgiamoje vietoje, pašalinti nešvarumus nuo įvairių detalių, surasti medžiagų vidinius defektus? Su šiomis ir daugeliu kitų užduočių padės susidoroti ultragarsas. Atvykite ir daugelį ultragarso savybių patys ištirsite.

„Ultragarsas branduolinei energetikai“ – dr. Reimondas Šliteris, dr. Algirdas Voleišis, dr. Algimantas Petrauskas – nuo 10 iki 15 val. prof. K. Baršausko ultragarso mokslo institute.

Prof. K. Baršausko ultragarso mokslo institutas yra seniausia ir profesionaliausia ultragarso mokslo institucija Lietuvoje. Viena iš įdomių ir perspektyvių instituto darbo krypčių – ultragarsinių matavimo technologijų taikymas branduoliniuose reaktoriuose. Ignalinos Lietuvoje veikė du RBMK tipo branduoliniai reaktoriai, kurių aktyvioji zona sudaryta iš grafito klojinio ir jame įtaisytų vertikalaus kuro kanalų. Veikiant dideliems neutronų srautams, tarpeliai tarp grafito ir kuro kanalų ėmė mažėti ir kelti grėsmę darbo saugumui. KTU mokslininkai sukūrė ir įdiegė ultragarsinę neardančios kontrolės sistemą šiems pokyčiams matuoti. Kviečiame atvykti susipažinti su šia unikalia aparatūra.

Šiuo metu ultragarso mokslo institutas kuria ultragarsinę vaizdinimo sistemą aukštoms technologijoms skirtam branduoliniam reaktoriui, esančiam Belgijos branduolinių tyrimų centre. Ši sistema leistų skysto švino ir bismuto lydinio aplinkoje, veikiant stipriai spinduliuotei, gauti reaktoriaus vidaus vaizdus, taip užtikrinant jo saugų darbą.

Pasirašant bendradarbiavimo sutartį Kaune dalyvavo pats Belgijos karalius Albertas II.

„Kraujotakos tyrimas panaudojant ultragarso bangas“ – prof. Audris Kopustinskas – nuo 10 iki 15 val. Elektros ir valdymo inžinerijos fakultete, Elektronikos rūmuose.

Ultragarso bangos yra universalus ir ypač patogus įrankis matuoti kraujo srauto parametrus, aptikti kraujagyslių sklerotinių (kalkėjimo) pakitimų pradžią, jų laipsnį, tirti anatominių struktūrų geometrinius matmenis bei su judėjimu susijusius procesus. Pavyzdžiui, kraujo greičio matavimui galima sėkmingai panaudoti ultragarso bangų Doplerio efektą. Svarbus ultragarso bangų panaudojimo privalumas yra tyrimų neinvaziškumas. Mokslo grupė yra sukūrusi ultragarsinių kompiuterinių kraujotakos tyrimo įtaisų, kurie matuoja kraujo greičio charakteristikas arterijose bei venose ir skaičiuoja kraujotakos sistemą diagnozuojančius parametrus.

Besidomintieji biomedicinine elektronika ir biomedicinine inžinerija gali gilinti šios srities žinias studijuodami atitinkamose bakalauro bei magistro studijų programose, kurias siūlo Kauno technologijos universitetas.

„Išmanieji dėvimieji įtaisai“ – doc. Algis Vegys, doc. Alvydas Dosinas, dr. Robertas Lukočius – nuo 10 iki 15 val. Elektros ir valdymo inžinerijos fakultete, Elektronikos rūmuose.

Elektronikos komponentų minimizavimas leido sukurti mobilią įrangą. Tokie kompiuteriniai išmanieji įtaisai yra maži ir lengvi, jie sugeba greitai ir tiksliai apdoroti duomenis. Šiuos išmaniuosius įtaisus lengva dėvėti, nes atskirus jos komponentus lengva paslėpti po drabužiais arba, pvz., įtaisyti rankinėje. Jie sugeba registruoti, matuoti ir apdoroti fiziologinius žmogaus sveikatos būklę nusakančius parametrus jam dirbant, sportuojant, ilsintis ar reabilitacijos metu. Išmatuoti arba jau apdoroti duomenys bevieliu ryšiu perduodami medicinos, stebėjimo, dispečerinėms ar kitoms tarnyboms. Ypač svarbi ir reikalinga tokių įtaisų taikymo sritis yra nelaimingų atsitikimų darbe prevencija, darbuotojų sveikatos ir gyvybės išsaugojimas.

„Elektrosmogas kompiuterizuoto darbo vietoje“ – doc. Pranas Kanapeckas, doc. Alfredas Otas – nuo 10 iki 15 val. Informatikos fakultete.

Darbas prie kompiuterio nėra visai saugus. JAV Darbo ministerijos duomenimis, vien tik kompensacijoms už vadinamuosius „pasikartojančius traumuojančius poveikius prie kompiuterio“ kasmet išleidžiama 100 milijardų dolerių. Dabar kompiuterių ir kompiuterinės įrangos gamintojams yra keliami griežti reikalavimai, todėl darbo vietoje kompiuterinės įrangos skleidžiami elektromagnetiniai laukai yra silpni ir paprastai neviršija rekomenduojamo sveikatai lygio. Pastaruoju metu atkreiptas dėmesys į pašalinių elektromagnetinių laukų, ypač pramoninio dažnio, kenksmingumą kompiuterizuotose darbo vietose. Nustatyta neigiama įtaka organizmui, ilgą laiką būnančiam elektromagnetinių spindulių įtakoje. Aprašant elektromagnetinės spinduliuotės poveikį, panaudotas net naujas ir gana grėsmingas terminas elektrosmogas. Atvykite ir kartu pamatuosime elektomagnetinio lauko intensyvumą.

Rugsėjo 14 d.

27. Ekskursija į Lietuvos aviacijos muziejų – 14 val. R

Vienas jauniausių Lietuvos respublikinių muziejų, ekspoziciją lankytojams atvėręs 2000 metais, įsikūręs istorinio Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo prieigose. Ekspozicinėse salėse ir lauko aikštelėje demonstruojama virš 2000 eksponatų, tarp kurių – 28 tikri orlaiviai ir 3 didelio mastelio nuotoliniu būdu valdomi skraidantys modeliai.

Lankytojai galės susipažinti su pirmaisiais Lietuvos aviatoriais, Karo aviacijos gimimu, brigados generolo Antano Gustaičio, legendinių transatlantinių lietuvių lakūnų veikla, žymiausiais okupacinio laikotarpio Lietuvos aviacinio sporto entuziastais; legendinės „Lituanicos“, šiuolaikinio mokomojo reaktyvinio naikintuvo bei Lietuvoje pagaminto super sklandytuvo iš kompozicinių medžiagų kopijomis. Kompiuteriniame skrydžių imituoklyje didžiausi skraidymų fanai išmėgins savo sugebėjimus pilotuoti įvairius orlaivius.

28. „Bacilofobija. Kas iš tiesų valdo pasaulį, žmonės ar bakterijos?“ – doc. Daiva Janulaitytė-Gunther, prof. Alvydas Pavilonis, stud. Andrius Laurinėnas – 15 val. KMU Mikrobiologijos katedroje. R

Mus iš visų pusių mus supa plika akimi nematomi mikroorganizmai: bakterijos, virusai ir grybeliai. Bakterijos yra mumyse, jos tūno ant paviršių, kuriuos liečiame, skraido ore, kurį įkvepiame. Maisto gamyboje naudojami grybeliai. Valymo įrenginiuose teršalus skaido bakterijos. Dauguma žmogaus negalavimų kyla dėl bakterijų, virusų ar grybelių. Daugiausia bakterijų būna ant prekių vežimėlių rankenų, kompiuterių pelių interneto kavinėse, tualetų durų rankenų, lifto iškvietimo mygtukų. Tai iš tiesų daug kam gali sukelti bacilofobiją.

Apsilankę Kauno medicinos universiteto Mikrobiologijos katedroje, sužinosite daugybę mikroorganizmų paslapčių, pamatysite juos per mikroskopą ir augančius mitybinėse terpėse. Išmoksite profesionaliai plauti rankas. Pamilus mikroorganizmus, bacilofobija jūsų tikrai nekankins.

Rugsėjo 15 d.

29. „Žalgirio mūšio įamžinimas“ – 14val. Ekskursija į Vytauto Didžiojo karo muziejų. R

Vytauto Didžiojo karo muziejus - vienas seniausių Lietuvos muziejų. Jis buvo pradėtas kurti dar 1919 m. gruodžio 15 d., o atidarytas 1921 m. vasario 16-ąją. 1930 m. buvo pašventintas naujojo muziejaus pastato kertinis akmuo. Tais pačiais metais muziejui suteiktas Vytauto Didžiojo vardas, o 1936 m. vasario 16 d. lankytojams duris atvėrė naujieji muziejaus rūmai.

Muziejaus fonduose saugoma daugiau nei 233 tūkst. eksponatų: archeologiniai radiniai, šaltieji ir šaunamieji ginklai, amunicijos rinkiniai, pasakojantys apie Lietuvos valstybės ir karybos istorijos raidą, legendinių lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno daiktai ir dokumentai, negatyvų ir nuotraukų kolekcijos, Lietuvos ir užsienio valstybių kariuomenių uniformų kolekcija, dokumentų ir knygų rinkinys, karo technikos ir transporto eksponatai. Muziejus kaupia, saugo, restauruoja, tiria ir propaguoja lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės kovų už laisvę bei Nepriklausomybę paminklus, eksponatus, pasakojančius apie Lietuvos istoriją, ginklų, karo technikos ir karinės atributikos evoliuciją, materialinės ir dvasinės kultūros vertybes nuo seniausių laikų iki mūsų dienų.

30. „Projektų valdymas – šiuolaikinis tikslų įgyvendinimo būdas“ – dr. Alfredas Chmieliauskas – 14 val. KTU Socialinių mokslų fakultete, 318 k. (Donelaičio g. 20) R

Paskaita ir seminaras, skirti skatinti moksleivių inovatyvumą, verslumą, sužinoti apie projektų valdymą ir verslo pradmenis XXI amžiuje.

31. „Pelningos mokslo idėjos: darniosios inovacijos“ – dr. Visvaldas Varžinskas – 15.30 val. Moksleivių ir studentų verslumą bei inovatyvumą skatinantis seminaras KTU Socialinių mokslų fakultete, 318 k. R

Pranešimo metu aptarsime darnios pramonės plėtros Lietuvoje perspektyvas. Nagrinėsime prevencinių aplinkosauginių technologijų ir sprendimų tendencijas, jų taikymo Lietuvos pramonės įmonėse patirtį. Ekologiškai švaresnių gaminių kūrimo (ekologinio projektavimo) principus. Bandysime atsakyti i klausimus: kaip darnios plėtros inovacijos gali įtakoti verslą konkurencingumo, ekonomiškumo, aplinkos apsaugos požiūriu, kaip inovacijas diegia Lietuvos įmonės.

Rugsėjo 16 d.

32. „Mamutų Lietuvoje pėdsakais“ – prof. Linas Daugnora – 13 val. Ekskursija į Lietuvos veterinarijos akademiją. R

Stambių gyvulių klinikų, patologijos centro, vivariumo ir Anatomijos muziejaus apžiūra – susitikimas su gauruotuoju raganosiu, mamutais ir kitais stambiais stuburiniais gyvūnais, gyvenusiais Lietuvos teritorijoje prieš kelias dešimtis ar kelis tūkstančius metų.

Ką galima nustatyti iš stuburinių gyvūnų griaučių? Fauna, jos raida ir ryšiai su žmogumi dabartinės Lietuvos teritorijoje. Ledynai, gyvūnai ir jų migracija. Gyvūnų populiacijos, jų dominavimas gamtoje atskirais geologiniais ir archeologiniais laikotarpiais. Kodėl vienos rūšys nyksta, kitos pradeda vyrauti? Naminių gyvulių prijaukinimo istorija. Kada atsirado naminiai gyvuliai ir gyvulininkystė Lietuvoje. Kokiomis ligomis sirgo anksčiau gyvenę gyvūnai?

33. „Nykstantys pasaulio gyvūnai“ – Violeta Lazarevičienė, Vytautė Beinarienė, Alma Pikūnienė, Nelė Napalkina – 14 val. Ekskursija į Kauno Zoologijos sodą. R

Lietuvos zoologijos sodas yra unikali, specifinė biologinės įvairovės išsaugojimo, kultūrinio švietimo bei aplinkosauginių idėjų populiarinimo vieta. Jis įkurtas 1938 m. profesoriaus Tado Ivanausko. Tai žalia oazė miesto centre, 15,9 ha plote sukaupusi visų gyvūnų karalystės klasių atstovus. Edukacinės programos zoologijos sode moksleiviams padeda pažinti retus ir nykstančius gyvūnus, suprasti gamtos reiškinius, žmogaus vaidmenį gamtoje. Susidaryti pozityvią nuostatą gyvūnų atžvilgiu. Čia galima išgirsti gyvūnų istorijas. Išbandyti save: stebėti, užuosti, liesti ir nugalėti šaltakraujo roplio baimę, šešiakojų šleikštulį. Visus penkis pasaulio žemynus ir jų atstovus aplankyti per 80 minučių.

Naujausia ir šviežiausia informacija – festivalio interneto tinklalapyje www.mokslofestivalis.eu.