Ir šįmet daugiausia gabiausių abiturientų rinkosi Vilniaus (VU), Vilniaus Gedimino technikos (VGTU) ir Kauno technologijos (KTU) universitetus – šios aukštosios susižėrė daugiausia studijų krepšelių. Tarp kolegijų geriausiai sekėsi Vilniaus ir Kauno kolegijoms.
Ir šįmet daugiausia gabiausių abiturientų rinkosi Vilniaus (VU), Vilniaus Gedimino technikos (VGTU) ir Kauno technologijos (KTU) universitetus – šios aukštosios susižėrė daugiausia studijų krepšelių. Tarp kolegijų geriausiai sekėsi Vilniaus ir Kauno kolegijoms. Preliminariais duomenimis, iki 1000 valstybės finansuojamų vietų kolegijose dar liko neišdalyta.
Nuo 15 val. stojantieji į aukštąsias mokyklas sužino pirmuosius stojimo rezultatus. Stojančiajam sėkmės atveju pasiūloma viena valstybės finansuojama ir viena valstybės nefinansuojama vieta, jei tokią stojantysis buvo pasirinkęs. Nesulaukę jokio pasiūlymo turės laukti antro šanso.
Kaip DELFI sakė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas prof. Pranas Žiliukas, preliminariai VU gavo apie 2881 krepšelį (pernai 3088). VGTU, pernai sulaukęs 1980 krepšelių, šįmet tenkinsis 1493 už studijas nemokančiais studentais. KTU teko 1317 krepšelių (pernai – 1555).
Kiek netikėtai paaugo nemokamai studijuosiančių Vilniaus pedagoginiame universitete (VPU) – šįmet į nemokamas vietas čia pakviesta 630 studentų. Pernai VPU sulaukė apie 550 krepšelių.
Mykolo Romerio universitetas gaus 440 valstybės finansuojamų vietų, Vytauto Didžiojo – 724. Dėl aršios konkurencijos su VU sumažėjo studijų krepšelių Kauno medicinos universitete (KMU) – šįmet gauti 306, pernai jų buvo 560.
Labai sumažėjo krepšelių skaičius Šiaulių universitete – nuo 512 iki 294, pernai Klaipėdos universitetas turėjo 657 už mokslą nemokančius studentus, šįmet sulaukė 484.
Lietuvos kūno kultūros akademija (LKKA) tesulaukė iki 60 studijų krepšelių, valstybės finansuojamų vietų skaičius Lietuvos žemės ūkio universitete (LŽŪU) nesiekia ir 150.
„Jeigu į universitetus priėmė vos ne pusantro tūkstančio mažiau studentų, kažkam šie nuostoliai ir atsirado“, – aiškino P. Žiliukas. Dalis studentų nemokamai studijuos ir privačiose aukštosiose. Štai ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas gavo 150 krepšelių (pernai turėjo 100), Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla pritraukė 114 krepšelių.
Kolegijose laukia šimtai nemokamų vietų
Kolegijų fronte didelių staigmenų nėra – Vilniaus kolegija padidino krepšelių skaičių nuo 1766 pernai iki 1900 šįmet, Kauno kolegija gavo 1539 krepšelius. Daugiausia ūgtelėjo Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija – 319 krepšelių vietoje 131 pernai. Pastiprėjo ir Kauno technikos kolegija – 446 valstybės finansuojamos vietos vietoje 311 pernai.
Jau dabar matyti, kad dalis valstybės finansuojamų vietų kolegijose liko laisvos. Kol kas neišdalyta iki 1000 krepšelių.
Gavusieji kvietimą studijuoti liepos 24-28 dienomis turi atvykti į aukštąsias mokyklas pasirašyti studijų sutarčių.
Jei stojantysis pateiktų pasiūlymų atsisakys arba neatsilieps į kvietimą, jis pateks į antrąjį priėmimo etapą ir liepos 24–28 d. galės koreguoti ankstesnių savo pasirinkimų eiliškumą, tačiau naujų pageidavimų įrašyti negalės. Kvietimo studijuoti pirmajame etape negavusieji taip pat galės dalyvauti antrajame etape ir tikėtis būti pakviesti studijuoti koreguodami pasirinkimų seką ar palikdami pradinį pasirinkimų išdėstymą.
Švietimo ir mokslo ministerija atkreipia dėmesį, kad galimybė įstoti antrojo etapo metu tiesiogiai priklausys nuo pirmojo etapo metu kvietimus pasirinkusiųjų skaičiaus. Atsisakęs pirmojo etapo pasiūlymo ir net koreguodamas pasirinkimus stojantysis gali nebūti pakviestas į norimą studijų vietą, jei didžioji dauguma stojančiųjų priims pirmojo etapo pasiūlymus.
Prašymus studijuoti šiemet pateikė apie 36 tūkst. stojančiųjų. Apie 28,6 tūkst. iš jų – šiemetiniai abiturientai, 7,9 tūkst. – bendrojo lavinimo mokyklas baigę anksčiau. Stojantieji gali pretenduoti į beveik 19 tūkstančių valstybės finansuojamų studijų vietų – 9,7 tūkstančio universitetuose ir 9,2 tūkstančio kolegijose.
