Žmonės, jungdamiesi prie grupių socialiniuose tinkluose, dažnai nepagalvoja, kaip gali būti panaudota jų asmeninė informacija ir kodėl tokios grupės kuriamos. Dažniausiai jos tampa vienu iš pasipelnymo būdų fiktyvių grupių įkūrėjams – jie parduoda pačias grupes arba pateikia informaciją apie asmenis, siekdami įsiūlyti reklamos vietą.
Žmonės, jungdamiesi prie grupių socialiniuose tinkluose, dažnai nepagalvoja, kaip gali būti panaudota jų asmeninė informacija ir kodėl tokios grupės kuriamos. Dažniausiai jos tampa vienu iš pasipelnymo būdų fiktyvių grupių įkūrėjams – jie parduoda pačias grupes arba pateikia informaciją apie asmenis, siekdami įsiūlyti reklamos vietą.
Pasak „Elektroninio verslo ir inovacijų plėtros agentūros“ komunikacijos specialisto Vaido Pilkausko, socialiniame tinkle „Facebook“ tokios grupės daro žalą, siuntinėdamos piktybinę reklamą, tačiau tai – ne vienintelė problema.
„Įsivaizduokite, jeigu fiktyvios organizacijos administratorius išsiųs virusu užkrėstą nuorodą gerbėjams, žala gali būti labai didelė“, – teigė V. Pilkauskas.
Veikia apgaulės būdu
Dažniausiai fiktyvių grupių autoriai žada visiems prisijungusiems galimybę laimėti keliones, marškinėlius ar kitus prizus. Taip siekiama pritraukti kuo daugiau naivių interneto vartotojų. Taip pat vartotojai skatinami pakviesti kuo daugiau narių ir šitaip laimėti prizų.
„Iš viso nėra būdo patikrinti, kiek kas pakvietė narių į grupę. Čia yra dar viena apgavystė“, – aiškino V. Pilkauskas.
„Akivaizdu, kad beveik niekas neskaito taisyklių, ir nepasidomi, kas yra grupės autoriai, ir kokie jos tikrieji tikslai“, – teigė Mantas Vinkus, interneto marketingo specialistas. Jis, norėdamas paeksperimentuoti, sukūrė grupę „Laimėk kelionę į JAV – 2 savaitės x 2 asmenys vasarą. Data derinama!!!“, prie kurios prisijungė daugiau negu 80 tūkst. narių, nors taisyklėse buvo parašyta, kad laimės tik geras administratoriaus draugas.
„Skambus pavadinimas, neįpareigojantis tekstas, taisyklė kvietimą išsiųsti kitiems – taip sukuriamas virusinis efektas“, – apie sėkmingos fiktyvios grupės kūrimą aiškino M. Vinkus.
Dažniausiai tokios grupės po kiek laiko pradeda skelbti reklamą, nesusijusią su grupės deklaruojamomis idėjomis.
V. Pilkauskas teigė, kad labai paprasta patikrinti, ar grupė yra fiktyvi. Tereikia nueiti į informacijos skyrelį ir pasižiūrėti, kur veda internetinio adreso nuoroda. Jei tokios nėra arba neminimas konkretus prekinis ženklas – grupė yra fiktyvi.
Parduoda net gedulą
Viename interneto forume galima rasti asmenų, pardavinėjančių „Facebook“ grupes, arba siūlančių už tam tikrą mokestį keliems tūkstančiams vartotojų išsiųsti nepageidaujamas reklamines žinutes. Kainos priklauso nuo vartotojų skaičiaus ir svyruoja nuo 5 iki 100 litų.
Tarp parduodamų grupių galima rasti ir gerbėjų puslapį „Prezidento A. M. Brazausko gedulas“. „Juokingai graudu, kad yra bandoma pasinaudoti tokiomis lemtingomis akimirkomis. Visa tai prasidėjo nuo gerbėjų puslapio „Užuojauta Lenkijai“. Daug žmonių prisijungė, bet vėliau paaiškėjo, kad tą grupę lyg ir perpirko žibintų prekeiviai. Ir jie paskelbė akciją, kad bus skraidinami žibintai Lenkijai pagerbti. Tie, kurie neturi žibintų, galės įsigyti vietoje“, – pasakojo V. Pilkauskas.
Anot V. Pilkausko, prekyba grupėmis nėra pelninga, nes „jokia įmonė nepirks gerbėjų puslapio, kuriame yra 50 tūkst. apgautų vartotojų“. Tačiau, jo teigimu, gąsdina žmonių patiklumas ir jungimasis prie fiktyvių grupių, kurios gali pakenkti patiems vartotojams.
„Norėtųsi didesnio kontroliuojančių institucijų dėmesio socialiniams tinklams, nes šiuo metu nei kalbama apie saugumą juose, nei stebima žalinga informacija“, – teigė V. Pilkauskas.
