Paklausus bet kurio pirkėjo, kaip jis renkasi televizorių, kompiuterį ar kitą informacinių technologijų gaminį, šis, be abejo, paminės kokybę. Tačiau pardavimų rinka rodo kitas tendencijas: mobiliojo telefono pasirinkimą Lietuvoje ypač stipriai lemia prisirišimas prie prekės ženklo, tuo tarpu visų kitų elektronikos prekių pardavimai priklauso nuo sėkmingo marketingo.
Paklausus bet kurio pirkėjo, kaip jis renkasi televizorių, kompiuterį ar kitą informacinių technologijų (IT) gaminį, šis, be abejo, paminės kokybę. Tačiau pardavimų rinka rodo kitas tendencijas. Anot „GfK Retail and Technology Baltic“ (GfK) atstovybės vadovo Lietuvoje Eduardo Grybovo, mobiliojo telefono pasirinkimą Lietuvoje ypač stipriai lemia prisirišimas prie prekės ženklo, tuo tarpu visų kitų elektronikos prekių pardavimai priklauso nuo sėkmingo marketingo – gera kaina ir konsultanto išmonė prekės ženklą gali paversti vienu pirmaujančių per pusmetį.
Televizorius – vienas svarbiausių namų ūkio objektų
„GfK Global Research IT“ ekspertai pastebi, kad krizės metu žmonės pinigus taupo įvairiai: 38 proc. perka pigiausią maistą ir gėrimus, 38 proc. mažiau išleidžia drabužiams ir avalynei, 37 proc. dažniau maistą gamina namuose, 34 proc. atideda svarbesnius pirkinius ateičiai, taip pat 34 proc. rečiau lankosi baruose ir kavinėse, 32 proc. rečiau pramogauja vakarais, 29 proc. pasirenka mažiau išlaidų reikalaujančias atostogas, o 21 proc. mažiau perka spaudą.
Tačiau atlikti tyrimai rodo ir kitą tendenciją. Anot tos pačios kompanijos atstovų, šiuo metu žmonės nebetaupo rinkdamiesi IT prietaisus. Ekonominė krizė padarė vartotojus jautrius kainai, prekės įvaizdžiui ir išskirtinumui, todėl vis daugiau dėmesio skiriama prekės ženklui. Rinkdamiesi IT techniką, 14 proc. vartotojų visada perka to paties prekės ženklo produktus, o to paties prekės ženklo telekomunikacijų produktus renkasi net 21 proc. vartotojų.
Tenka pripažinti, kad Lietuva nuo Vakarų Europos IT rinkoje atsilieka mažiausiai 2 metais. „Atmetus mobiliųjų telefonų pardavimus, kadangi šie prietaisai – 90 proc. operatorių ar specializuotų salonų verslas, kas antrą litą lietuvis išleidžia įsigydamas televizorių ir kompiuterį. Pavyzdžiui, bendra IT rinka pernai krito 50 proc., o televizorių – tik 15 proc. Tai rodo, kad televizorius namų ūkyje yra labai svarbus“, – pasakojo E. Grybovas.
Anot eksperto, vartotojai televizorius dažniausiai renkasi pagal dydį – vyrauja tradicinė 32 colių įstrižainė. Vakariečiai renkasi didesnius televizorius, kita vertus, ir jų būstai didesni.
Vakarų Europoje vyrauja skystųjų kristalų ekranų (LCD) televizorių pardavimai. Didžiojoje Britanijoje skystųjų kristalų arba plazminius televizorius turi net 67 proc. namų ūkių, Prancūzijoje – 51 proc., Vokietijoje – 44 proc. Lietuvoje – 32 proc. Šie skaičiai taip pat rodo 2 metų Lietuvos atsilikimą nuo Vakarų Europos. Pastaraisiais metais LCD televizorių pardavimas Vakarų ir Šiaurės Europoje sudarė 90 proc., o kineskopinių televizorių iš viso nebeperkama. Tuo metu Rytų Europos šalys ir Rusija išlaiko 8–9 proc. kineskopinių televizorių rinką.
Beje, rinką palieka plazminiai televizoriai, kurių technologinės savybės jau išnaudotos, o LCD televizoriai ir toliau sparčiai tobulėja. „GfK Retail and Technology Baltic“ duomenimis, per pastaruosius keturis šių metų mėnesius Lietuvoje buvo parduota apie 25 tūkst. LCD bei plazminių televizorių, iš jų beveik 1 500 – LED televizorių. Pastarasis LCD televizorių segmentas sparčiai auga – per paskutinius 6 mėnesius jų rinka, Vakarų Europoje pakilo beveik dvigubai – nuo 12 proc. iki 25 proc., o Lietuvoje – net tris kartus (nuo 5 iki 16 proc.). Atsiranda ir 3D televizoriai, tačiau kol kas kalbėti apie jų pardavimo tendencijas ankstoka.
E. Grybovo teigimu, televizorių pirkimo bumą gali paskatinti skaitmeninės televizijos įvedimas. Ši tendencija jau pasitvirtino pas mūsų kaimynus estus ir latvius. Pirmieji jau paleido skaitmeninę televiziją, antrieji jos įvedimo terminą paankstino. Tai rodo ir naujausia statistika. Tradiciškai beveik kas antras televizorius Pabaltijo šalyse buvo parduodamas Lietuvoje, tuo tarpu per pastaruosius 2 mėnesius Lietuva nukrito į paskutinę vietą. Šiuo metu tik kas trečias televizorius parduodamas Lietuvoje, likę du trečdaliai – Latvijoje ir Estijoje.
Piratinių operacinių sistemų rinka greičiausiai plėsis
Vakarų Europoje stacionarius kompiuterius pasivijo ir pradėjo išstumti nešiojami. Lietuvoje jie taip pat mina ant kulnų stacionariesiems.
„Stacionarūs kompiuteriai, mūsų manymu, didelės ateities neturi. Vis daugiau žmonių renkasi nešiojamus kompiuterius, kuriuos gali bet kur su savimi pasiimti. Tiesa, šiuo metu galingas stacionarus kompiuteris yra daug pigesnis už nešiojamą, bet ateityje situacija pasikeis – technologijos pinga. Pagrindiniai lietuvių reikalavimai nešiojamiems kompiuteriams – kaina ir ekrano dydis (15,4 colių). Europoje populiarėja mažesnių ekranų kompiuteriai, kurie labai patogūs nešioti, tačiau lietuviai vis dar perka vieną kompiuterį visoms progoms – ir darbui, ir į sodą“, – teigė E. Grybovas.
Anot pašnekovo, per pirmąjį šių metų ketvirtį nešiojamų kompiuterių rinkoje stebimas 9 proc. augimas. Panaikinus kompiuterio įsigijimo lengvatą kompiuterių pardavimai buvo kritę net 38 proc.
„Subsidijos nuėmimas parodė dar vieną tendenciją – mes sparčiai grįžtame prie piratinės programinės įrangos naudojimo tendencijų, kurios vyravo prieš penkerius ir daugiau metų. Tai rodo ir smarkus vidutinės kompiuterio kainos kritimas (kompiuteris su legalia operacine sistema brangesnis), ir kompiuterių pardavimas su „Linux“ ar DOS operacine sistema, ir labai sparčiai mažėjanti „Microsoft“ rinkos dalis. Tikrai abejoju, ar žmonės iš tiesų minėtas operacines sistemas naudoja. Panašu, kad artimiausiu metu situacija nesikeis – juodoji rinka gali tik didėti, nebent kompanija nuleistų kainą ar imtųsi kitokių veiksmų“, – svarstė ekspertas.
Lietuviai labiausiai prisirišę prie mobiliųjų telefonų prekės ženklų
Mobilusis telefonas šiandien taip pat nėra vien kalbėjimo priemonė. Nors ir šiame segmente nuo Vakarų Europos atsiliekame dvejais metais, išmaniųjų mobiliųjų telefonų rinka auga. Tiesa, išmanieji telefonai pernai Europoje sudarė 11 proc. visų mobiliųjų telefonų rinkos, o Lietuvoje – vos 5 proc.
Sparčiai populiarėja ir telefonai su liečiamaisiais ekranais. Europoje jie jau sudaro 45 proc. rinkos. Vis dėlto E. Grybovas įsitikinęs, kad mygtukinių telefonų pastarieji visiškai neišstums. Beje, mobiliųjų telefonų ir nešiojamų kompiuterių pardavimai tiek Vakarų Europoje, tiek Lietuvoje krito mažiausiai. Tai rodo, kad be mobilaus telefono ir kompiuterio gyvenimo jau neįsivaizduojame.
Ekspertas pastebi, kad mobiliųjų telefonų pardavimai Lietuvoje labai susiję su prisirišimu prie prekės ženklo. Koks buvo pirmas vartotojo telefonas, toks greičiausiai bus antrasis ir trečiasis. Tai vienas aukščiausių prisirišimo lygių prie prekės ženklo. Tuo tarpu rinkdamiesi kitus IT gaminius, skirtingai nuo vakariečių, prie prekės ženklo lietuviai prisirišę labai menkai.
„Iš tam tikrų rinkos pokyčių matome, kad tereikia duoti gerą distribuciją, gerą kainą bei leisti gerai uždirbti pardavėjui, ir tikėtina, kad po pusmečio kompanija, gaminanti IT produktus, taps vienu pirmaujančių prekės ženklu. Svarbiausia, kad prekė būtų pakankamai pigi ir būtų visur. Žinoma, jei bet kurio vartotojo paklaustume, kas jam svarbiau – kaina ar kokybė, jis paminėtų kokybę, tačiau jei konsultantas įtikins, kad tai puikus kokybės ir kainos santykis, taip ir bus. Šiaip ar taip, Lietuvoje pirmauja gamintojai, kurie turi geras kainas.
Ankstesni mūsų tyrimai parodė, kad kas trečiam lietuviui perkant vieną ar kitą daiktą labai didelės įtakos turi parduotuvės konsultantas. Mat didelė dalis žmonių, atėję į parduotuvę, žino, kad jiems reikia televizoriaus, ir žino, kokią pinigų sumą gali išleisti, tačiau kiekvienas televizorius turi tiek technologinių niuansų, kurie paprastam pirkėjui nesuprantami ir tik konsultanto iškalba gali nulemti pasirinkimą“, – teigė pašnekovas.
Anot eksperto, reikalavimus IT prekėms bei pasirinkimą pirmiausiai riboja mūsų pragyvenimo lygis bei pajamos. Tačiau nuostatą, kad technikos kainos pas mus didesnės nei svetur, pašnekovas vadina mitu. Tai tinka tik prabangioms ar brangiai kainuojančioms prekėms, pavyzdžiui, televizoriui su 50 colių įstrižainės ekranu ar brangiam SLR fotoaparatui, tačiau televizoriaus iki 2 tūkst. litų tikrai neverta ieškoti užsienyje.
