Jaunus britus apsėdusi internetinių socialinių tinklų manija sukūrė „Eleanor Rigby“ kartą, kuri nebendrauja su savo šeima ir draugais, įspėja ekspertai. Mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad jaunuolių nuo 18 iki 24 metų, kurie jaučiasi vieniši yra dvigubai daugiau, negu vienišai besijaučiančių 55 metų žmonių.
„Eleanor Rigby“ karta – tai žmonės, kurie praleidžia daug daugiau laiko bendraudami socialiniuose interneto tinkluose, negu bendraudami su žmonėmis gyvai , rašo Dailymail.co.uk. Tai jaunus žmones paverčia liūdnais vienišiais. Jaunus britus apsėdusi internetinių socialinių tinklų manija sukūrė „Eleanor Rigby“ kartą, kuri nebendrauja su savo šeima ir draugais, įspėja ekspertai. Mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad jaunuolių nuo 18 iki 24 metų, kurie jaučiasi vieniši yra dvigubai daugiau, negu vienišai besijaučiančių 55 metų žmonių.
„Žmonės dažniausiai jaučia vienatvę ir vienišumą būdami kur kas vyresniame amžiuje. Tačiau modernus pasaulis jaunuolius padaro pažeidžiamus. Bendravimas internetu negali žmonėms duoti to, ką suteikia gyvas bendravimas“, – sako gydytojas Andrew McCullochas. Beveik 31 proc. jaunų žmonių pripažino, kad jie praleidžia daugiau laiko negu reikėtų bendraudami internetu ir dėl to nebendrauja gyvai. „Ne internete slypi visos šios problemos šaknys. Internetas tėra priežastis šios problemos atsiradimui. Bendrauti internetu, sutikti ten naujų žmonių nėra blogai. Tačiau vietoje to žmogus negauna normalaus bendravimo, kai į jo veiksmus sulaukiama tokio paties grįžtamojo ryšio. Tokie socialiniai tinklai kaip „Facebook“ ir „Twitter“ leidžia vartotojams vieni kitiems siuntinėti tekstines žinutes, nuotraukas ir video klipus. Problema yra ta, kad šie interneto puslapiai tai prilygina normaliam bendravimui ir žmonės nebesupranta, kam jie turėtų bendrauti realybėje.“
„Eleanor Rigby“ kartos pavadinimas gimė nuo to paties pavadinimo „The Beatles“ dainos, kurioje dainuojama apie vienišus žmones.
A. McCullochas sako: „Kontaktas tarp žmonių suteikia jų širdims ir protams įrodymų, kad mes gyvename dabar ir čia. Internetas yra puiki priemonė bendrauti su nutolusiais artimais žmonėmis, tarkime esančiais Australijoje, tačiau mes neturėtume realaus gyvenimo keisti į virtualų.“
Tyrimas, per kurį buvo stebima 2250 britų rodo, kad vaikai taip pat tampa vis labiau socialiai izoliuoti. Statistikos suvestinės rodo, kad vien praėjusiais metais vaikų pagalbos telefono linijos sulaukė virš 10 tūkstančių skambučių iš vaikų, kurie jautėsi vieniši. Tai 60 proc. daugiau negu prieš penkerius metus. Psichologas Cristpheris Cloke’as sako: „Vienišumas visada egzistavo tarp vaikų. Tai neišvengiama. Tačiau skaičiai mums rodo, kad vienišų vaikų skaičius auga milžinišku tempu ir tai yra nenormalu.“
Ankstesni tyrimai parodė, kad vienatvė žmogui yra tokia pat kenksminga kaip rūkymas ar nutukimas. Žmogui, neturinčiam draugų, kyla kraujo spaudimas, jis patiria daugiau streso, rizikuoja susirgti depresija, silpnėja jo imuninė sistema.
Bendravimas internetu – paviršutiniškas
Psichologas Olegas Lapinas, paklaustas, ar yra tiesos teiginyje, jog vienatvė žmogui gali būti pavojinga, sakė: „Vieniems žmonėms su vienatve ateina išmintis, kitiems – skausmas, o būna ir tokių žmonių, kurie, likę vieni, nepatiria jokių stipresnių emocijų. Problema yra ne pati vienatvė, o tai, kaip žmogus šią būseną priima. Dar vertėtų skirti vienatvę nuo kankinančio vienišumo jausmo. Tam tikra prasme vienatvė gali būti ir sveiko gyvenimo pagrindas, mat dalis žmonių, ypač dirbančių intensyvios komunikacijos reikalaujantį darbą, būdami vieni pailsi, tačiau kitiems žmonėms vienatvė gali įgyti vienišumo, atskirties atspalvį. Ypač aštriai vienišumą jaučia žmonės, kurie gyvena dideliuose miestuose.“
Pasak psichologo, pasiilgę žmogiško bendravimo žmonės bando vienišumo jausmo atsikratyti aktyviai bendraudami socialiniuose tinkluose.
Apie tai, kas paskatino tokio bendravimo būdo išpopuliarėjimą, O. Lapinas sakė: „Socialiniai tinklai turi vieną skiriamąjį bruožą – juose žmonės, nurodydami, ką šiuo metu veikia, ką neseniai nusipirko ir pan., demonstruoja tam tikrą atvirumą, atveria dalį savo vidinio pasaulio. Gyvename tarsi savotiškoje striptizo kultūroje: viskas, kas pasaulyje vyksta, tarsi turi būti apnuoginta – fizikai „nurenginėja“ materiją ir aiškinasi, kas yra viduje, vis labiau simboliški tampa moterų drabužiai, „nusirenginėja“ žinomi žmonės ir įvairių realybės šou dalyviai, kurie viešai pasakoja apie savo asmeninio gyvenimo trūkumus. Socialinis tinklas leidžia kontroliuoti savo bendravimą, nes bet kada galima išeiti, prisidengti, leidžia likti anonimiškam.“
O. Lapino teigimu, žmonės savo gyvenime vis didina įvairiausių mygtukų ir pultelių kiekį norėdami padaryti savo buitį patogesnę. „Yra žmonių, kurie vietoje sporto išgeria liekninančią tabletę, panašiai yra ir su socialiniais tinklais – patenkinami pamatiniai žmonių poreikiai, tik su daug mažesniu pastangų kiekiu nei reiktų jų įdėti bendraujant natūraliai.“
Specialisto teigimu, jaunoji karta, kuri su socialiniais tinklais susiduria dar vaikystėje, auga kitokia – skiriasi mąstymas, reakcija ir tam tikrų fizinių gebėjimų išlavinimas: „Dešinės rankos nykštys ir rodomasis pirštas kur kas greičiau reaguoja į stimulus, mat technologija pakeitė anatomiją ir fiziologiją“, – sakė specialistas.
Į klausimą, kodėl, mokslinių tyrimų duomenimis, vienišumą jaučia daugiau jaunų žmonių, psichologas atsakė: „Vyresnio amžiaus žmonės yra mažiau susiję su informacinėmis technologijomis, be to, tai karta, kuri auga bendraudama kitaip. Draugai, kuriuos pažino dar vaikystėje, taip pat aktyviai nesinaudoja technologijomis ir neleidžia jaustis vienišam. Socialiniame tinkle galima labai greitai įsigyti kelias dešimtis draugų, tačiau pats bendravimas būna prabėgomis, o vyresnioji karta įpratusi bendrauti artimiau.“
Pasak psichologo, natūralu, kad bendravimo kokybė metams bėgant gerėja, nes žmogus išmoksta mylėti, vertinti tai, kas tikra.
