Lietuvoje aukštasis mokslas turėtų būti mokamas, mat įgiję aukštojo mokslo diplomą uždirba maždaug dukart daugiau ir turi gerokai daugiau galimybių rasti darbą nei tokio diplomo neturintys. Ekonomistas Raimondas Kuodis klausia, kodėl žmonės, kurie gaus didžiulę naudą iš aukštojo mokslo, negalėtų susimokėti didžiosios dalies įmokų.
Lietuvoje aukštasis mokslas turėtų būti mokamas, mat įgiję aukštojo mokslo diplomą uždirba maždaug dukart daugiau ir turi gerokai daugiau galimybių rasti darbą nei tokio diplomo neturintys. Ekonomistas Raimondas Kuodis klausia, kodėl žmonės, kurie gaus didžiulę naudą iš aukštojo mokslo, negalėtų susimokėti didžiosios dalies įmokų. Jo nuomone, iš bendrųjų mokesčių finansuojama aukštojo mokslo sistema – elito sąmokslas prieš likusią visuomenės dalį.
Apie tai R. Kuodis kalbėjo Švietimo ir mokslo ministerijoje surengtuose Meilės Lukšienės skaitymuose, skirtuose švietimo strategijai atnaujinti.
Pasak R. Kuodžio, pagal viešąsias išlaidas Lietuva – Europos Sąjungos valstybių apačioje. Socialiniams reikalams išleidžiame dukart mažiau nei „normalios“ europietiškos šalys, sveikatos apsauga tapo pusiau privati. „Aukštasis mokslas taip pat nukentėjo nuo šios finansų sausros. Dėstytojų atlyginimai buvo maži, natūralu, kad gabesni, jaunesni dėstytojai, mokantys užsienio kalbas, išėjo į privatų sektorių, nemaža dalis emigravo. Taip aukštajame moksle liko daugiau senesnio amžiaus, mažiau motyvuoti, galbūt mažiau žinių turintys žmonės“, – kalbėjo R. Kuodis.
 Raimondas Kuodis / ©DELFI (K.Čachovskio nuotr.) |
|---|
Ekonomisto teigimu, minėtos finansinės sausros pasekmė – universitetų infliacija: turime krūvą pseudo universitetų, dažnai – siauros specializacijos. Pasak R. Kuodžio, universitetai bandė kapanotis kaip mokėjo – pavyzdžiui, prikūrė neakivaizdinių studijų. „Diplomų pasiūla smarkiai išaugo, dabar praktiškai visi, kas įstoja, universitetus baigia. Tai apsimoka finansiškai“, – teigė jis.
Finansų analitikas sako, kad su diplomu ne tik gaunama žinių – tai svarbi signalizavimo apie savo gebėjimus priemonė darbo rinkoje. Jis prisiminė laikotarpį po Rusijos krizės, kai diplomo reikėjo net ir „mišrainių dėliojimui“.
R. Kuodis abejoja, ar sutvarkius aukštųjų mokyklų finansavimą reikalai iš esmės pasikeistų – gavus daugiau pinigų, paskata sėdėti įsikibus savo kėdžių seniems universitetų kadrams esą dar labiau padidėtų.
„Todėl reikia rimtos reformos. Mano siūlomas reformos būdas – rimtas parvarstymas, ar nepabaigti iš dalies įvykusios privatizacijos?“, – teigė ekonomistas, siūlantis, kad viešieji universitetai galiausiai taptų privačiomis institucijomis.
Įžvelgia elito sąmokslą
Diskusijos dalyviams R. Kuodis įrodinėjo, kad aukštasis mokslas iš tikrųjų yra privačioji, o ne viešoji prekė. Nors, pasak jo, teigiamas aukštojo mokslo poveikis aplinkiniams tam tikru mastu jaučiamas – išsilavinę praturtina kitus, tampa taikesniais, yra linkę mažiau nusikalsti – tai esą nėra priežastis aukštojo mokslo prekę teikti viešai.
„Tai pretekstas, priežastis šios prekės teikimą subsidijuoti ir dabartiniai krepšeliai turėtų būti subsidijos, o ne pačių geriausių finansavimo forma“, – kalbėjo ekonomistas.
Pasak jo, gali kilti problemų, kad studentai iš neturtingesnių šeimų negalės už mokslą susimokėti. Tačiau ir tai esą nėra pretekstas viešai teikti aukštąjį mokslą – R. Kuodžio manymu, valstybė turėtų būti garantas, padedantis gauti paskolą. R. Kuodžio manymu, reikėtų sukurti asmeninių socialinio draudimo sąskaitų mechanizmą, iš kurių žmonės galėtų skolintis aukštajam mokslui, o vėliau paskolas grąžintų. Paskolų sistemoje galima taikyti net draudimo principą – radę labai gerą darbą, grąžina daugiau, tie, kam su darbu nepasisekė, grąžintų mažiau.
R. Kuodis svarstė, kad galbūt tėvai ir vaikai nepakankamai suvokia, ką reiškia aukštasis mokslas: turint diplomą, penkis kartus mažesnė tikimybė neturėti darbo, įgiję diplomą uždirba maždaug dukart daugiau nei jo neturintys.
„Žmogus gauna labai didžiulę asmeninę naudą dėl to, kad jis perka šią prekę – siekia diplomo. Prieiname prie socialinio teisingumo klausimų. Visa tai, ką kalbėjau, gali būti apibendrinta vienu anglų mokslininko, parašiusio knygą apie aukštojo mokslo finansavimą, Nicholas‘o Barr‘o sakiniu: „iš bendrųjų mokesčių finansuojama aukštojo mokslo sistema – elito sąmokslas prieš likusią visuomenės dalį“, – aiškino ekonomikos analitikas.
Studijuoti Lietuvoje – nebe „cool“
R.Kuodis klausė, kodėl už kitų aukštąjį mokslą turi mokėti ir tie, kurie į aukštąsias neina. „Čia pagrindinis klausimas. Kodėl negalime žmonėms, kurie gaus didžiulę naudą iš aukštojo mokslo, leisti susimokėti didžiosios dalies įmokų?“, – kalbėjo ekonomistas.
R. Kuodis įsitikinęs, kad mokamas aukštasis mokslas išspręstų daug kitų problemų – pavyzdžiui, baigtų diskusijas, ką laikyti gerai besimokančiais studentais, baigtųsi aklas bet kokio diplomo siekimas. Išteklių švaistymu R. Kuodis laiko ir emigrantų lavinimą - esą subsidijuodami emigruojančius ir kitur dirbančius žmones išleidžiame pinigus jų paruošimui.
Ekonomistas pastebėjo ir tai, kad šiuo metu privalumu darbo rinkoje tampa Vakaruose gautas diplomas. „Dabar jaunimo tarpe studijuoti Lietuvoje po truputį tampa nebe „cool“, – konstatavo R. Kuodis. Tai, kad susimokėjimas už diplomą atsiperka dešimtis kartų, esą parodo lietuvių studentų vykimas studijuoti į užsienį.
Jis įsitikinęs, kad vykdoma aukštojo mokslo reforma – kelias iš sustabarėjimo bei ėjimas teisinga kryptimi.
R. Kuodžio pranešimas salėje sukėlė šurmulį, dalis ėmė atvirai piktintis išsakytomis mintimis. „Sekant Jūsų logika, aš, gulėdamas ligoninėje, gaunu asmeninę naudą. Visuomenei naudos jokios iš manęs nėra – ypač, jei aš pensininkas. Tai gal tada irgi reikėtų susimokėti už viską, arba, jei neturi pinigų, manęs ir nereikia“, – replikavo Vilniaus universiteto prorektorius Rimantas Vaitkus.
