Praėję metai džiugino interneto tiekėjus, bet liūdino iš reklamos internete uždirbančius verslininkus. Interneto specialistai 2009-uosius vadina kraustymo į „Facebook‘ą“ ir elektroninės komercijos bumo metais. Anot jų, ateityje šalies interneto vartotojų skaičius ir toliau augs, daugės internetinių parduotuvių, tačiau jas gali nukonkuruoti konkurentai iš užsienio.
Praėję metai džiugino interneto tiekėjus, bet liūdino iš reklamos internete uždirbančius verslininkus. Interneto specialistai 2009-uosius vadina kraustymo į „Facebook‘ą“ ir elektroninės komercijos bumo metais.
Anot jų, ateityje šalies interneto vartotojų skaičius ir toliau augs, daugės internetinių parduotuvių, tačiau jas gali nukonkuruoti konkurentai iš užsienio. Taip pat jie išskyrė, kad ateityje vis dažniau pamatysime „Linkomanijos“ istorijų – bandymų bausti už nelegalius parsisiuntimus.
Vartotojų daugėjo, reklamos mažėjo
Praėję metai buvo gana sėkmingi interneto paslaugų tiekėjams – per 2009 m. interneto vartotojų šalyje padaugėjo 15 proc. „Auditorijos augimas tokiomis sąlygomis yra tikrai geras rezultatas. Dabar Lietuvoje per mėnesį internetu naudojasi daugiau nei 50 proc. Lietuvos gyventojų. Panašaus augimo dar galime tikėtis artimiausius keletą metų“, – antradienį spaudos konferencijoje „Lietuviško interneto portretas 2009: metų projektai, žmonės ir tendencijos“ sakė „Adnet“ verslo plėtros direktorius Deividas Talijūnas.
Tačiau verslui, gyvenančiam internete ir gaunančiam pajamas iš reklamos, praėję metai nebuvo džiuginantys – neoficialiais duomenimis, reklamos rinka internete krito ne mažiau kaip 30 proc.
„Greičiausiai labai staigaus ir greito atsigavimo šiais metais nesulauksime. Reklamos pinigų daug nepadaugės, nebent metų pabaigoje, nes tai tiesiogiai susiję su ekonomine situacija“, – sakė jis.
Naujienų portalų per daug
Praėjusių metų populiariausių šalies tinklalapių dešimtuke net penki naujienų portalai. „To iš tikrųjų Lietuvai per daug – mes neturime tiek daug naujienų. Kad jie visi išgyvens, sunkiai įsivaizduoju“, – teigė D. Talijūnas.
Anot jo, vertėtų atsiminti, kad naujienų portalų turinio kūrimas ir išlaikymas kainuoja itin daug – dauguma portalų šiandien yra išlaikomi investuotojų ir pelno neuždirba.
D. Talijūnas netiki apmokestinamo naujienų portalo turinio sėkme: „Bandymų apmokestinti turinį gal ir bus, tačiau manau, kad tai beviltiška, nes Lietuvoje nėra tokio unikalaus turinio, už kurį mes sutiktume mokėti. Nesusidarys kritinė vartotojų masė, kuri pareikštų norą mokėti.“
Lietuviai išsikraustė į „Facebook‘ą“
Praėjusiais metais vykusių „Login“ organizuotų interneto rinkimų metu lietuvaičių kraustymasis į „Facebook“ buvo paskelbtas metų tendencija.
„Turbūt galime konstatuoti, kad praėjusiais metais lietuviai ten jau išsikraustė. Lietuvoje kurti analogiškus produktus vien lietuviškai auditorijai neapsimoka. Toliau migruosime į užsienietiškus ir tarptautinius projektus, nes tiesiog tampame kosmopolitiški ir technine prasme tie projektai dažnai būna geresni“, – sakė D. Talijūnas.
Elektroninės komercijos bumas
„Adnet“ atstovas džiaugėsi, kad pernai šalyje pagaliau pradėjo populiarėti elektroninė komercija.
„Vienas kitas pavyzdys jau daug metų egzistuoja, bet praėjusius metus mes galime pažymėti kaip savotišką bumą, kada atsidaro daugybė tinklalapių – didelių universalinių parduotuvių ar nišinių projektų, parduodančių padangas, ekologišką maistą, kontaktinius lęšius akims ir daugybė kitų“, – sakė jis.
D. Talijūnas nesiryžo prognozuoti, ar lietuviškų elektroninių parduotuvių neištiks socialinių platformų likimas, kada didžioji dalis vartotojų emigravo į tarptautinius projektus.
„Ar neatsitiks taip, kad tarptautinės didelės užsienio elektroninės parduotuvės sugebės pasiūlyti geresnę kainą? Daugelis jų dabar riboja prekių pristatymą į Lietuvą, bet laikui bėgant tai pasikeis. Ar mūsų e. komercijos pradininkai sugebės tai išgyventi?“ – sakė jis.
Daugės „Linkomanijos“ istorijų
Kova su nelegalaus turinio platinimu internete ateityje aštrės ir Lietuvos antipiratinės veiklos asociacijos bandymas nubausti iš „Linkomanijos“ programinę įrangą parsisiuntusį vyrą tėra tik pradžia, mano D. Talijūnas.
Jam antrino ir „Microsoft“ Verslo strategijos ir rinkodaros grupės vadovas Baltijos šalyse Martynas Bieliūnas: „Pagarba intelektinei nuosavybei yra esminė tinklinės kultūros dalis. Ši tendencija ateityje tikrai stiprės.“
Kaip dar vieną ateities tendenciją jis išskyrė vadinamuoju „debesies“ (angl. cloud) principu paremtą interneto ir technologijų populiarėjimą – visų darbų, duomenų saugojimo ir apdorojimo perkėlimą į internetą.
