Kadais faktiškai „išmirę“ elektromobiliai visa jėga atgimė Tarptautinėje Ženevos automobilių parodoje. Čia jie triumfavo beveik visų automobilių gamintojų stenduose, ne tik stebindami savo galimybėmis, bet ir bylodami apie naujos automobilių istorijos pradžią, kurioje visų prožektorių šviesos nukreiptos į aplinkai draugišką transportą.
Kadais faktiškai „išmirę“ elektromobiliai visa jėga atgimė Tarptautinėje Ženevos automobilių parodoje Čia jie triumfavo beveik visų automobilių gamintojų stenduose, ne tik stebindami savo galimybėmis, bet ir bylodami apie naujos automobilių istorijos pradžią, kurioje visų prožektorių šviesos nukreiptos į aplinkai draugišką transportą.
„Bene geriausiai tai, kas slypi automobilių gamintojų mintyse, atskleidė vieni iš įspūdingiausių parodos akcentų – elektromobilis „Ferrari 599 GTB Fiorano“, „Porsche“ gamintojo koncepcinis hibridas „918 Spyder“ ir „Mercedes–Benz“ kūrinys „S400 hybrid“, – įspūdžiais iš Ženevoje vykstančios parodos dalinosi automobilių ekspertas Mindaugas Glinskis.
Pasak jo, tai, kad iki šiol vienus iš galingiausių ir prabangiausių automobilių pasaulyje gaminusios įmonės pristatė ir elektra varomus automobilius patvirtina, kad aplinkai draugiškas transportas vis stipriau įsitvirtina transporto priemonių rinkoje.
Gali nuvažiuoti kelis šimtus kilometrų
Dar neseniai elektra varomos transporto priemonės vadintos ateities perspektyva. Tačiau, pasak M. Glinskio, pirmasis elektromobilis buvo išrastas dar XIX amžiaus pradžioje, todėl dabartinė tendencija yra ne naujovė, o greičiau elektromobilių atgimimas. „Ilgainiui dėl įvairių priežasčių, iš kurių daugiausiai politinių, elektra varomų transporto priemonių gamyba beveik išnyko – jos tapo nišinės. Tačiau pastaraisiais metais vis didėjantis tarptautinės bendruomenės susirūpinimas ekologija, elektromobilius sugrąžino į sceną“, – teigė automobilių ekspertas.
80-oji Tarptautinė Ženevos automobilių paroda. / Mindaugo Glinskio nuotr.
Pasak jo, elektromobilių atgimimui įtakos turėjo ir vis tobulėjančios šiuolaikinės technologijos, koreguojančios svarbiausius elektra varomų transporto priemonių trūkumus. „Elektromobilių srityje žengtas milžiniškas žingsnis. Pradedant tuo, kad neperkraunamas šių automobilių baterijas pamažu pakeitė perkraunamos ir baigiant vis trumpėjančiu pilnam akumuliatoriaus įkrovimui reikalingu laiku“, – pasakojo automobilių specialistas.
Kaip sakė M. Glinskis, šiandien pilnai įkrauti elektra varomos transporto priemonės bateriją užtrunka 5–7 valandas. Bene žinomiausio sportinio elektromobilio „Tesla Roadster“ baterija pilnai įkraunama per 3,5 valandos. Kai kurie elektrinių pakrovimo stotelių gamintojai pranešė iki šių metų pabaigos ketinantys sukurti stoteles, kurios elektromobilių baterijas įkraus per 20 min. Tačiau bene sensacingiausia buvo neseniai žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija, apie kuriamas technologijas, leisiančias elektromobilių akumuliatorius pakrauti per daugmaž tiek pat laiko, kiek užtrunka užpildyti kuro baką.
Kitas svarbus elektromobilių technologijų pasiekimas – jų nuvažiuojamas atstumas. Jei dar neseniai elektra varomos transporto priemonės vadintos miestams skirtais automobiliais, dabar su jais galima keliauti ne tik už miesto, bet neretai ir už šalies ribų. „Kolega Craigas Davisas, atstovaujantis elektromobilio gamintojui „Tesla Motors“, pasakojo iš Miuncheno į Ženevą‚ tai yra apie 400 kilometrų, atvykęs su viena pilnai įkrauta elektromobilio baterija“, – sakė M. Glinskis. Jis taip pat pridūrė, kad prieš tris mėnesius Jungtinėse Valstijose šis elektromobilių gamintojas atliko eksperimentą, kurio metu pasiektas rekordas – sportinis „Tesla Roadster“, su pilnai įkrauta baterija, nuvažiavo 501 kilometrą. Įmonių ar žmonių darbo reikmėms skirti elektromobiliai nuvažiuoja 140–160 kilometrų vienu įkrovimu.
Energetinė nepriklausomybė
M. Glinskis „15min“ taip pat teigė, kad automobilių pramonės atstovų entuziazmą dėl elektra varomų transporto priemonių lemia ne tik tai, kad jos daug mažiau teršia aplinką nei įprastiniai automobiliai, bet ir nemažai kitų priežasčių. Svarbiausios iš jų – galimybė valstybėms pasiekti energetinę nepriklausomybę, t. y. tapti nepriklausomoms nuo užsienio naftos naudojant vidaus rinkoje pagamintą elektros energiją; paprastesnis elektromobilių eksploatavimas ir priežiūra; elektros kainos konkurencingumas lyginant su naftos kaina.
„Ne vienoje Europos valstybėje, kurios gatvėmis važinėja vis daugiau elektromobilių, miestuose pastatyta nemažai specialių pakrovimo stotelių. Tačiau elektromobiliams nereikalinga brangi infrastruktūra – jų akumuliatorius galima pakrauti įjungus ir į bet kurį 220 V galios elektros tinklą“, – pasakojo automobilių ekspertas.
Anot M. Glinskio, nors elektromobilių skeptikai yra sukūrę nemažai mitų apie šias transporto priemones, bene vienintelis argumentuotas į elektra varomų transporto priemonių daržą mestas akmuo – jų kaina. Elektromobiliai šiandien daug brangesni už įprastinius automobilius. Visgi M. Glinskis tiki, kad netrukus, didėjant šių transporto priemonių pasiūlai ir tobulėjant technologijoms, elektromobiliai taps pasiekiami didžiajai daliai gyventojų.
Pasak pašnekovo, bene labiausiai hibridiniai automobiliai ir elektromobiliai džiugina savo eksploatavimo kaštais. „Didžioji dalis hibridinių automobilių gamintojų praneša, kad jų automobiliai, net ir turintys itin galingus benzininius variklius, šimtui kilometrų suvartoja vos kelis litrus kuro, – sakė M. Glinskis. – Minėtam kolegai, 400 kilometrų elektromobiliu vykusiam į Ženevos automobilių parodą, kelionė kainavo 11 eurų“.
