Jei jums paskambins draudimo bendrovės agentas ir paragins apsidrausti gyvybę, vidury nakties sulauksite skambučio iš neva avariją sukėlusio sūnaus, parduotuvės pradės atakuoti SMS apie kalėdines nuolaidas, o pašto dėžutėje nebetilps asmeniškai adresuoti pasiūlymai užsisakyti kabelinę televiziją, nelaužykite galvos, iš kur visi žino telefono numerį ar adresą.
Jei jums paskambins draudimo bendrovės agentas ir paragins apsidrausti gyvybę, vidury nakties sulauksite skambučio iš neva avariją sukėlusio sūnaus, parduotuvės pradės atakuoti SMS apie kalėdines nuolaidas, o pašto dėžutėje nebetilps asmeniškai adresuoti pasiūlymai užsisakyti kabelinę televiziją, nelaužykite galvos, iš kur visi žino telefono numerį ar adresą. Dažnai juos galima rasti internete ar paskambinus informacijos telefonu.
Įstatymai to nedraudžia, tik reikalauja asmens sutikimo. Tačiau pasirašydamas sutartį, pavyzdžiui, su mobiliojo ryšio operatoriumi, žmogus dažnai pražiūri klausimą, ar leidžia skelbti duomenis apie save.
„Jei nepaprašiau neskelbti numerio, jis automatiškai tapo viešas?“
Vilnietė Liucija pasakojo atsitiktinai sužinojusi, kad internete galima rasti jos mobiliojo telefono numerį ir adresą: „Vieną dieną paskambino draudimo bendrovės agentas pasiūlyti apsidrausti. Jis neslėpė, kad mano kontaktus rado puslapyje www.118.lt. Užėjau patikrinti – išties suvedusi savo pavardę sužinojau, kur gyvenu ir kaip man galima paskambinti.“
Surinkusi 118 ir operatorei papasakojusi šią istoriją, mergina išgirdo, kad duomenys apie ją informacijos telefonu neteikiami. „Operatorei nurodžiau ir savo pavardę, ir adresą, ir telefono numerį – duomenų bazėje manęs nerado. Tačiau norint mane pasiekti, tokių pastangų nereikia – pakako įlįsti į internetą“, – piktinosi Liucija.
Mergina išgirdo, kad greičiausiai duomenis pateikė mobiliojo ryšio operatorius, o dėl to kalta ji pati, mat nepaprašė viešai neskelbti informacijos apie save.
Kaip tikino DELFI pašnekovė, ji niekada niekam neleido viešai skelbti savo kontaktinių duomenų. „Mano adresas ir telefono numeris nėra valstybės paslaptis, bet nenorėčiau, kad jie klajotų po internetą, – kalbėjo ji. – Jei, pavyzdžiui, pamesčiau ar iš manęs pavogtų raktus? Juos radęs žmogus gali suvokti, kurias duris galima atrakinti. Bet kas galės paskambinti man vidury nakties ir pranešti, kad giminaitis sukėlė avariją, todėl reikia sumokėti kelis tūkstančius litų. Atvažiuoti pasiimti pinigų bus vienas juokas – adresas pateikiamas ant lėkštutės. Žmonių su nesveika fantazija šiais laikais pilna.“
Liucija paskambino ir savo mobiliojo ryšio operatoriui. Pasirodė, kad ji, pirkdama telefoną, išties nepažymėjo, jog prašo neskelbti kontaktinių duomenų. „Tokia eilutė sutartyje tikrai buvo, bet nepamenu, ar uždėjau varnelę. Atrodo, tuomet galvojau, jog tai reiškia, kad mano numeris bus įslaptintas. Kita vertus, net jei nepaprašiau neskelbti numerio, ar tai reiškia, kad jis tampa visiems viešai prieinama informacija? Ir iš kur prie jo atsirado adresas?“ – stebėjosi mergina.
Įstatymas leidžia skelbti duomenis, bet tik žmogui sutikus Elektroninių ryšių įstatyme teigiama, kad prieš įtraukiant abonento duomenis į viešai skelbiamus arba per informacijos tarnybas prieinamus sąrašus, jis turi būti apie tai informuojamas. Žmogui turi būti pranešta, kokiam tikslui rengiamas šis abonentų sąrašas, ir apie tolesnes duomenų naudojimo galimybes.
Abonentas turi teisę leisti arba neleisti viešinti duomenis apie save, paprašyti, kad jie būtų pataisyti ar panaikinti.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija šiemet dar nėra gavusi skundų dėl telefono numerio viešinimo.
Tinklalapis pakeitė telefonų knygas
Tinklalapyje www.118.lt nurodyta, kad paskambinus šiuo telefonu galima sužinoti privačių asmenų kontaktus (fiksuotojo ir judriojo ryšio telefonų numerius, elektroninio pašto adresus, programos „Skype“ vardus ir kitus duomenis, jei žmonės juos yra pateikę ir sutiko juos skelbti).
Pasak „Teo LT“ atstovo spaudai Antano Bubnelio, interneto svetainėje www.118.lt esanti duomenų bazė atlieka šiuolaikinės telefonų knygos, kurios nebėra spausdinamos, funkciją – padeda susirasti reikiamus bičiulių ar artimųjų kontaktus. Dabar šioje savotiškoje adresų knygutėje pateikiami duomenys apie maždaug 800 tūkst. fiksuotojo ir mobiliojo ryšio klientų.
Telekomunikacijų paslaugų teikėjai šią informaciją teikia vadovaudamiesi Elektroninių ryšių įstatymu ir Universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklėmis, kurios juos įpareigoja viešai skelbti šiuos duomenis. Tokiu būdu skelbiami visų klientų duomenys, išskyrus tuos, kurie pasirašydami paslaugų teikimo sutartis pareiškė valią duomenų neskelbti.
„Jei asmuo pageidauja, kad jo duomenys nebebūtų skelbiami, jis su tokiu prašymu turėtų kreiptis į savo telekomunikacijų paslaugų teikėją“, – DELFI teigė A. Bubnelis.
Žmonės retai prašo skelbti telefono numerius
Bendrovės ,Bitė Lietuva" atstovė ryšiams su visuomene Raminta Rimkienė teigė, jog įprastai mobiliojo ryšio operatoriai į sutartis įtraukia punktą apie viešai skelbtiną numerį tik jei turi suformavę ir nuolat pildo klientų telefonų knygelę arba jei įvairiais tikslais perduoda kliento duomenis trečiosioms šalims.
Šios bendrovės sutartyse tokio punkto nėra, nes ji esą tokia veikla neužsiima. „Tik tais atvejais, kai klientas pats nori, kad jo numeris būtų skelbiamas, ir pateikia atskirą prašymą, jo apsisprendimą įvykdome. Tačiau tokie atvejai yra itin reti“, – DELFI sakė R. Rimkienė.
