Kuriant integruotus mokslo, studijų ir verslo slėnius „mindžikuojama“, šiuo metu nematyti jokių faktinių slėnių kūrimo žingsnių, o Europos Sąjungos (ES) fondų slėniams skirtos lėšos stovi įšaldytos ir netgi „tirpsta“. Taip teigia švietimo, mokslo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų klausimais prezidentei patarianti Virginija Būdienė.
Kuriant integruotus mokslo, studijų ir verslo slėnius „mindžikuojama“, šiuo metu nematyti jokių faktinių slėnių kūrimo žingsnių, o Europos Sąjungos (ES) fondų slėniams skirtos lėšos stovi įšaldytos ir netgi „tirpsta“. Taip teigia švietimo, mokslo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų klausimais prezidentei patarianti Virginija Būdienė. Už slėnių kūrimą atsakingos Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bei Ūkio ministerija sako, kad procesas vyksta.
„Įtariu slėnių klinikinę mirtį, tačiau galbūt dar yra vilčių juos reanimuoti. Jei norime, kad ekonomikoje didėtų aukštos pridėtinės vertės verslo dalis, turime rasti būdų mokslo ir verslo sąveikai“, – DELFI sakė V. Būdienė.
V. Būdienės teigimu, mokslo slėnių kūrimo procese neramina, nes „mindžikuojama, tarytum viskas pradedama kurti iš pradžių“. „Gali būti, kad viskas baigsis dviejų stambiausių šalies universitetų renovavimo projektais, nekilnojamojo turto perėmimu ir verslas tebus buvęs priedanga, o mokslo komercinimas, kuris yra pagrindinis leitmotyvas ir bendras verslo ir mokslo darbas, taip ir neįvyks“, – kalbėjo V. Būdienė.
Prezidentės patarėja teigia šiuo metu nematanti jokių faktinių slėnių kūrimo žingsnių. Esą vyksta begaliniai vertinimai, naujų dokumentų rengimo sugalvojimai, o Europos Sąjungos (ES) fondų slėniams skirtos lėšos stovi įšaldytos ir netgi „tirpsta“.
 Virginija Būdienė © DELFI (K.Čachovskio nuotr.) |
|---|
Pasak V. Būdienės, pagal slėnių programas perspektyviausi verslui pagelbėti institutai turėjo būti sujungti į stambius mokslo centrus – Fizinių ir technologinių mokslų centrą ir Gyvybės mokslų centrą. Tačiau institutai, išsigandę naujai patvirtintų valstybinių mokslo institutų nuostatų, prašosi įjungiami į universitetus. Prezidentės patarėjos manymu, galbūt institutai gavo pažadus gyventi „po senovei“ prisidengiant universitetų autonomija.
„Abi ministerijos turi prisiimti atsakomybę, kad tokia svarbi, ekonomikos atsigavimui reikalinga priemonė nevyksta. Prezidentės manymu, Lietuvai labai svarbu susiformuoti ambicingus tikslus ir jų siekti. Ji mano, kad mokslo, studijų ir verslo slėniai – vienas iš tokių ambicingų Lietuvos tikslų, o ŠMM ir Ūkio ministerija, dirbdamos išvien, privalo neatidėliodamos ieškoti sprendimų, kad mokslo, studijų ir verslo centrai, slėniai kuo greičiau pradėtų veikti“, – teigė prezidentės vyriausioji patarėja.
ŠMM: delsta, kad investuojami pinigai duotų rezultatus
„Planuojame kad jau šįmet gruodį bus pasirašytos pirmosios sutartys su slėnių projektų rengėjais. Vyksta intensyvus derinimas, išankstinis vertinimas, buvo vertinamos jungtinės tyrimų programos“, – sakė švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.
Pasak jos, susitikimuose su slėnių projektų rengėjais buvo vertinama, ar numatyti rezultatai, numatomi pasiekti investavus valstybės pinigus, yra pasiekiami, ar nėra per mažai ambicingi. Taip pat reikėjo laiko suderinti projektų valdymo ir priežiūros sistemą, slėnių programas vertino užsienio ekspertai.
„Visas delsimas susietas su tuo, kad mums rūpėjo, jog valstybės investuojami mokesčių mokėtojų pinigai būtų valdomi, eitų ten, kur duos rezultatus. Mūsų požiūriu, tai labai normalus procesas, o kad žvelgiant iš išorės galbūt nematyti vykstančių darbų, kitas klausimas“, – teigė N. Putinaitė.
Pasak jos, daugiausia aistrų kelia Gyvybės mokslų centras, kurį sudarys Biochemijos ir Biotechnologijos institutai. Nors Vyriausybė buvo nutarusi, kad tai bus atskiras institutas, institutų bendruomenės išreiškė aiškią poziciją centrui steigtis Vilniaus universiteto sudėtyje.
Visgi švietimo ir mokslo viceministrė ramina, kad institutai integruojami ne tik į Vilniaus universitetą – nemažai integruojama į Kauno medicinos universitetą, Lietuvos veterinarijos akademiją, Kauno technologijos universitetą.
Ūkio ministerija priešinasi institutų įjungimui į universitetus
Ūkio ministerija taip pat sako, kad slėnių kūrimo procesas smarkiai pažengęs į priekį. Pasak ministerijos atstovų, neatlikus mokslo institucijų tinklo pertvarkos, investicinių projektų finansavimas bus neefektyvus.
„Ūkio ministerija laikosi pozicijos, kad mokslo ir verslo poreikiai turi būti suderinti ir tam turėtų būti sudarytos visos sąlygos. Šiuo metu diskutuojama dėl institutų įjungimo į universitetų sudėtį. Manome, kad šis žingsnis būtų klaidingas, jis atitolintų mokslą nuo verslo“, – teigiama Ūkio ministerijos atsakyme.
Už mokslinius tyrimus, eksperimentinę ir inkubatorių plėtrą slėniuose atsakinga Ūkio ministerija aiškina, kad jos investicijos labai priklausys nuo tinklo pertvarkos rezultatų. Įgyvendinant slėnių plėtros programas, Ūkio ministerija planuoja ES struktūrinės paramos lėšomis finansuoti Slėnių mokslo ir technologijų parkų, technologinių verslo inkubatorių, klasterinių laboratorijų ir panašios infrastruktūros plėtros projektus.
Pagal iš anksto sudarytus valstybės planinių projektų sąrašus numatyta paskirstyti 100 mln. Lt, likusios lėšos – apie 760 mln. Lt – bus padalintos konkurso keliu atrinktiems pažangiausiems projektams 2009–2013 metais. Ūkio ministerija teigia įvairiems su slėniais susijusiems projektams jau paskirsčiusi daugiau kaip 162 mln. Lt.
DELFI primena, kad Vyriausybė yra patvirtinusi 5 slėnių plėtros programas: Jūrinio slėnio, slėnių „Nemunas“, „Santaka“, „Saulėtekis“ ir „Santara“. Slėnių plėtra siekiama Lietuvoje sukurti tarptautinio lygio mokslo, studijų ir žinių ekonomikos branduolius, paspartinti žinių visuomenės kūrimą ir sustiprinti ilgalaikius Lietuvos ūkio konkurencingumo pagrindus.
