Didžioji Britanija ir toliau stengiasi įteisinti įstatymą, pažabosiantį nelegalų dalinimąsi bylomis. Jau kitais metais tikimasi priimti įstatymą, leisiantį siųsti įspėjimo laiškus apie nelegalų bylų siuntimą, o nusikaltėliams, ir toliau vykdant neteisėtą veiklą, gali būti atjungtas interneto ryšys.
Didžioji Britanija ir toliau stengiasi įteisinti įstatymą, pažabosiantį nelegalų dalinimąsi bylomis. Jau kitais metais tikimasi priimti įstatymą, leisiantį siųsti įspėjimo laiškus apie nelegalų bylų siuntimą, o nusikaltėliams, ir toliau vykdant neteisėtą veiklą, gali būti atjungtas interneto ryšys.
Pirminis įstatymo projektas, koreguojamas ir pildomas jau daugiau nei metai. Dabartinius naujus pasiūlymus pateikęs Verslo sekretorius Peter Mandelson susilaukė didelio atlikėjų, tokių kaip Lily Allen ir James Blunt, palaikymo.
Analogiškame Prancūzijos įstatyme (galutiniai pataisymai, o teisiškai jis buvo patvirtintas 2009 metų rugsėjo mėnesį) numatyta, kad nelegaliems failų siuntėjams internetas gali būti atjungtas vienerių metų laikotarpiui. Tačiau naujos Didžiosios Britanijos taisyklės nėra tokios griežtos ir todėl gali nepatikti kai kuriems atlikėjams ir vadovams, nes Vyriausybė neketina įstatyme numatyti interneto atjungimo bent vieneriems metams. Tiesa, kokie bus interneto atjungimo terminai, kol kas dar iki galo nesutariama.
Tikimasi, jog naujasis įstatymas Didžiojoje Britanijoje gali būti priimtas iki 2010 metų balandžio mėnesio (iki šiol buvo manoma, jog tai galės įvykti nebent 2011 m.). Autorinių teisių turėtojai, tokie kaip muzikos kompanijos pagal įstatymą turės bendradarbiauti su interneto paslaugų tiekėjai ir nelegaliems bylų siuntėjams siųs įspėjančius laiškus.
Vyriausybė tikisi, kad šie laiškai turės įtakos nelegalios veiklos mažinimui. Tačiau jei per metus nelegalių siuntimųsi lygis nesumažės, Vyriausybė gali priimti technines priemones, įskaitant interneto greičio ribojimą ar netgi jo atjungimą.
Taigi, skirtingai nei Prancūzijos atveju, įstatymo projekte pirmiausia akcentuojamas vartotojų švietimas tam tikrą laiką nesiimant drastiškų priemonių. „Turi būti aišku, kad laisvas bylų siuntimasis internete jau baigiasi, – sakė Peter Mandelson. – Tačiau techninės drausminimo priemonės bus taikomos tik paskutiniame etape“.
Jis tvirtino, kad įstatymo rengėjai nenusileido muzikos ir filmų lobistams, o tik įtvirtina teisines normas. „Vogti kitų žmonių kūrybinį darbą nėra teisėta. Mes tik sukuriame naujas priemones, kurios atnaujins teisę. Mūsų pagrindinis tikslas – šviesti kitus žmones, – teigė Peter Mandelson. – Dauguma žmonių nemano, kad tai neteisėta. Jie mano, kad jei daugumai galima taip elgtis, tai galima ir jiems“.
Diskusija, kaip kovoti su nelegaliu failų siuntimusi, Didžiojoje Britanijoje vyksta jau 18 mėnesių. Autorinių teisių savininkai bei jų atstovai ir žiniasklaidos grupės ragina interneto paslaugų tiekėjus įsikišti ir nusikaltėliams išjungti interneto ryšį. Vyriausybė iš žiniasklaidos vadovų, tokių kaip kompanijos „Sony Music“ ir „Time Warner“, gavo palaikančius laiškus. Šią idėją palaiko ir tokie muzikos prodiuseriai bei atlikėjai kaip Elton John bei Noel Gallagher. Tačiau du didžiausi interneto paslaugų tiekėjai – „BT“ ir „Carphone Warehouse“ – iki šiol nesutinka su savo naujuoju vaidmeniu, primenančiu interneto policininkus.
Peter Mandelson teigė, kad naujasis įstatymas panašus į Prancūzijos priimtą įstatymą, tačiau jie dar nenustatė, kiek laiko turi tęstis interneto ryšio sustabdymas.
„Aš buvau priblokštas, kai sužinojau, kad tik 1 iš 20 atsisiųstų failų Didžiojoje Britanijoje yra teisėtas, – teigė jis. – Britų Vyriausybė mano esant neteisinga, jog už žmonių darbą nėra mokama. Juk pati ekonomika pagrįsta kūrybiškumu, taigi, mes negalime laukti ir nieko nedaryti“.
Prancūziškas pavyzdys
Prancūzijos parlamento rūmams rugsėjo mėnesį patvirtinus pataisytą kovos su internetiniu piratavimu įstatymą, prasidėjo naujas autorinių teisių gynimo etapas. Įstatymas leis vyriausybės numatyta tvarka nutraukti interneto tiekimą piratavimu užsiimantiems internautams. Autorinių teisių gynėjai tikina, jog tokios priemonės bus efektyvios.
Žinoma, piliečių teisių gynėjai ir toliau kritikuoja šį įstatymą bei eskaluoja apie piliečių privatumo pažeidimą, bet į jų žodžius mažai kas kreipia dėmesį. Prancūzijoje įsigaliojus šiam įstatymui, į šalį dėmesį atkreipė daugelis muzikos ir filmų pramonės atstovų, kurie siekia ne tik išlaikyti iki šiol gaunamas pajamas, bet galbūt jas net ir padidinti.
Kultūros ministerija, tuo tarpu, teigia, kad taikant numatytą įstatymą, maždaug po 1–2 tūkstančius internautų per dieną šalyje gali netekti interneto, tačiau vyriausybė ir vėl atsikertama, jog su įstatymų pažeidėjais kovoti reikia.
Piratavimu užsiimantys vartotojai iš pradžių gaus keletą perspėjimų elektroniniu paštu bei įprastuoju, jog gali netekti interneto iki vienerių metų. Didžiausia gresianti bauda už piratavimą yra iki 300 tūkstančių eurų. Nuo šiol bausti bus galima ir tėvus, kurių atžalos siųsis nelegalų turinį. Už savo vaikų nepriežiūrą, šeima vieną mėnesį negalės naudotis interneto ryšiu bei privalės sumokėti 3750 eurų baudą.
Prancūzų autorinių teisių sąjungos vadovai pasidžiaugė ir pasveikino šias pastangas bei teigė, jog yra neabejotinai svarbu reguliuoti internetą ir ugdyti vartotojų atsakomybę. Jie tikisi, jog šiuo pavyzdžiu paseks ir daugiau Europos Sąjungos valstybių.
Parengta pagal: www.itzinios.lt ir www.technews.lt.
