Vykdydama Elektroninių ryšių įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba iš elektroninių ryšių operatorių ir paslaugų teikėjų surinko duomenis apie jų vykdytą veiklą 2005 m. antrąjį ketvirtį. Rinka, vertinant pagal ankstesniais laikotarpiais taikytą metodiką, išaugo 9,8 proc., palyginus su 2005 m. I-uoju ketvirčiu, ir 10,9 proc., palyginus su 2004 m. I-uoju pusmečiu.
Vykdydama Elektroninių ryšių įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) iš elektroninių ryšių operatorių ir paslaugų teikėjų surinko duomenis apie jų vykdytą veiklą 2005 m. antrąjį ketvirtį.
Elektroninių ryšių rinka, ją vertinant pajamomis iš fiksuoto bei judriojo telefono ryšio tinklo ir paslaugų, tinklų sujungimo paslaugų, skirtųjų linijų paslaugų, interneto prieigos, ir kitų duomenų perdavimo paslaugų, kabelinės ir mikrobangės daugiakanalės televizijos, laidinio radijo, radijo ir televizijos programų siuntimo paslaugų teikimo veiklos sudarė 631,36 mln. Lt (čia nevertinamos pajamos už kitas įmonių vykdytas veiklas). Vertinant rinką pagal ankstesniais laikotarpiais taikytą metodiką (kai į rinkos pajamų apimtį patenka pajamos iš fiksuoto bei judriojo telefono ryšio tinklo ir paslaugų, tinklų sujungimo paslaugų, skirtųjų linijų ir interneto prieigos teikimo paslaugų, tačiau nepatenka pajamos už kitas įmonių vykdytas veiklas), rinka išaugo 9,8 proc., palyginus su 2005 m. I-uoju ketvirčiu, ir 10,9 proc., palyginus su 2004 m. I-uoju pusmečiu.
Investicijos į elektroninių ryšių infrastruktūrą 2005 m. II ketvirtį sudarė 72,52 mln. Lt (išaugo 30 proc., palyginus su I-uoju ketvirčiu).
Pajamos iš viešųjų fiksuoto telefono ryšio tinklų ir paslaugų teikimo, palyginus su 2005 m. I ketvirčiu, padidėjo 1,01 proc. ir sudarė 113,04 mln. Lt. Fiksuoto ryšio abonentų skaičius II-ąjį ketvirtį išaugo 0,29 procento (virš 2 tūkst. abonentų), o palyginus 2004 m. I-ąjį pusmetį ir 2005 m. I-ąjį pusmetį, abonentų skaičius išaugo 2,22 proc. (15,5 tūkst. abonentų). Naujųjų fiksuoto telefono ryšio teikėjų pajamos, palyginus su I ketvirčiu išaugo 14,9 proc. ir buvo 7,07 mln. Lt (6,3 proc. rinkos dalis), o jų abonentų skaičius per ketvirtį išaugo 13,1 proc. ir ketvirčio pabaigoje sudarė 52,5 tūkst. (7,34 proc. nuo bendro abonentų skaičiaus – 714,8 tūkst.).
Pajamos iš viešųjų judriojo telefono ryšio tinklų ir paslaugų teikimo 2005 m. II ketv. sudarė 292,8 mln. Lt (augimas 7,2 proc., palyginus su I-uoju ketvirčiu), tame skaičiuje paslaugų teikėjų, neturinčių savo tinklo, pajamos buvo 5,78 mln. lt. Bendras judriojo telefono ryšio paslaugų abonentų skaičius per ketvirtį išaugo 11,3 % ir sudarė 4,07 mln. abonentų (119 abonentų 100 gyventojų), iš jų aktyvių abonentų buvo 3,525 mln. (86 proc. visų abonentų). Per II ketvirtį 1050,55 mln. trumpųjų žinučių SMS (augimas 70 proc.) bei 1,28 mln. iliustruotų žinučių MMS (augimas 139 proc.). 2005 m. I pusmetį buvo išsiųsta 2,9 karto daugiau SMS bei 3,1 karto daugiau MMS palyginus su atitinkamu 2004 metų pusmečiu. Inicijuotų ir užbaigtų judriojo ryšio tinkluose pokalbių trukmė visose kategorijose per II ketvirtį išaugo, atitinkamai 18,16 proc. ir 15,49 proc.; tarptinklinio ryšio paslaugomis besinaudojančių Lietuvos tinklų abonentų pokalbių trukmė išaugo beveik 16 proc., o užsienio tinklų abonentų, besinaudojančių tarptinklinio ryšio paslaugomis Lietuvos tinkluose, pokalbių trukmė išaugo 48 proc.
Interneto prieigos paslaugų rinka 2005 m. II ketvirtį, palyginus su I ketvirčiu, išaugo 1,9 % ir sudarė 49,5 mln. Lt. Interneto prieigos paslaugas 2005 metų II ketvirtį teikė 109 paslaugų teikėjai. Bendras interneto prieigos abonentų skaičius per antrąjį ketvirtį išaugo 10,9 proc. ir ketvirčio pabaigoje buvo 635,92 tūkst. (t. y. 18,6 abonento 100 gyventojų), iš jų 203,8 tūkst. (arba 32 proc.) buvo prisijungę prie interneto ne judriojo telefono ryšio tinklais. Viešojo judriojo telefono ryšio tinklų abonentų, kurie naudojasi GPRS ir (ar) EDGE paslaugomis, skaičius išaugo 7,95 proc. ir sudarė 413,7 tūkst. abonentų. Iš viso daugiau kaip 37 proc. Lietuvos namų ūkių turėjo prisijungimą prie interneto (per ketvirtį išaugo 3 proc. punktais).
Vidutinė statistinė vieno interneto abonento sąskaita (ARPU) per ketvirtį sumažėjo nuo 28,3 Lt./mėn. iki 26,0 Lt./mėn. Vis tik jei vertinti vieno interneto abonento, turinčio internetinę prieigą ne per viešąjį judriojo telefono ryšio tinklą, vidutinę mėnesio sąskaitą, ji buvo apie 67 Lt./mėn.
Plačiajuosčio ryšio technologijas naudojančių abonentų skaičius 2005 m. birželio 30 d. sudarė 170,7 tūkst. (kovo 31 d. buvo 153,54 tūkst.), per ketvirtį išaugo 11,2 proc., o nuo 2004 m. I pusmečio pabaigos – beveik 2 kartus. Plačiajuosčio ryšio skvarba II ketvirčio pabaigoje – 5,0 proc., per ketvirtį išaugo 0,5 procentinio punkto. Didžiausią plačiajuostės prieigos rinkos dalį, kaip ir praėjusiais laikotarpiais, užėmė xDSL technologija – 40,94 proc., per II-ąjį ketvirtį linijų, kuriomis teikiama xDSL paslauga, skaičius ketvirtį išaugo 12,8 proc. (127 proc., palyginus 2005 m. I pusm. su 2004 m. I pusm.).
Kitas duomenų perdavimo paslaugas 2005 m. II ketvirtį teikė 8 ūkio subjektai ir jos buvo teikiamos tik įmonėms, įstaigoms, organizacijoms. Bendros per ketvirtį gautos pajamos iš kitų duomenų perdavimo paslaugų teikimo sudarė 10,01 mln. Daugiausia buvo teikiamos šios paslaugos: virtualaus privataus tinklo (VPN), IP, Frame Relay, Ethernet, Ethernet VLAN ir pan. Bendras šių paslaugų abonentų skaičius 2005 m. birželio 30 d. sudarė 4,5 tūkst.
Audiovizualinio rinkos segmento (laidinis radijas, kabelinės TV ir MDTV bei radijo ir TV programų siuntimo paslaugos) pajamos 2005 m. II ketv. siekė 20,55 mln. Lt., iš jų 73 proc. sudarė KTV ir MDTV paslaugų teikimo veikla.
Pav. Elektroninių ryšių sektoriaus struktūra 2005 m. II ketv., proc.
Pav. Investicijų į elektroninių ryšių rinkos infrastruktūrą apimties dinamika, mln. Lt.
Informaciją pateikė LR Ryšių reguliavimo tarnyba
