Interneto socialiniams tinklams įgavus globalų mastą per pasaulį nusirito tų pačių tinklų sukurtos revoliucijos įsiveržusios į kasdieninį žmonių gyvenimą. „Facebook“ sukėlė Balkanų „kiaušinių“ skandalą, kai tinkluose susirinkę į grupes vartotojai sutardavo vienu metu į susitikimą su „prisidirbusiais“ politikais atsinešti po žalią kiaušinį ir vaišindavo kalbančius politikus „skysta kiaušiniene“. Dar prieš tai pirmus daigus rimtoms permainoms šalyse socialiai tinklai pasėjo Oranžinės revoliucijos metu Ukrainoje. „Twitter“ buvo puikus planavimo įrankis Kaukazo šalių ir Irano opozicijos neramumas. Tokius atvejus pasaulyje galima skaičiuoti dešimtimis.
O dabar Lietuvoje…
Po rezonansinių įvykių Kaune, kai viltį praradęs vaiko tėvas Kedys įvykdė savo teisingumą sukūrė psichologų pavadintą Kedžio sindromą. Jau tą pačia dieną „Facebook“ tinkle atsirado Kedžio gerbėjų grupė, kurioje per penkias dienas yra prisijungę virš 7000 vartotojų. Taip pat atsirado falsifikuotas Kedžio profilis, kur prie akivaizdžios interpretacijos prisijungę beveik 500 žmonių. Tereikia įsivaizduoti kokie skaičiai puikuosis po mėnesio.
Įdomu tai, kad Kedžio gerbėjų grupė „Facebook“ tinkle veikia kaip savarankiškas organizmas. Patys žmonės komentarų pagalba ir dėdami naujienas kuria turinį. Patys žmonės išmeta netinkamą medžiagą ir taip kuria kokybišką turinį. Greičiausiai bet koks dirbtinis moderatoriaus įsikišimas bandant keisti vartotojų nuotaikas būtų pastebėtas ir sutiktas dar vienu emociniu pliūpsniu. Todėl šalies teisėsaugai, prieš kurią iš esmės ir nukreiptas šis judėjimas, telieka stebėti situaciją ir spėti reaguoti į kvietimus išeiti iš interneto į realų gyvenimą (gatves). Taip vadinamas realus veiksmas yra laiko klausimas ir bus išvengiamas, valstybei darant adekvačius veiksmus šioje byloje.
Kodėl dabar?
Mūsų šalyje šiais metais buvo tikrai didesnių neramumų, kodėl būtent dabar prognozuoju pirmą interneto revoliuciją šalyje? Todėl kad:
- Yra pakankama kritinė nepatenkintų žmonių masė naudojanti internetą.
- „Facebook“ suteikė galimybę laisvai reikšti mintis, be galimybės jas redaguoti valstybininkams.
- „Facebook“ vartotojų Lietuvoje skaičius peržengė 250 000 žmonių, kas suteikia galimybę minios efektui pasireikšti.
- Kedžio įvykis yra personalinis, kuris lengvai pritaikomas didelėms žmonių masėms.
Toliau - liaudies valdžia
Jau seniai interneto teoretikai kalbą apie liaudies valdžią interneto pagalba. Fantastiniuose romanuose tai kalbama apie kiekvieno žmogaus galimybę prisidėti prie valstybės sprendimų priėmimų. Realybėje tai vyksta kur kas kitaip. Jau dabar korupciją, verslo ir valdžios slaptus susitarimus atskleidžia „weblogai“ kaip „Dievų žiniasklaida“. Ir į tai negali neraguoti politikai, kurių veikla tiesiogiai priklauso nuo reitingų, nes tai rinkėjų balsavimų rezultatai tarp rinkimų. Sekantis žingsnis, ko gero, yra „Facebook“. Tikėtina, čia ims kurtis grupės žmonių išsakančių savo pozicijas valstybės klausimais. Tokios grupės pasiekusios kelias dešimtis tūkstančių gerbėjų bus labai svarus visuomenės balsas priimant „teisingus“ valstybės sprendimus. Kitu atveju įsijungia galimybė, kad internetinė grupė taps neramia žmonių grupe išėjusia į gatves. Todėl šis Kedžio įvykis skelbiamas liaudies valdžios atsiradimo mūsų šalyje pradžia.
Kodėl „Facebook“, o ne One.lt ar „Frype“
Reikia pripažinti karčią tiesą, kad tik tarptautiniai, ne Lietuvoje esantys, socialiniai tinklai gali suteikti galimybę laisvai reikšti savo nuomone. Šiuo metu mūsų šalies įstatymai interneto atžvilgiu primena Kinijos liaudies respublikos žmonių laisvės suvokimą. Praktiškai už bet kokį jūsų tinklapyje parašytą atsitiktinio lankytojo komentarą jūs galite prarasti savo interneto verslą. Tai daroma delikačiai su teisėjo sankcija konfiskuoti visą kompiuterinę techniką susijusią su įvykiu. Praktiškai net neįmanoma išvengti galimybės, kad tą komentarą parašė vienas iš pareigūnų, kuris už 10 minučių gali pasibelsti į tavo duris su teismo orderiu. Praktiškais visais atvejais pareigūnai nesigilina į detales ir visą rastą techniką gabena pas save atlikti ikiteisminį tyrimą. Taigi, nei One.lt nei „Frype“ ar kiti lietuviški socialiniai tinklai negali rizikuoti savo verslu keliems mėnesiams ar metams prarasti visą savo informaciją. Belieka naudotis platformomis, nepasiekiamomis šalies teisėsaugininkams.
Pabaigai
Tai yra neišvengiama interneto valdžios forma, kai internetas vis dagiau ims kištis į valstybės gyvenimą. Ko gero nebe reikalo tai atsitiko krizės metu, kai žmonės jautresni aplinkai. Naudojančių internetą perkopimas per 50 proc., galimybė valdžiai neprieiti prie informacijos „Facebook“ tinkle buvo tie postūmiai į prasidedančią naują erą, kurią su nekantrumu stebėsime ir analizuosime.