Jau seniai netilo diskusijos apie iš interneto siunčiamos informacijos legalumą ir jos platinimo būdus, o trečiadienį „Forum Cinemas“ kino centre vykusioje spaudos konferencijoje buvo žengtas pirmasis žingsnis siekiant suvaldyti internetinėje erdvėje siaučiančius „piratus“ – pasirašytas Lietuvos intelektinės nuosavybės rinkos Etikos kodeksas. Pasak projekto iniciatorių, jo tikslas – „plėtoti teisėtumo, skaidrumo principais, taip pat pagarba autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojų turtinėms ir neturtinėms teisėms pagrįstą Lietuvos intelektinės nuosavybės rinką“.
Šį kodeksą parengusi Lietuvos antipiratinė asociacija (LANVA) ragina interneto tiekėjus kaupti duomenis apie klientus, kurie nelegaliai siunčiasi informaciją, pažeisdami jos autorių teises. Tai, kad bus prašoma rinkti duomenis apie klientus, sulaukė audringų diskusijų tarp interneto tiekėjų ir projekto iniciatorių.
Etikos kodeksą pasirašė devynios įmonės, didžioji jų dalis priklauso kodekso kūrimą inicijavusiai asociacijai, planuoja pasirašyt dar keturios, iš kurių viena – programinės įrangos „Microsoft“ gamintojų atstovai Lietuvoje bei viena interneto paslaugas tiekianti įmonė.
Kodekso pasirašyti nesutiko Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, „Teo LT“, „Omnitel“, „Bitė Lietuva“ ir kt. Dalis įmonių, kurioms buvo siūloma pasirašyti Etikos kodeksą, apskritai nieko neatsakė projekto iniciatoriams.
Asociacijos atstovų teigimu, interneto ryšį tiekiančios įmonės nenori bendradarbiauti ir komerciniais tikslais dangsto neskaidrią klientų veiklą, bet didžioji dalis ryšio tiekėjų laikosi savo nuomonės ir kol kas Etikos kodekso pasirašyti nežada.
UAB „Init“ Informacinių technologijų skyriaus direktorius Vytautas Valutis sakė: „Kai į mus, ryšio tiekėjus, kreipiamasi dėl kokios nors informacijos gavimo, ypač kai užfiksuojami pažeidimai, visuomet geranoriškai bendradarbiaujame ir neatsisakome padėti. Bet, mano nuomone, tokios struktūros įkūrimas, kuri save kelia aukščiau verslo institucijų ir kitų asociacijų, atrodo keistas. Prisiminkime, kai kūrėsi Radijo ir televizijos komisija, tai vyko labai panašiu būdu, vėliau ji tapo prižiūrinčia institucija, o dabar mes jai mokame tam tikrą procentą nuo savo apyvartos.“
Pašnekovo teigimu, daugėja organizacijų, sprendžiančių savo klausimus svetimais pinigais. „Noriu paminėti, kad į mus nebuvo bandyta kreiptis tiesiogiai, tokiu atveju nebūtų kilę jokių problemų, bet panašu, kad pirmiausia reikalingas susitarimas, kuris taps privalomu. Gavome atsakymą iš Valstybinės asmens duomenų inspekcijos, kuriame buvo tam tikrų neaiškumų. Paslaugos tiekėjus sieja sutartys su klientais ir tokiu atveju, jei būtų perduoti kliento duomenys, nes būsime pasirašę kokį nors kodeksą, galimas daiktas, kad klientai savo interesus gins teisme. Atsidūrėme tarp dviejų barikadų pusių: turime paisyti susitarimų su klientais, apsaugoti jų teises, kol nėra įrodyta, jog jis „piratauja“, bet kartu turėtume paisyti ir šio kodekso“, – sakė V. Valutis.
Pašnekovas patikino, jog ryšio tiekėjai anaiptol nėra suinteresuoti piratavimu, tačiau tai, kad daug dalykų nėra aiškiai apibrėžti, jiems kelia nerimą.
Paklaustas, kaip bus sprendžiamos problemos ateityje, V. Valutis atsakė: „Yra pakankama teisinė bazė ir kitų šalių pavyzdžiai rodo, jog, įsikišus jėgos struktūroms, tokie klausimai būna išsprendžiami. Dar vienas niuansas yra tai, jog, norint, kad klientų sekimas duotų rezultatų, reikia, kad tai sutiktų daryti visi rinkos dalyviai, nes Lietuvoje dar pasitaiko įvairių atvejų. Faktas, jog šiandien kodeksą pasirašė tik vienas ryšio tiekėjas, rodo, kad ne viskas yra gerai.“