Žinote, kas yra trolis? Tai pabaisa, pasakose stovinti ant tilto ir reikalaujanti mokesčio už jo perėjimą. Yra ir baisesnių variantų, žinoma. Vienas tų baisesnių yra trolis internete. Negirdėjote apie tokį? „Trolinimas“ („troliavimas“?) yra teksto šiukšlių (spam) atmaina, tačiau gerokai pavojingesnė, nes sunkiau atpažįstama.
Žinote, kas yra trolis? Tai pabaisa, pasakose stovinti ant tilto ir reikalaujanti mokesčio už jo perėjimą. Yra ir baisesnių variantų, žinoma. Vienas tų baisesnių yra trolis internete. Negirdėjote apie tokį? Leiskite pacituoti „Vikipediją“: „Internete troliu vadinamas asmuo, kuris prisijungia prie susiformavusios bendruomenės, pvz., naujienų grupės, ir skelbia fleimines, grubias arba įžeidžiančias žinutes, siekdamas išprovokuoti kitus bendruomenės narius bei nutraukti normalią diskusijų eigą, sąmoningai sutrikdyti bendruomenės veiklą, sukiršinti jos narius“.
Aaa! Manau, dabar prisiminėte šimtus komentarų ir žinučių forumuose, portaluose, tinklaraščiuose, IRC kanaluose, „Skype“ kambariuose ir t. t., nuo kurių draugiškai ir konstruktyviai vykusi diskusija virto rietenomis, užgauliojimais ar netgi virtualiu karu. Pagal trolio intelektą žinutės turinys gali būti nuo „wysi jus ce gaidzei“ iki „įdomu, ar čia diskutuojantys matematikai galėtų išvardinti dešimt Pi skaitmenų po kablelio?“.
„Trolinimas“ („troliavimas“?) yra teksto šiukšlių (spam) atmaina, tačiau gerokai pavojingesnė, nes sunkiau atpažįstama. Žinoma, apgauti gali ir įprastas šiukšlinimas komentaruose. Aš, pamenu, palikau kažkokių vaistų reklamą prie straipsnio apie nemigą, nes pamaniau, kad žmogus nuoširdžiai dalinasi atrastu sprendimu. Kai vėliau tą patį tekstą radau prie kelių nesusijusių temų, supratau buvęs apgautas. Troliai gi apgauna labai dažnai.
Kaip? Na, pirmiausiai, trolio komentaras gali pasirodyti nekaltas iš nežinojimo („Ar aš čia į „Apple“ fanų puslapį pataikiau?“); antra, jis dažnai būna panašus į nevykusį pajuokavimą („Ieškot pigaus svetainės talpinimo? O gal geriau apmokamą darbą susiraskite! :D“); trečia, troliai naudoja plačiai paplitusius stereotipus, kurie kai kuriems diskusijos dalyviams gali atrodyti „nekalti“ („Čia bobų nėra? Noriu pakalbėt apie vairavimą…“). Galiausiai skirtumas tarp profesionalaus trolio ir atsitiktinio GPK (girtas prie klaviatūros!) yra labai nedidelis – tai irgi įneša painiavos.
Trolių tekstai gali pasirodyti sąmojingi ar net juokingi. Bet jų rezultatas visada tas pats – suardyta diskusija. Kuo ta diskusija rimtesnė, kuo daugiau į ją įsitraukę žmonių, tuo didesnė pagunda troliui viską sugriauti. Trolis retai rašo komentarą po straipsniu, po kuriuo jų dar nėra. Troliui reikia auditorijos, reakcijų, pykčio, drausminimo, netgi represijų. Teko susidurti su besiskundžiančiais, kad jų „žodžio laisvė“ kur nors ribojama arba kad „adminas nė už ką opą atėmė“? Na štai – o sakėte, kad nepažįstate trolių…
Kadangi troliai „minta“ reakcijomis, tai pagrindinis vaistas nuo jų – DNFTT („Do not feed the trolls“). Kitaip tariant, visiškas ignoravimas. Jei diskusijos dalyviai visiškai nesureaguoja į trolio komentarą, tai paprastai jis dingsta. Trolis-naujokas gali pabandyti parašyti dar kelis, aštriau provokuojančius sakinius, bet jei niekas neatsilieps, jis išsinešdins lauk.
Bet čia teorijos. Praktikoje viskas daug sunkiau. Pašmaikštauti mėgstame visi, draugiškai pašiepti irgi anokia nuodėmė. Todėl prieš įvertindamas konkrečią situaciją paprastai atsižvelgiu į komentaro autoriaus ID: ar aš jį pažįstu, ar jis dažnai komentuoja, ar tikras jo el. pašto adresas, ar jis yra nurodęs savo svetainę. Kiekvienas neigiamas atsakymas stiprina apsisprendimą mesti lauk tą komentarą, ypač jei jis gresia išmušti prasidėjusią diskusiją iš vėžių.
Būna ir atvirkščiai – tokių primityvių ir atpažįstamų trolių komentarų, kad „WordPress“ nuoroda „Spam“ savaime pasispaudžia. Man dažniausiai tenka susidurti su „O kiek tau sumokėjo „Wikipedia“, kad čia ją reklamuoji?“ (žr. pirmą pastraipą). Kiek man sumokėjo „Google“, „Apple“, „Microsoft“, „Hewlett-Packard“, HTC, „Logitech“, „Sharp“, „Creative“, „Mozilla“, „Opera“? Kodėl man jos turi mokėti? Tegu tik gerus produktus kuria – aš su dideliu pasitenkinimu jas „reklamuosiu“ už dyką.
Tačiau didžioji trolių sėkmės paslaptis yra tai… kad mes patys nevengiame parašyti tokio tipo komentarų. Tegu tik retkarčiais, „prie nuotaikos“, bet juk parašome, a? Na, kokiomis nors „šventomis“ temomis, ką? Na, nors kartelį? Apie One.lt, apie „Internet Explorer“, apie „Windows“ arba „Apple“. Smagu gi būna, kai žmonės susierzina, o jūs galite neva nustebę paklausti „O tai ko jūs čia pykstate? Jūs ką rimtai?…“ Hmm?
