Faktą, kad apie 1800 valstybės finansuojamų vietų kolegijose liko neužimtos, Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis laiko „žiauriu valstybės prašovimu“. B. Burgio manymu, būtų teisinga, jei į universitetus eitų moksleiviai, turintys daug proto, išminties, erudicijos, o kolegijose studijuotų siekiantys savo profesija užsidirbti duonos kąsniui.
Faktą, kad apie 1800 valstybės finansuojamų vietų kolegijose liko neužimtos, Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis laiko „žiauriu valstybės prašovimu“. B. Burgio manymu, būtų teisinga, jei į universitetus eitų moksleiviai, turintys daug proto, išminties, erudicijos, o kolegijose studijuotų siekiantys savo profesija užsidirbti duonos kąsniui.
 © DELFI (P. Garkausko nuotr.) |
|---|
B. Burgis prognozuoja, kad likusias laisvas kolegijų vietas užpildys turintys labai žemus balus. „Kolegijose skelbia, kad teikia aukštąjį išsilavinimą. Tai – dar vienas absurdas, kurio niekaip negaliu suprasti. Kodėl yra manoma, kad bet kuris žmogus gali įgyti aukštąjį išsilavinimą? Vadinkite mane rasistu arba homofobu, tačiau aš tvirtinu, kad ne bet kuris žmogus gali įgyti aukštąjį išsilavinimą“, – teigė gimnazijos vadovas.
Pasak jo, šįmet „valstybė žiauriai prašovė“ – esą paskirstyti stojančiųjų srautus tarp kolegijų ir universitetų bandyta, tačiau tai neapskaičiuota.
„Kur matyta, kad į nemokamas kolegijų vietas neina, o eina į mokamas universitetų. Ar nebuvo aišku, kad kolegijos – išpūstas burbulas? Seniai buvo galima pasitikslinti, ar yra kolegijų absolventų socialinis užsakymas“, – kalbėjo B. Burgis.
Jo teigimu, dabar kolegijas užpildys žmonės, kurie bus į jas įtraukti nebūtinai savo noru. „Ir jis ten studijuos? Nejuokinkit – nei jis studijuos, nei jis gali, nei jis nori. Jis sakys, kad jeigu jau priėmėte, duokite diplomą“, – kalbėjo pašnekovas. B. Burgio teigimu, įstojusieji neis į paskaitas, nesimokys, šantažuos kolegijas, kad jos priėmė, ir kuo greičiau reikalaus diplomo.
Ir staliumi būti – garbė
„Ilgai ginčijausi, ar geriau turėti įgytą profesiją geroje kolegijoje, ar varganą išsilavinimą, įgytą netikusiame universitete. Be abejo, į universitetus turėtų eiti tie, kurie pajėgia universitetinį kursą įsisavinti, tie, kurie labiau linkę turėti išsilavinimą, o ne profesiją. Tai reiškia, kad krizės metu tokių turėtų sumažėti – juk išsilavinimas negarantuoja gero atlyginimo“, – sakė gimnazijos vadovas.
Pasak jo, būtų teisinga, jei į universitetus eitų moksleiviai iš labiau pasiturinčių šeimų, turintys daug proto, išminties, erudicijos, o kolegijose studijuotų siekiantys savo profesija užsidirbti duonos kąsniui.
Priminus, kad į mokamas universitetų vietas taip pat daug kur nebuvo konkurso, B. Burgis sakė turįs viltį, kad mokamos universitetų vietos šiek tiek pakeis požiūrį. „Jeigu mokėtumėte už batus 500 Lt, nesutiktumėte, kad jie po trijų dienų suplyštų, tiesa? Jeigu mokėčiau kad ir 1000 už semestrą, klausčiau, ką už tą tūkstantį gavau ir pradėčiau kibti į atlapus dėstytojams, administracijai“, – sakė KTU gimnazijos direktorius.
Pašnekovas prisiminė atvejį, kai į Lietuvą atvykęs vokiečių profesorius didžiuodamasis pasakė, kad jo sūnus bus stalius. „Jis profesorius – akademinės bendruomenės atstovas, bet mano, kad jei jo sūnus bus geras stalius – garbė. Pas mus dar ilgai reikės laukti, kol geras virėjas, stalius, statybininkas ar kitas darbuotojas bus taip pat prestižiška kaip įgytas bakalauro ar magistro laipsnis“, – kalbėjo B. Burgis.
