Statistikos departamento atlikto tyrimo duomenimis asmeninį kompiuterį turinčių namų ūkių skaičius per metus padidėjo 16 procentų, namuose naudojančių internetą – 36 procentais. Namų ūkių apsirūpinimas asmeniniais kompiuteriais per paskutinius kelerius metus sparčiai didėjo. Asmeninį kompiuterį namuose 1997 metais turėjo du iš šimto namų ūkių, o 2005 metų pirmąjį ketvirtį – beveik kas trečias. 
Statistikos departamento atlikto tyrimo duomenimis asmeninį kompiuterį turinčių namų ūkių skaičius per metus padidėjo 16 procentų, namuose naudojančių internetą – 36 procentais.
Namų ūkių tyrimų duomenimis, namų ūkių apsirūpinimas asmeniniais kompiuteriais per paskutinius kelerius metus sparčiai didėjo. Asmeninį kompiuterį namuose 1997 metais turėjo du iš šimto namų ūkių, o 2005 metų pirmąjį ketvirtį – beveik kas trečias.
Namų ūkių tyrimo duomenimis, pirmąjį 2005 metų ketvirtį asmeninius kompiuterius namuose turėjo 29 procentai namų ūkių: mieste – 36, kaime – 14 procentų. Penkiuose didžiausiuose miestuose kompiuterius namuose turėjo 42 procentai namų ūkių.
Internetu namuose 2005 m. pirmąjį ketvirtį naudojosi 14,4 procento namų ūkių. Mieste internetą namuose turėjo kas penktas namų ūkis, kaime – keturi iš šimto. Namų ūkių tyrimų duomenimis, 2002 m. internetu namuose naudojosi 4,1 procento, 2003 m. pirmąjį ketvirtį – 6,2 procento, 2004 m. pirmąjį ketvirtį – 10,6 procento visų namų ūkių.
Apsirūpinimas kompiuteriais, mobiliaisiais telefonais, interneto naudojimas tiesiogiai priklauso nuo namų ūkio pajamų. Tarp namų ūkių, kurių mėnesinės piniginės pajamos viršijo 1500 litų, asmeninį kompiuterį turėjo 76 procentai, internetą – 51 procentas namų ūkių.
Daugiau kaip pusė (56 %) namų ūkių, nesinaudojančių internetu namuose, nurodė, kad jiems internetas nereikalingas. Kitos svarbiausios priežastys, dėl kurių nesinaudojama internetu namuose, – brangi įranga ir dideli paslaugų tarifai, galimybė naudotis internetu kitur, reikiamų žinių neturėjimas.
Namų ūkių tyrimo metu buvo surinkta informacija apie visus 16–74 metų asmenis (šių namų ūkių narius): kiek iš jų, kaip dažnai ir kam naudoja kompiuterį, internetą.
Kompiuteriu yra kada nors naudojęsi 47 procentai 16–74 metų amžiaus asmenų. Didelė dalis besinaudojančių kompiuteriu – jauni žmonės. Kompiuteriu kada nors naudojosi 89 procentų visų 16–24 metų amžiaus respondentų ir tik 4 procentai 65–74 metų amžiaus apklaustųjų. 2005 m. pirmąjį ketvirtį kompiuteriu naudojosi 42 procentai 16–74 metų amžiaus asmenų.
Dauguma (70 %) apklaustųjų nurodė, kad jie nelankė jokių kompiuterių kursų (kursais buvo laikomas ir mokymasis mokykloje ar studijų vietoje).
Daugiau kaip pusė (57 %) visų respondentų, kurie 2005 m. pirmąjį ketvirtį naudojosi kompiuteriu, naudojosi juo kasdien, daugiau kaip trečdalis (33 %) – bent kartą per savaitę, bet ne kasdien. Kasdien kompiuteriu daugiausia naudojosi mokiniai ir studentai, nedaug nuo jų atsiliko dirbantys asmenys. Bent kartą per savaitę kompiuteriu daugiausia naudojosi neaktyvūs asmenys (bedarbiai, namų šeimininkės).
Internetu 2005 m. pirmąjį ketvirtį naudojosi 34 procentai visų 16–74 metų amžiaus asmenų (2004 m. pirmąjį ketvirtį – 29 %). Daugiausia internetu naudojosi mokiniai ir studentai – 93 procentai visų šios grupės apklaustųjų. Iš dirbančių asmenų internetu naudojosi 40 procentų.
Dauguma respondentų (47 %), kurie naudojosi internetu, naudojosi juo kasdien. Tik kas aštuntas internetu besinaudojantis apklaustasis naudojosi juo rečiau negu kas savaitę.
Dažniausiai internetas buvo naudojamas ryšiams, informacijos paieškai, laikraščiams ir žurnalams skaityti. Elektroniniu paštu naudojosi 75 procentai, laikraščius ir žurnalus internete skaitė ar siuntėsi 70 procentų interneto naudotojų, ieškojo informacijos apie prekes arba paslaugas – 63 procentai. Nors interneto naudotojų skaičius per metus išaugo nedaug, interneto naudojimo tikslai buvo įvairesni. 2005 metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2004 m. pirmuoju ketvirčiu, dažniau buvo atliekamos bankinės operacijos (atitinkamai 30 ir 23 %) arba ieškoma informacijos apie prekes ir paslaugas (63 ir 52 %).
Pirmąjį 2005 m. ketvirtį prekes ir paslaugas asmeniniais tikslais internetu pirko ar užsakė 1,4 procento visų apklaustųjų, arba 4,2 procento respondentų, kurie naudojosi internetu.
Į klausimą, kodėl nesinaudojo elektronine prekyba, dauguma (80 %) respondentų atsakė, kad nebuvo reikalo. Kas trečias, nesinaudojęs elektronine prekyba, paminėjo, kad pirkti parduotuvėje, kai matai prekę, yra patogiau, 11 procentų interneto naudotojų elektronine prekyba nepasitiki.
Duomenys apie informacinių technologijų naudojimą namų ūkiuose surinkti apklausus 5905 naudojantis Gyventojų registru atsitiktinai atrinktus namų ūkius ir 11935 16–74 metų amžiaus asmenis (šių namų ūkių narius).
