Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) žadėtos studentų paskolų sistemos dar nėra, tačiau universitetai studentų, įstojusių į mokamas magistrantūros studijas, reikalauja susimokėti tūkstantines sumas. Kai kurie universitetai teisinasi kritiniu atveju sutinkantys palaukti pinigų, tačiau studentai pasakoja ką kita.
Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) žadėtos studentų paskolų sistemos dar nėra, tačiau universitetai studentų, įstojusių į mokamas magistrantūros studijas, reikalauja susimokėti tūkstantines sumas. Kai kurie universitetai teisinasi kritiniu atveju sutinkantys palaukti pinigų, tačiau studentai pasakoja ką kita. DELFI pašnekovai nuogąstauja, kad jei universitetai nenusileis ir nesutiks įmokų atidėti, daug studentų trokštamų studijų turės atsisakyti.
Paulius įstojo į magistrantūrą Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakultete. „Man leido sumokėti įmoką dalimis – pirmą kartą reikia pervesti 1200 Lt. Paskola galbūt bus duodama spalį. Skambinau ir į ministeriją, ir į universitetą – jie nieko nežino, liepia skambinti vieni kitiems“, – DELFI skundėsi studentas. Pradėjus aukštojo mokslo reformą, Paulius sako tikėjęsis galėsiąs pasinaudoti galimybe gauti paskolą.
„Kas garantuos, kad man toliau nereikės mokėti iš savo kišenės, kai aš įstosiu ir mokysiuosi. Žada, kad paskolos bus, o gal nebus, kas gali žinoti?“, – piktinosi vaikinas, už semestrą turįs susimokėti per 3000 Lt.
Su panašia problema susidūrė būsima Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentė Jūratė Juškaitė. Paskambinusi į Mokslo ir studijų fondo Paskolų skyrių studentė pasakojo išgirdusi, kad kol kas paskolos nėra teikiamos, mat Vyriausybė vis dar derasi su bankais. Iš fondo ji išgirdo ir tai, kad registracija paskoloms gauti greičiausiai prasidės liepos pabaigoje.
„Vadinasi tie studentai, kurie stojo į mokamas vietas, tačiau neturi savų lėšų, yra priversti atidėti studijas metams, kol bus sutvarkyta paskolų davimo sistema“, – piktinosi J. Juškaitė. Ji pati, tikėdamasi gauti paskolą, įstojo į programą, kurioje yra tik mokamos vietos. „Jei būčiau žinojusi, kad paskolos šiais metais gauti negaliu, būčiau iš viso net nesivarginusi arba svarsčiusi galimybę pasirinkti kitas studijas. Kitaip tariant, dalis magistrantų yra palikti likimo valiai, nepaisant gražių ministerijos pažadų. Man atrodo, tai yra skandalinga“, – sakė studentė.
N.Putinaitė: paskolų sistema nevėluoja
 Nerija Putinaitė © DELFI (K. Čachovskio nuotr.) |
|---|
„Paskolos pirmiausia prioritetiškai orientuojamos į bakalauro studentus. Magistrantai, bet kuriuo atveju, gavę paskolas galės kompensuoti šituos indėlius. Aišku, studentui geriau kuo anksčiau žinoti, ar jis gaus paskolą, tačiau numatytas toks paskolų limitas, kurio, lyginant su tarptautine praktika, turi užtekti visiems, kurie norės imti studijų kainai sumokėti“, – DELFI sakė švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.
Viceministrė nesutiko, kad paskolų sistema vėluoja. „Tai, ką ŠMM žadėjo, padarėme. Liepą atrinkti bankai, dabar vyksta derinimas, užimantis daugiau, negu buvo galima tikėtis“, – teisinosi N. Putinaitė. Pasak jos, situacija susiklostė galbūt ir dėl bankų vidinio darbo spartos, ir dėl kitų dalykų.
Antradienį ŠMM informavo kreipusis į aukštąsias mokyklas prašydama visų studijų programų studentams, mokantiems aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą arba studijų įmoką, atidėti apmokėjimo terminą, kol pradės veikti valstybinė studentų kreditavimo sistema.
Universitetai nori apsidrausti
„Kad valdžia laiku nesutvarkė paskolų sistemos – blogai. Visas priėmimas, tiek į bakalauro, tiek į magistrantūros studijas, vyksta etapais. Neimti mokesčio iki Naujųjų metų ar kito kažkurio laiko negalime – nežinai, ar tas žmogus ateis studijuoti“, – aiškino Vilniaus Gedimino technikos universiteto studijų prorektorius Alfonsas Daniūnas.
Pasak A. Daniūno, nors visi įstojusieji pasisako eisiantys į mokamą vietą, daugelis mokėti net nežada. „Todėl nors dalį mokesčio reikia sumokėti tam, kad mes žinotume situaciją. Antraip situacija bus visiškai nevaldoma“, – aiškino prorektorius.
A. Daniūno teigimu, kurie galėjo mokėti, jau sumokėjo visą studijų kainą, tiems, kurie negalėjo, leista sumokėti bent trečdalį.
Kai kurie į kalbas leidžiasi
 Indrė Vareikytė © DELFI (K. Čachovskio nuotr.) |
|---|
Dar liepos pradžioje į aukštųjų mokyklų vadovus prašydama nereikalauti studentų įmokėti studijų įmokų, kol nėra pradėtas valstybės garantuojamų paskolų išdavimas, kreipėsi Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS).
LSAS žiniomis, Kauno technologijos universitetas prašo įmokas sumokėti rugsėjo mėnesį, įmoką galima mokėti ir dalimis. Jeigu studentas ima paskolą, mokėjimas atidedamas iki tol, kol jis ją gaus. VU įmokas renka per 5 dienas nuo sutarties pasirašymo. Universitetas LSAS informavo, kad susimokėti negalintys studentai turėtų kreiptis į VU.
Vilniaus pedagoginis universitetas (VPU) interneto svetainėje skelbia atsižvelgdamas į šalyje susiklosčiusią sunkią ekonominę situaciją, 2009 m. priimtiesiems studijuoti į universitetą savo lėšomis sudarysiantis palankesnes studijavimo sąlygas. „Rimtai ir visapusiškai svarstysime kiekvieno universiteto studento prašymą mažinti studijų kainą ir/ar atidėti mokesčio už studijas mokėjimą“, – žada VPU.
Su universitetais bendravusi LSAS prezidentė Indrė Vareikytė sakė susidariusi įspūdį, kad masinio atsisakymo neatidėti mokesčio už studijas nėra. Esą aukštosios mokyklos laikosi pozicijos, kad turintys finansinių problemų ateitų tartis ir jiems bus sudarytos sąlygos mokėjimus atidėti.
Tačiau, pasak I. Vareikytės, jeigu mokyklos nenusileistų ir nesutiktų įmokų atidėti, daug studentų turėtų atsisakyti studijų. Jos teigimu, galima suprasti ir universitetus, kenčiančius dėl vėluojančios paskolų sistemos. Studentai, kuriems visgi atsisakoma atidėti įmokų mokėjimą, kviečiami kreiptis į LSAS.
