Prieš kelias dienas internete buvo išplatintas dokumentas, sukėlęs daugybę prieštaringų reakcijų. Lietuvos antipiratinės veiklos asociacija (LANVA) išplatino ilgai rengtą „Lietuvos intelektinės nuosavybės rinkos etikos kodeksą“, kurį pasirašyti intelektinės rinkos dalyvius kviečia jau liepos 8-ąją.
Prieš kelias dienas internete buvo išplatintas dokumentas, sukėlęs daugybę prieštaringų reakcijų. Lietuvos antipiratinės veiklos asociacija (LANVA) išplatino ilgai rengtą „Lietuvos intelektinės nuosavybės rinkos etikos kodeksą“, kurį pasirašyti intelektinės rinkos dalyvius kviečia jau liepos 8-ąją.
Šio kodekso teiginiai ir LANVA reikalavimai sukėlė nerimą didžiulei daliai šalies interneto naudotojų, nes interneto paslaugų tiekėjai nuo pasirašymo dienos privalėtų kaupti ir antipiratinės veiklos asociacijai perduoti savo klientų, pažeidžiančių autorių teises, duomenis. Valstybinėms įstaigoms, saugančioms piliečių teisę į privatų gyvenimą ir asmens duomenų slaptumą, šie reikalavimai atrodo teisėti.
Reikalauja rinkti duomenis apie klientus
„Sudarant šį kodeksą remiamasi esmine prielaida, kad Lietuvoje autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojai vis dar dažnai nukenčia nuo nesąžiningų <...> informacinės visuomenės paslaugų teikėjų (IPT) ir kitų visuomenės narių neetiškų veiksmų, kurių prevenciją vien tik įstatymais sunku efektyviai užtikrinti“ – toks sakinys įrašytas pirmuose išplatinto etikos kodekso puslapiuose.
Pasirašę etikos kodeksą interneto paslaugų tiekėjai (IPT) įsipareigos LANVA „sudaryti sąlygas <...> patikrinti savo serverius ir laikmenas (kuriuose tariamai saugoma intelektinės nuosavybės teises pažeidžianti informacija) per 24 valandas nuo prašymo pateikimo raštišku būdu“ ir „LANVA prašymu pateikti jai duomenis asmenų, kurie besinaudodami IPT paslaugomis pažeidžia intelektinės nuosavybės teises.“ Interneto naudotojų reakcija, susipažinus su dokumento turiniu, buvo vienoda: tokiais reikalavimais LANVA pažeidžia 22 Konstitucijos straipsnį („Asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami. Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą.“) ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą.
LANVA: turime teisę gauti duomenis
LANVA pirmininkas Vytas Simanavičius tvirtino, kad kurdama šį kodeksą asociacija užtruko daugiau nei pusmetį. „Bendradarbiavome su viešaisiais ryšiais, nuostatas derinome su Informacinės visuomenės plėtros komitetu, teisininkais – pajėgų į šį darbą buvo „mesta“ daug“, – sakė V. Simanavičius.
Paklaustas, kaip vertina nuomonę, kad šis etikos kodeksas prieštarauja 22 Konstitucijos straipsniui, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymui, Elektroninių ryšių įstatymui, V. Simanavičius lakoniškai atsakė: „Žmonės gali reikšti daug ir įvairių nuomonių, o prieštaravimus gali įvertinti tik teismas.“ Anot jo, Duomenų apsaugos inspekcija patvirtino, kad reikalavimas atskleisti asmenų, kurie tariamai „piratauja“, duomenis yra teisėtas. „Jeigu žmonės mano, kad etikos kodeksas prieštarauja įstatymams, tegu kreipiasi į teismą – problemos dėl to mes nematome“, – tvirtino V. Simanavičius.
Susidūrusi su galimu įstatymų pažeidėju, LANVA reikalautų tokių duomenų, kurių pakaktų jį identifikuoti ir su juo susisiekti. Pateikti duomenis ar ne, turėtų spręsti duomenų valdytojas, šiuo atveju – interneto paslaugų tiekėjas. „Jeigu pasirašo etikos kodeksą, duomenų valdytojas įsipareigoja patiekti prašomus duomenis. Vis dėlto tam tikrais atvejais kodeksas gali būti pasirašomas su išlygomis, bet prašomus duomenis mes turime teisę gauti“, – sakė LANVA pirmininkas. Anot jo, interneto vartotojai pasirašyti sutartis su paslaugų tiekėjais iš karto įsipareigoja nepažeisti šalies įstatymų.
Simanavičius: jei nepasirašo – dirba „nešvariai“
Prieš beveik metus žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad „antipiratai“ sieks, jog IPT patys kontroliuotų ir stabdytų autorių teisių pažeidėjus. Tuomet smulkių interneto vartotojų buvo žadama „neliesti“. Vis dėlto situacija pasikeitė ir dabar LANVA ruošiasi kovoti ir su „smulkiomis žuvelėmis“. Anot V. Simanavičiaus, toks sprendimas priimtas, nes maždaug 60 proc. nusikaltimų intelektinėje erdvėje padaro patys interneto paslaugų tiekėjai, o daugiau nei trečdalį – interneto vartotojai. „Mums reikalinga informacija apie tuos asmenis, kurie pažeidžia mūsų narių teises. Kaip bus elgiamasi su pažeidėju, priklausys nuo jo padarytos žalos dydžio“, – aiškino antipiratinės veiklos asociacijos pirmininkas.
Paklaustas, kaip vertina kodeksą, V. Simanavičius teigė, kad tai – galutinis variantas, kurį planuojama pasirašyti po kelių savaičių. „Tai išbaigtas kodeksas, galintis apsaugoti mūsų narių teises. Ir jei interneto paslaugų tiekėjai dirba „švariai“, jie tikrai turėtų pasirašyti kodeksą, jeigu pažeidinėja teises, aišku, tada jie nenorės pasirašyti. Tada kitas žingsnis būtų teisėsaugos institucijos, – tvirtino LANVA pirmininkas. Anot jo, kovotojai su „piratais“ bandė su interneto paslaugų teikėjais bendrauti „gražiai“, bet jų pastangos ir pasiūlymai, prašymai buvo ignoruojami. – Jeigu operatoriai ignoruotų ir šitą (kodeksą – Alfa.lt), reiškia, jie nesilaiko įstatyminės bazės.“
Duomenis teikti turėtų net ir nepasirašę kodekso
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovai Alfa.lt patvirtino: asmenų, besinaudojančių interneto paslaugomis ir pažeidžiančių intelektinės nuosavybės teises, duomenys „antipiratams“ galėtų būti teikiami vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punktu, t.y. siekiant teisėto intereso.
„Laikytina, kad šiuo atveju intelektinės nuosavybės teisių turėtojų, siekiančių apginti savo teises, teisių ir interesų apsauga yra svarbesnė nei duomenų subjekto, padariusio pažeidimą, interesai“, – tvirtinama oficialiame Duomenų apsaugos inspekcijos atsakyme. Anot inspekcijos atstovų, LANVA pažeidėjų duomenų vadovaudamasi šiuo įstatymu galėtų reikalauti ne tik iš pasirašiusių etikos kodeksą interneto paslaugų teikėjų, bet ir iš nepasirašiusių.
Duomenų apsaugos inspekcijos teigimu, LANVA turėtų gauti tiek duomenų, kurių pakaktų, pavyzdžiui, pareikšti civilinį ieškinį. „Kiekvienos situacijos aplinkybės turėtų būti vertinamos atskirai“, – teigiama inspekcijos atsakyme. Kadangi antipiratinės veiklos asociacijai duomenys būtų teisėtai, interneto vartotojo sutikimas leisti jį stebėti ir kaupti duomenis apie jį nereikalingas.
Vis dėlto interneto paslaugų teikėjai turėtų įspėti savo klientus, kad kaupia duomenis apie juos. „Manome, kad asmenys, kurių duomenys gali būti perduodami LANVA, turėtų būti tinkamai informuojami apie tokį jų duomenų perdavimą laikantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 24 straipsnio reikalavimų (pvz., ši informacija galėtų būti pateikiama sutartyje, duomenų subjekto pasirašomoje su IPT)“, – teigia Duomenų apsaugos inspekcija.
Draudimai ir sankcijos „piratų“ nesustabdys
„Penkių kontinentų“ Komunikacijų centras, tiekiantis internetą „Skynet“, su LANVA parengtu etikos kodeksu susipažino iš neoficialių šaltinių. „Mes palaikome kovą su piktybišku autorių ir kitų teisių pažeidinėjimu virtualioje erdvėje, tačiau nepritariame nesankcionuotiems veiksmams, kurie pažeistų mūsų klientų ir kitų interneto vartotojų teises, – tvirtino „Penkių kontinentų“ grupės atstovas spaudai Martynas Žilionis. – Be jokios abejonės, mūsų bendrovė nepasirašys tokio kodekso, kuris galimai prasilenkia su Konstitucija ir daugeliu įstatymų.“
„Penkių kontinentų“ Komunikacijos centro vertinimu, siūlomas etikos kodeksas gali prieštarauti įstatymams, todėl interneto „Skynet“ tiekėjai vadovautis juo savo veikloje neketina.
„Vargu ar vien tik draudimai ir neadekvačios sankcijos vartotojams ar paslaugų tiekėjams sustabdys piratavimą. „Piratų“ europarlamentaro išrinkimas Švedijoje, kur šiuo metu nagrinėjama svarbi piratavimo byla, geriausias to pavyzdys. Kova su tikrais ir tariamais piratais būtų kur kas veiksmingesnė, jeigu autorinių ir kitų teisių gynėjai, šiomis teisėmis apsaugotų kūrinių gamintojai pasiūlytų produktų, kurių internautai tiesiog nenorėtų įsigyti nelegaliai. Pasaulyje yra tikrai nemažai tokių pavyzdžių“, – svarstė M. Žilionis.
