Tam, kad Lietuvoje studijos taptų prieinamesnės neįgaliesiems, būtina sudaryti sąlygas neįgaliųjų studentų aktyvumui. Taip pat svarbu stiprinti bendradarbiavimą tarp bendrojo lavinimo ir aukštųjų mokyklų, nevyriausybinių organizacijų ir valdžios institucijų bei ieškoti papildomų finansavimo šaltinių. Tokių išvadų prieita birželio 9 dieną sostinėje, Lietuvos studentų sąjungos organizuotoje diskusijoje.
Tam, kad Lietuvoje studijos taptų prieinamesnės neįgaliesiems, būtina sudaryti sąlygas neįgaliųjų studentų aktyvumui. Taip pat svarbu stiprinti bendradarbiavimą tarp bendrojo lavinimo ir aukštųjų mokyklų, nevyriausybinių organizacijų ir valdžios institucijų bei ieškoti papildomų finansavimo šaltinių. Viena pagrindinių kliūčių neįgaliesiems įsitraukti į studijų procesą – vyraujantis požiūris, kad neįgalusis žmogus yra išskirtinis, reikalaujantis užuojautos ir paramos.
Tokių išvadų prieita birželio 9 dieną sostinėje, Lietuvos studentų sąjungos (LSS) organizuotoje diskusijoje „Neįgalieji aukštajame moksle: situacija ir galimybės“. Pagrindinis renginio tikslas – aptarti, kaip pasitelkiant turimus išteklius ir remiantis pastarųjų metų pažanga pasiekti, kad studijos taptų atviresnės ir prieinamesnės ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių žmonėms su negalia.
Renginio sumanytojos, LSS Socialinės integracijos koordinatorės Rūtos Ruolytės teigimu, aukštojo mokslo prieinamumas didele dalimi priklauso nuo pačių žmonių su negalia aktyvumo, tačiau jam reikštis yra būtinos atitinkamos sąlygos.
„Galime kalbėti apie būtinybę įtraukti žmones su negalia į studijų procesą ir panašius dalykus, tačiau be pačių neįgaliųjų iniciatyvos visa tai vargu ar turi prasmę. Jei anksčiau buvo klausiama, ką aukštoji mokyklą gali duoti neįgaliajam, dabar derėtų klausti, kaip aukštoji mokykla sudaro sąlygas neįgaliajam pačiam veikti, keisti save ir savo aplinką.
Tos sąlygos – kompleksinis dalykas. Pirmiausia joms esant žmogus nebejaučia baimės prisipažinti sau ir kitiems apie tai, kas jis yra, kokių poreikių turi ir kaip norėtų save realizuoti. Manome, kad siekiant to reikalingas nuoseklus perėjimas iš uždaros namų erdvės, specifinės tvarkos, buvusios bendrojo lavinimo įstaigoje, į jau kiek kitokią aukštojo mokslo aplinką“, – teigia LSS Socialinės integracijos koordinatorė R. Ruolytė.
Ji akcentuoja, kad galimybės studijoms tapti prieinamesnėms Lietuvoje dar neišsemtos. Tačiau, R. Ruolytės tikinimu, aukštosioms mokykloms derėtų plėsti finansavimo šaltinių paiešką, aktyviau pasinaudoti Europos Sąjungos teikiamomis galimybėmis. Aktyvi ir konstruktyvi partnerystė, tarp žmonių su negalia studijomis suinteresuotų švietimo dalyvių, nevyriausybinių organizacijų bei valdžios institucijų, anot R. Ruolytės, žymiai paspartintų studijų ir mokslo atsivėrimą.
„Tenka pripažinti, kad ypač kitų šalių neįgaliesiems studentams Lietuva – neatrasta sala. Be atsakingų asmenų, įstaigų, organizacijų susikalbėjimo ir bendro darbo situaciją pakeisti bus sudėtinga“, – įspėja jau ketverius metus studentų su negalia integracijos į aukštąjį mokslą srityje veikianti studentų sąjungos atstovė Rūta Ruolytė.
Studentų organizuotoje diskusijoje apie neįgaliųjų situaciją ir galimybes Lietuvos aukštajame moksle mintimis dalijosi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studijų prorektorius Jonas Ruškus, Vilniaus teisės ir verslo kolegijos Karjeros centro direktorė Zofija Blažonienė, Šiaulių universiteto Studentų reikalų tarnybos koordinatorius Vitalijus Kybartas, LSS Socialinės integracijos koordinatorė Rūta Ruolytė ir VDU studentė Rūta Kupčinskaitė. Renginio dalyvius sveikino Lietuvos universitetų rektorių konferencijos viceprezidentas prof. Henrikas Žilinskas, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos vykdančioji direktorė Ana Aleknevičienė, Vilniaus teisės ir verslo kolegijos direktorės pavaduotoja kokybei Aurelija Rudaitienė.
Primename, kad šių metų pavasarį LSS atliko tyrimą „Studentai su negalia Lietuvos aukštosiose mokyklose 2009“. Tyrimo rezultatai parodė, kad lyginant su praeitais studijų metais, neįgaliųjų studentų skaičius Lietuvoje pakito nežymiai. 2007–2008 metais tokių studentų buvo 915, 2008–2009 metais – 980. Pastebėta, kad šiais studijų metais žmonių su negalia aukštosiose mokyklose skaičiaus augimas buvo mažesnis nei ankstesniais (7 % šiais ir 43 % praeitais studijų metais.). 2006–2007 studijų metais mūsų šalyje aukštojo išsilavinimo siekė 640, 2005–2006 – 530 neįgaliųjų studentų.
Pagal Erasmus/Socrates mainų programą iš Lietuvos svetur studijuoti išvyko vos 4 neįgalieji studentai iš 4 šalies aukštųjų mokyklų. Atvykusiųjų studijuoti pagal Erasmus/Socrates mainų programą neįgaliųjų studentų nebuvo.
Didžioji dalis respondentų (54 %) sąlygas studijuoti neįgaliesiems studentams įvertino vidutiniškai, 23 % – gerai, 8 % – labai gerai.
Kaip vieną iš didžiausių trukdžių gerinant studijų sąlygas neįgaliesiems aukštosios mokyklos įvardijo lėšų stygių (62 %), mažiau svarbi buvo informacija, kaip reikėtų gerinti studijų sąlygas neįgaliesiems (19 %), personalo kvalifikacijos stoką minėjo vos 8 % respondentų.
