2009 metų kovo 31 d. Panevėžio kolegijoje įvyko jau kasmetinis mechatronikos krypties studentų konkursas, kuriame šįmet dalyvavo šeimininkų komanda, „kaimynai“ iš Kauno technologijos universiteto Panevėžio instituto (KTU PI) bei dvi svečių komandos – iš Vilniaus kolegijos bei Kauno technikos kolegijos.
Pristatant konkursą oficialiai, reiktų paminėti, jog jis kaip jau įprasta, buvo apjungtas su pristatomuoju seminaru, kurio metu aktyviausi studentai pristatė savo diplominius projektus, o dėstytojai apsikeitė profesinėmis žiniomis. Ši įvadinė konkurso dalis paprastai skiriama susipažinimui ir komandų prisistatymui. Na, bet kaip sakoma – „iš dainos žodžių neišmesi“, todėl konkursas oficialiai vadinamas ne konkursu, o kiek kitaip – praktiniu seminaru “Valdiklių ir mikrovaldiklių taikymas studijose ir gamyboje”.
Iš pirmosios renginio dalies – seminaro, verta paminėti Vilniaus kolegijos studentą Deividą Lidžių, kuris skaitė pranešimą „Roboto projektavimo ir gamybos problemos“ bei pademonstravo savo rankomis pagamintą robotuką. Tai būsimasis diplominis projektas, kurį autorius gins viešoje komisijoje. Sprendžiant pagal demonstruotus rezultatus, projektas neabejotinai bus apgintas labai aukštais balais.
Vilniaus kolegijos studentas Deividas Lidžius pristato savo rankomis pagamintą robotą
Po to, kai dalyviai apsiprato su aplinka bei jau ėmė susigaudyti, kas iš Vilniaus, kas iš Panevėžio, o kas iš Kauno, prasidėjo tikrasis studentų konkursas – tiksliau jo pirmoji, teorinė dalis. Pirmoje dalyje konkurso dalyviai atsakė į testo klausimus (60 klausimų) prie kompiuterių. Atsakymams buvo skirta 60 min, o patys teoriniai ir praktiniai klausimai apėmė elektros ir elektronikos inžinerijos specialybės dalykus – elektrinius matavimus, automatikos pagrindus, elektrotechniką, elektroniką, mechatronikos sistemas ir kt. Šioje rungtyje skaičiuoti ne tik komandos (jas sudarė po tris studentus) pasiekimai, bet ir individualios įskaitos.
Susumavus rezultatus, paaiškėjo, jog sau lygių šioje konkurso dalyje neturėjo Kauno technikos kolegijos antro kurso studentas Donatas Nenartavičius. Tiesa, jau ne vienerius metus Kauno technikos kolegijos studentai teoriniu testų metu parodo stiprias specialybines žinias ir dažniausiai varžosi dėl pirmos vietos. Šį kartą pasiekta pergalė labai saldi – tik antro kurso studentas aplenkė visus trečio kurso studentus bei KTU PI auklėtinius.
Mechatronikos centre įvyko antroji – praktinė konkurso dalis
Visgi bendroje komandinėje įskaitoje geriausia teorines žinias parodė Vilniaus kolegijos studentai. Tad po šios rungties jie tapo aiškiais lyderiais. Vėliau konkurso dalyviai persikėlė į mechatronikos centrą, kur teko išbandyti praktines žinias – sujungti realias mechatronines schemas, parašyti valdiklio valdymo programą.
Šioje rungtyje akivaizdžių lyderių nesijautė – Panevėžio kolegijos studentai buvo tiesiog nepralenkiami programuojant valdiklius, tuo tarpu mechatroninių pneumatikos schemų modeliavimo užduotis geriausiai atliko Kauno technikos kolegijos studentai, o elektropneumatikos schemas greičiausiai sujungė KTU PI komanda.
Teorinėje įskaitoje laimėjęs pirmąją vietą Donatas Nenartavičius stebi automatikos valdiklio darbą
Bet konkursuose visada kažkas turi nugalėti, kad ir labai nedidele balų persvara. Tad po visų užduočių susumavus rezultatus, paaiškėjo, jog bendroje įskaitoje dalyvių komandos išsidėsto tokiu eiliškumu:
- Vilniaus kolegija.
- Kauno technikos kolegija.
- Panevėžio kolegija kartu su KTU PI.
Užimta pozicija ypač džiaugėsi Kauno technikos kolegijos komanda – ją galima laikyti nuolatine konkurso dalyve, tačiau paprastai jai gana sunkiai sekdavosi įveikti mechatronikos centro užduotis. To priežastis labai paprasta – konkurse paprastai dalyvauja studentai, rengiami pagal „Elektronikos technikos“ studijų programą, kurioje skaitomas tik vienas automatikos modulis. Tad tokiame konkurse konkuruoti su kitomis komandomis, išklausiusiomis ilgesnius mechatronikos kursus būdavo sunku. Tačiau šiais metais, pasak komandos vadovo lektoriaus V. Paulausko, buvo skirtas didesnis dėmesys praktinių automatikos schemų sudarymui, kas ir lėmė šį rezultatą.
Valdiklį programuoja Kauno technikos kolegijos studentai
Bet jei sėkmė atsisuko link vienų, nuo kitų ji nusisuko. Šiais metais nepasisekė šeimininkų komandai, kuri eilę metų kovodavo su vilniečiais dėl pirmųjų vietų. Tad belieka tiek Panevėžio kolegijos, tiek ir KTU PI studentams palinkėti revanšinės nuotaikos kitais metais – jeigu ilgametis Panevėžio kolegijos, Verslo ir technologijų fakulteto bei Elektros inžinerijos katedros administracijos entuziazmas nesumažės ir jie toliau organizuos šiuos nuotaikingus ir labai įdomius konkursus.
Neeilinis užduoties sprendimas - laisvų lizdų sujungimo laidams jau neliko
Na ir pabaigai belieka prisiminti spaudoje neretai mirgančius straipsnius, jog Lietuvos aukštojo mokslo padėtis yra apgailėtina, o kas liečia kolegijų lygį, tai neverta nė kalbėti – šio konkurso rezultatai gal ir neparodo tikrojo mokslo lygio, bet nubraukia abejones, kad kolegijų lygis akivaizdžiai žemesnis už universitetų. Praktinėse, inžinerinėse studijose, žingeidūs ir aktyvūs studentai iš kolegijų gali išsinešti žinių ne ką mažiau, nei iš universitetų, o kai kuriais atvejais, gal net ir daugiau.
Užduotį bando įveikti šeimininkų komanda
Konkurse dalyvavo:
- Vilniaus kolegija: Tomas Vidrinskas, Paulius Kirslys, Gintautas Bajoriūnas. Vadovas doc. S. Pleskas.
- Kauno technikos kolegija: Nerijus Merkevičius, Mantas Budrevičius, Donatas Nenartavičius. Vadovai lekt. Valdas Paulauskas. Konkursui ruoštis ir treniruoti komandą savo žiniomis ir entuziazmu padėjo kolegijos absolventai, po studijų pasilikę joje dirbti – Nerijus Pilipaitis ir Julius Šaltanis.
- Panevėžio kolegija: studentai Arūnas Baltušnikas, Alius Rapkevičius, Mindaugas Poška. Vadovai lekt. Gediminas Bačkys ir lekt. Vilius Stankevičius.
- KTU PI komanda: Marius Župerka, Gytis Aukštuolis, Andrius Ašmanavičius. Vadovas lekt. Gediminas Bačkys.
Komandinis darbas Vilniaus kolegijos studentams garantavo pirmąją vietą