Lietuvoje vis dar įprasta nelegaliai siųstis filmus, muziką ir kitą autorių teisių ginamą medžiagą, o prekyvietėse iki šiol platinamos nelegaliai gaminamos CD/DVD kopijos. Ar keičiasi piratavimo mastai, kaip su šiuo reiškiniu kovojama ir kokios įžvelgiamos tendencijos IT ŽINIOS.lt kalbėjo su Vytu Simanavičiumi, Lietuvos Antipiratinės veiklos asociacijos (LANVA) pirmininku.
Lietuvoje vis dar įprasta nelegaliai siųstis filmus, muziką ir kitą autorių teisių ginamą medžiagą, o prekyvietėse iki šiol platinamos nelegaliai gaminamos CD/DVD kopijos. Ar keičiasi piratavimo mastai, kaip su šiuo reiškiniu kovojama ir kokios įžvelgiamos tendencijos IT ŽINIOS.lt kalbėjo su Vytu Simanavičiumi, Lietuvos Antipiratinės veiklos asociacijos (LANVA) pirmininku.
Kiek per šiuos metus uždarėte internetinių svetainių ir serverių, platinančių nelegalią produkciją?
– Šiemet, po derybų nusiuntus įrodomąją medžiagą IPT, buvo uždaryti 5 (P2P) DC „hub‘ai“. Vidutiniškai viename DC „hub‘e“ internete viešai prieinama buvo apie 100 TiB informacijos, 1200–2000 vartotojų. Taip pat dar laukiame atsakymų iš penkių tokio tipo svetainių IPT atstovų. Iš pasaulinių serverių, tokių kaip „RapidShare“, „MegaUpload“ ir kt., pašalinta virš 11 000 muzikos, filmų, žaidimų, programinės įrangos bylų, kurias iš įvairių Lietuvoje administruojamų svetainių galėjo siųstis vartotojai.
Kokia šių metų didžiausia „žuvis“?
– Ginant autorių teises internete, naudojamės duomenų baze „DC hub list“, „Tracker list“. Taigi, uždarinėjant P2P tinklus praktiškai visi yra „didelės žuvys“. Galima paminėti, kad vieni iš didesnių DC „hubų“, geranoriškai užsidariusių, buvo „dchub.erdves.lt“, „dc.reborn.lt“.
Galbūt žinote, kokia dalis konfiskuojamų kompaktinių diskų gali pakenkti jų vartotojams dėl gamyboje naudojamų pigių kenksmingų medžiagų?
– Praktiškai visi piratiniai diskai gaminami trečiosiose šalyse iš nekokybiškų medžiagų, neatitinkančių ES reikalavimų. Visi puikiai žinome ir suprantame, kad pigios Azijos šalių prekės turi įvairių kancerogeninių medžiagų, kurios gali sukelti vėžį, kitus susirgimus, alergijas. Taip pat ir gaminant piratinius diskus naudojamas pigus polikarbonatas, pigūs dažai. Vartotojai dažnai ne tik nepagalvoja apie galimą žalą, bet netgi apie tai nesusimąsto. Visi puikiai žinome ir suprantame, kad maisto komponentas „E“ žalingas sveikatai, o pramoninėse ir buitinėse prekėse esančios medžiagos, patekę per kvėpavimo takus, gali rimtai pakenkti sveikatai. Daugeliui vartotojų tai gali atrodyti nerealu, tačiau juk ne be reikalo ES yra nustatyti gamybos standartai – naudojamų medžiagų kokybė turi atitikti sertifikatuose nustatytą kokybę. Tai daroma vartotojų labui.
Ar pasitaiko piratavimo aukštos kokybės kopijomis, kurios prilygsta originalams?
– Piratinių kopijų yra įvairios kokybės, pasitaiko ir kopijų, kurios labai artimos originaliam įrašui. Tačiau, jei, pavyzdžiui, filmo vaizdo kokybė yra DVDRip, t. y. nukopijuota nuo originalios kopijos, tai garso kokybė gali būti ir labai bloga: girdisi duslūs balsai, neatkuriami visi efektai. Taip pat muzika MP3 formate neatkuriama tos kokybės, kokia yra išleidžiami albumai. Parsisiuntus žaidimus, galima parsisiųsti ir virusą. Paskutiniu metu pastebima tendencija – „Torrent“ bylos būna su virusais. Taip vieni „piratinių“ tinklapių savininkai kovoja su kitais. Todėl tikrai verta pagalvoti prieš siunčiantis filmus, muziką, žaidimus, programinę įrangą, ar verta rizikuoti. Prekybos tinkluose teisėtų kopijų kainos nėra aukštos – prasideda nuo 5 LT.
Ar Lietuvoje dar veikia nelegalios diskų tiražavimo gamyklos, ar visa veikla jau persikėlė į internetą?
– Didelė dalis autorių teisių pažeidimų vyksta internete. Tai matome ir iš kritusių Holivudo ir kitų kompanijų kūrybos rezultatų. Diskų tiražavimo gamyklos veikia, turime informacijos apie keletą stambesnių gamyklėlių. Tačiau esant dabartinėms sąlygoms, bet kuris piratas turi galimybę gaminti neteisėtus CD/DVD. Šiemet LKPB pareigūnai Kaune nutraukė vienos tokios nelegalios gamyklėlės veiklą. Buvo išimta jau paruoštų platinti 100 vnt. DVD ir apie 800 TiB HD su neteisėtomis kūrinių kopijomis. Praktiškai pusė išimamų neteisėtų laikmenų yra pagaminta buitinėmis sąlygomis.
Kiek, Jūsų žiniomis, šiuo metu Lietuvoje egzistuoja nelegalių internetinių parduotuvių? Ar visas aptiktas parduotuves galite uždaryti, ar yra tam kliūčių?
– Internete praktiškai dominuoja internetiniai P2P tinklai, svetainės, kuriose galima siųstis kūrinius. Jei tai galima pavadinti parduotuvėmis (jų paslaugos būna tiesiogiai arba netiesiogiai mokamos), tai problematiškiausios yra 5–10. Ne visas galima uždaryti, iš jų galima pašalinti neteisėtą informaciją, vykdyti monitoringą. Tačiau dirbdami su užsienio partneriais, kaip Holivudo kompanijas vienijanti Tarptautinė asociacija „MPA“, žengiame link to, kad nesvarbu, kurioje šalyje bus patalpinta svetainė. Suderinus su dar nepasirašiusiomis šalimis atitinkamas direktyvas, bus paprasčiau ginti autorių teises.
Kokias prevencines priemones naudojate?
– Gindami autorių teises bendradarbiaujame su policijos pareigūnais, Informacinės visuomenės plėtros komitetu prie LRV. Yra Vyriausybės nustatyta ir patvirtinta tvarka dėl neteisėtos informacijos ir paslaugų, kurios pažeidžia autorių ir gretutines teises, pašalinimo, kiti teisiniai aktai. Jais dirbdami ir vadovaujamės. Surinkę įrodymus, siunčiame IPT. Paprastai po tokio įspėjimo interneto paslaugų teikėjai pašalina pažeidimus.
Kokios didžiausios baudos gresia autorių teisių pažeidėjams?
– Dėl neteisėtų kopijų laikymo ir platinimo baudos yra nuo 1 000 Lt. Baudžiamosiose bylose teismas sprendžia maksimalią atsakomybę. Lietuvoje buvo atvejų, kai baudos siekė 25 000 Lt. Taip pat numatyta civilinė atsakomybė, kai teisių turėtojai gali išsiieškoti žalą, vertinant pagal mažmenines kainas.
Pramoninis ar buitinis piratavimas yra šiuo metu aktualesnė problema?
– Šiai dienai abi problemos aktualios. Bet kuriuo atveju, sustiprinus sienų apsaugą, pastebėta, kad suaktyvėjo vietiniai „gamintojai“. Tačiau neteisėtos produkcijos patenka ir iš trečiųjų šalių.
Iš kur daugiausiai atvežama pramoninės piratinės medžiagos į Lietuvą?
– Praktiškai visa pramoninė neteisėta produkcija patenka iš Baltarusijos ir Rusijos Federacijos. Neseniai Lenkijoje buvo uždarytos trys pramoninės neteisėtos produkcijos gamyklos. Tačiau jos gamino piratinę produkciją kitoms ES šalims.
Kokie Lietuvos piratavimo mastai, lyginant su kitomis valstybėmis. Ar išsiskiriame?
– Galima tik pasidžiaugti, kad šiais metais „MPA“ asociacija teikia rekomendaciją Tarptautiniam intelektinės nuosavybės aljansui „IIPA“ išbraukti Lietuvą iš stebimųjų sąrašo. Tai tikrai didelis laimėjimas ir visų šalies institucijų darbo įvertinimas. Tai pirmas kartas, kai Lietuva gauna tokį aukštą tarptautinį įvertinimą. Intelektinės nuosavybės apsaugos srityje dirbu septynerius metus ir visą tą laiką Lietuva būdavo prioritetiniame (juodajame) stebėjimo sąraše, o pernai – stebėjimo sąraše. Reiškia šioje srityje Lietuva padarė ypač didelę pažangą.
Kodėl Lietuvoje piratavimas yra gan įsišaknijęs ir žmonės dažnai net nesuvokia apie savo veiksmų nelegalumą?
– Žmonės paprastai įpranta imti nemokamai tai, ką siūlo paslaugų teikėjai. Dažnas nesusimąsto, kad daro neteisėtus veiksmus, siųsdamasis kūrinius iš P2P tinklų. Jie (vartotojai) paremia tik neteisėtų tinklų savininkus, todėl negauna atlygio nei atlikėjai, nei gamintojai, o valstybė nesurenka mokesčių. Tuo bloginamos verslo sąlygos. Vartotojai turėtų suprasti vieną dalyką – remdami piratinių tinklapių savininkus, jie neskatina kino industrijos. Tai matome pastaruosius keletą metų – ženkliai sumažėjo didelio biudžeto kokybiškų filmų gamyba. Dažnai diskusijose vartotojai samprotauja, kad uždarius vieną piratinį tinklą bus galima siųstis iš kitų tinklų. Tačiau į šią problemą reikia žvelgti giliau – tinklapio savininkams ne tas pats, iš kur vartotojai siųsis kūrinius. Kuriame tinkle vartotojai prisiregistravę, to tinklapio savininkai gauna pelną ir bet kokiu būdu stengiasi paveikti vartotojų bendruomenę likti pas juos ir nešti jiems nelegalų pelną. Kalbant apie piratavimo įsišaknijimą, tai Lietuva – ne išimtis. Vakarų valstybėse taip pat klesti internetinis piratavimas. Galima paminėti Švediją, kurios kultūra tikrai aukšta, tačiau su „piratebay“ P2P tinklu problema sprendžiama daug metų. Vartotojai turėtų suvokti esminį dalyką: remi piratus – stabdai pramogų verslo industriją. Visi norime žiūrėti naujus filmus, klausyti naujos muzikos, programinės įrangos progreso. Tačiau nelegalus siuntimasis kaip tik ir stabdo šį progresą.
Kokios piratavimo mastų tendencijos?
– Piratavimo mastai keičiasi teisių turėtojams į gerąją pusę – uždarinėjami P2P tinklai. Pradėjus praktikoje taikyti teisinius norminius aktus matome, kuria kryptimi dar reikia padirbėti, kad baudžiamoji atsakomybė už pažeidimus būtų skiriama ne tik IPT, bet ir vartotojams. Vidaus rinkose ženkliai mažėja neteisėtų kopijų įvairiose prekyvietėse ir tai tik dėka policijos pareigūnų, muitinės, Valstybinės sienos apsaugos pareigūnų, kurie dirba tikrai puikiai. Seime greitai turėtų būti svarstoma įstatymo nuostata, kuriai įsigaliojus už viešai prieinamų internete kūrinių padarymą bus numatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Tai labai palengvins autorių teisių gynimą. Dabar reikia įrodinėti komerciškumą, arba gintis civilinio proceso tvarka.
Nors naujos technologijos sudaro galimybę lengviau piratauti internete, autorių ir gamintojų teisių gynėjams tai nesudaro kliūčių šias teises apginti. Mano nuomone, internete piratavimas turėtų mažėti, kadangi jau dabar skiriamas didelis dėmesys teisių pažeidimams ir jų prevencijai.
