Gabių vaikų ugdymas – tai mokslinių, psichologinių, pedagoginių problemų visuma, todėl iškyla grėsmė, kad gabūs vaikai, nesulaukdami tinkamo dėmesio įvairaus tipo mokyklose, ieškos pagalbos ir galimybių mokytis pagal poreikius bei sugebėjimus užsienio šalių ugdymo institucijose. Be to, visuomenėje dar gaji elitarizmo baimė, jai pasiduoda ir tam tikra pedagogų bei švietimo administracijos bendruomenės dalis.
Siekiant kurti kokybišką Lietuvos ateitį bei mūsų valstybės prestižą, talentingų vaikų puoselėjimas yra viena iš strateginių užduočių. Valstybės dėmesys gabių vaikų ugdymui auga. Savo veiklą šioje srityje plečia nevalstybinės organizacijos, tačiau vis dar gana daug gabių žmonių išvyksta į užsienį, tolesnėms studijoms renkasi užsienio universitetus.
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Factus“, bendradarbiaudama su Švietimo ir mokslo ministerija atliko tyrimą „Šalies ir tarptautinių olimpiadų dalyvių situacijos analizė (5–10 metų laikotarpiu)“.
Siekiant išsiaiškinti realias gabių vaikų ugdymo sąlygas Lietuvoje, respondentų buvo teiraujamasi, ar, pasirinkdami studijas Lietuvoje, jie turėjo kokių nors priėmimo lengvatų. Dalis (36 proc.) tyrime dalyvavusių olimpiadininkų į klausimą atsakė neigiamai, mažiau nei dešimt procentų to nežinojo, o daugiau nei pusė apklaustųjų (57 proc.) stodami į vieną ar kitą aukštąją mokyklą priėmimo lengvatų turėjo.
Tam, kad būtų galima atsakyti į vieną iš tyrimo klausimų – ar šalies mokslininkai dirba su gabiais mokiniais, studentais, ir kaip projektuojama jų tolesnė veikla, respondentų buvo prašoma pasakyti, ar jie, studijuodami Lietuvos aukštosiose mokyklose, jautė iš dėstytojų daugiau dėmesio.
Apibendrinus respondentų atsakymų rezultatus išryškėjo, kad dauguma respondentų šioje srityje nusiteikę itin skeptiškai. 66 proc. tyrime dalyvavusiųjų teigia, kad jokio specialaus dėmesio iš dėstytojų jie nejautė. Tik 18 proc. respondentų pripažįsta jautę daugiau dėmesio, tad galima teigti, kad aukštųjų mokyklų dėstytojai skiria nepakankamą dėmesį gabaus jaunimo ugdymui, nors būtent nuo jų atidumo, geranoriškumo labiausiai priklauso ne tik tai, kur gabus jaunuolis/jaunuolė pasuks, bet ir tai, ar neįvyks protų „nutekėjimas“ į užsienio šalis.
Respondentų buvo teiraujamasi, kaip jie vertina studijų kokybę Lietuvos aukštosiose mokyklose. Olimpiadininkų buvo prašoma pateikti savo vertinimus nuo vieno iki dešimties balų. Išanalizavus gautus tyrimo rezultatus, išryškėjo, kad olimpiadininkai studijų kokybę Lietuvos aukštosiose mokyklose vidutiniškai vertina 7 balais. Esminė nepasitenkinimo priežastis – nemoderni ir poreikių neatitinkanti mokymosi aplinka, pasenusios mokymo priemonės, neįdomios paskaitos, praktikos nebuvimas.
Vyrauja neigiama tendencija, patvirtinanti prielaidą, jog dėstytojai dėl per didelio darbo krūvio, dėl tradicijų trūkumo ar kitų priežasčių, nėra pasirengę skirti tinkamą dėmesį gabaus jaunimo ugdymui. Net 57 proc. tyrime dalyvavusių respondentų pripažįsta, jog dėstytojai Lietuvos aukštosiose mokyklose neskiria pakankamai dėmesio gabiems studentams; apie 30 proc. nežino ar nesidomėjo ir tik 14 proc. respondentų mano ir sutinka su teiginiu, jog dėstytojai visgi skiria pakankamą dėmesį gabaus jaunimo ugdymui.
Tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos aukštosios mokyklos nėra pasirengusios ugdyti gabų jaunimą, trūksta ir mokymo priemonių, ir žmogiškųjų išteklių. Aukštųjų mokyklų praktikoje nėra gabaus jaunimo paieškos ir palaikymo programos, atskirų formų ir metodų. Be to, studentai per mažai mokomi mokslo tiriamosios veiklos, beveik neorganizuojami dalykiniai konkursai, olimpiados.
Vertindami Lietuvos dėstytojų dėmesį gabiems studentams, respondentai ypač akcentavo dėstytojų nedėmesingumą. Tarp kitų dėstytojų nedėmesingumo gabiems priežasčių respondentai dar išskyrė per didelius dėstytojų darbo krūvius, per didelį studentų skaičių, orientavimąsi į vidutinio lygio studentus.
Be to, respondentai išskyrė ir keletą teigiamų momentų dirbant su gabiais studentais. Tai sąlygų mokslinei ir praktinei veiklai sudarymas bei papildoma, diferencijuota veikla. Tiesa, visos šios priemonės, respondentų vertinimu, taikomos tik pavienių dėstytojų iniciatyva.
Gabių vaikų ir jaunimo ugdymas neatsiejamas ne tik nuo studijų sistemos, bet kitų priemonių, tokių kaip finansinis skatinimas, lengvatos, taikymo.
Gauti atsakymų į atvirą klausimą turinio analizės rezultatai leidžia teigti, jog olimpiadininkams, stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas, dažniausiai pridedami papildomi balai, turintys įtakos jų vietai norinčių studijuoti eilėje.
Užsienio šalių aukštosiose mokyklose gabaus jaunimo ugdymo sistema ryškiausiai pasireiškia per stipendijas ar kitas gabių studentų skatinimo priemones, dėstytojų skiriamą papildomą veiklą, galimybę eksperimentuoti, dėstytojų skiriamą dėmesį ir paramą.
Lietuvoje tiek valstybiniu, tiek visuomeniniu lygmeniu sąlygos gabių vaikų ir jaunimo ugdymuisi yra kur kas prastesnės nei kai kuriose kitose pasaulio ir Europos šalyse. Netgi pagrindiniuose Lietuvos švietimo dokumentuose nėra minimos nei gabaus vaiko, nei gabių vaikų ugdymo sąvokos, o gabių vaikų ugdymas nėra reglamentuojamas švietimo įstatymuose, o jeigu ir minimas, tai greičiau vartojant rekomendacinio pobūdžio teiginius.
Tiriamųjų populiaciją sudarė Lietuvos įvairių dalykų šalies ir tarptautinių olimpiadų dalyviai bei nugalėtojai. Tyrime dalyvavo 396 respondentai, gyvenantys Lietuvoje ir užsienio šalyse. Respondentai nurodė dalyvavę ne tik giminiškų dalykų, tokių kaip matematika, fizika ar chemija – biologija, bet ir labiau vienas nuo kito nutolusių dalykų olimpiadose, pavyzdžiui, matematika, fizika, anglų kalba. Dažniausiai tarptautiniu mastu dalyvauta fizikos, informatikos ir chemijos olimpiadose. Šalies mastu dažniausiai dalyvauta fizikos, matematikos, biologijos olimpiadose.
Parengta pagal viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Factus“ informaciją.