Vyriausybė pritarė aukštojo mokslo „revoliucijai“

„Studijų krepšelis“ gabiausiems ir motyvuočiausiems studentams, valstybės remiamos paskolos – prasčiau besimokantiems, universitetų bei kolegijų valdymo ir statuso kaita. Tai – pagrindiniai aukštojo mokslo ir studijų reformos principai, numatyti parengtame Mokslo ir studijų įstatymo projekte. Trečiadienį Vyriausybės palaimintas dokumentas keliaus į Seimą.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius trečiadienį žurnalistams sakė, kad ilgus metus vilkinta aukštojo mokslo reforma turi šansą startuoti. Premjeras Andrius Kubilius numatomas pertvarkas aukštajame moksle vadino „revoliucija“.

K. Šatūno nuotr.

Pasak G. Steponavičiaus, konkurenciją aukštajame moksle skatins „studijų krepšelio“ įdiegimas. Šių metų valstybės biudžete atskira studijų krepšelio eilute 51 milijonas litų numatytas rugsėjį studijas pradėsiantiems pirmakursiams. Tai – 30 proc. daugiau nei skirta praėjusiais metais.

Minėtas 51 milijonas litų bus paskirstytas į 6 skirtingas studijų kryptis. Pavyzdžiui, tiksliųjų mokslų studijos kainuoja brangiau nei humanitarinių, tad skirsis ir krepšelių dydžiai.

„Studijų krepšelį“ gaus ir už studijas nemokės geriausiai mokyklas baigę abiturientai.

„Iš esmės studento apsisprendimas, į kokios pakraipos studijas jis stoja, nulems, iš kurio vieno iš 6 katilų jis sieks gauti krepšelį. Krepšeliai ir jų skaičius pasiskirstys priklausomai ir nuo šių metų abiturientų apsisprendimo ir pasirinkimo. Kaip niekada daugiau studento apsisprendimas nulems, į kurią aukštąją mokyklą krepšelio pavidalu keliaus valstybės pinigai“, – kalbėjo G. Steponavičius.

Negavę krepšelio ims paskolas

G. Steponavičius žada, kad ateityje studijuojantiesiems bus keliami nepalyginamai aukštesni reikalavimai. „Valstybė nebefinansuos tiek nemotyvuotų studentų, kurie studijuoja ne dėl žinių, o dėl diplomo. Todėl į krepšelio finansuojamas lėšas pateks iš esmės pažangiausi ir motyvuočiausi studentai“, – kalbėjo švietimo ir mokslo ministras. Pagal abitūros egzaminų rezultatus negavę „studijų krepšelio“ galės pretenduoti į valstybės remiamas paskolas.

Paskolų sistema turėtų startuoti nuo liepos. Ji, žadama, suteiks galimybę „studijų krepšelio“ negavusiems studentams pretenduoti į paskolą su valstybės garantija, daliniu palūkanų dengimu ir palankiais grąžinimo terminais. Taip, pasak G. Steponavičiaus, aukštojo mokslo prieinamumas bus užtikrinamas dar didesniam ratui studentų nei buvo iki šiol.

„Studijų krepšelis“ studentui bus suteikimas visam studijų laikotarpiui, jei jis išlaikys aukštosios mokyklos keliamus reikalavimus. Iki 10 proc. studijų krepšelių negavusių ir mokamose vietose studijavusių studentų, kurie sesiją baigė pažangiai ir gerais rezultatais, taip pat galės pretenduoti į pilną valstybės paramą.

Valstybės finansuojamoms vietoms, kurios bus apmokamos „studijų krepšelio“ principu, numatytos gerokai didesnės pinigų sumos nei buvo iki šiol, tačiau valstybės finansuojamų vietų skaičius bus mažesnis.

Tačiau ministras šiandien dar negali pasakyti, kiek jis mažės. „Šis skaičius mažės, bet nedrastiškai“, – užtikrino G. Steponavičius. Užtat geriausiems studentams žadama garantuoti visą reikiamą finansavimą, kaip to reikalauja 2008 m. kovo 20 d. Konstitucinio Teismo nutarimas, o ne 47 proc. reikiamos studijų kainos, kaip yra iki šiol.

Atsižvelgs į rinkos poreikius

Kuriai studijų krypčiai skirti didesnį krepšelį bus sprendžiama pagal visuomenės ūkio, socialinius poreikius numatančius tyrimus, taip pat atsižvelgiant į konkrečios pakraipos studijų sudėtingumo kaštus.

„Esame suinteresuoti, kad ne vien prestižiškiausių profesijų pasirinkimas sutrauktų į vieną sritį studentus, o kartu su jais ir krepšelius, bet kad išties būtų atsižvelgiama į darbo rinkos ir mūsų šalies perspektyvos poreikius“, – sakė G. Steponavičius.

„Studijų krepšelio“ diegimas bus palaipsnis ir netaikomas jau studijuojantiems. Tikimasi, kad nauja tvarka bus taikoma studijas pradėsiantiems rugsėjo 1-ąją.

Vyriausybė siūlo nustatyti maksimalią studijų kainą, kuri būtų finansuojama krepšelio principu. Studijų kainas mokamose studijų vietose universitetai ir kolegijos galėtų nusistatyti savarankiškai. G. Steponavičiaus tikina, kad kainos nebus iškeltos, mat „nėra geresnio vaisto kainų mažėjimui, o ne didėjimui, nei konkurencija“.

Aukštojo mokslo reformos metu pertvarkomas ne tik finansavimas, bet ir universitetų bei kolegijų valdymas, vienodinamos konkurencinės sąlygos tarp privačių ir valstybinių aukštųjų mokyklų. Pokyčių taip pat laukia valstybinės aukštosios mokyklos – iš biudžetinių įstaigų jos pertvarkomos į viešąsias. Taip, pasak ministro, bus garantuoja reali, o ne pusinė autonomija.

„Manome, tai leis pasiekti kokybių pokyčių visoje sistemoje“, – teigė G. Steponavičius.

A.Kubilius: revoliucija Lietuvai reikalinga

Premjeras A. Kubilius teigia, kad aukštajame moksle pradedamos revoliucinės permainos, kurių konservatoriai-krikdemai su Liberalų sąjūdžiu siekė mažiausiai porą metų ir ko ankstesnė Vyriausybė bei Seimo dauguma taip ir nesugebėjo realizuoti.

Anot A. Kubiliaus, konkurencijos dėl studentų pritraukimo nelaiminčios aukštosios mokyklos turi jau dabar galvoti apie savo ateitį ir perspektyvą. „Manau, tokios permainos ir, drįstu pasakyti, revoliucija buvo Lietuvai reikalinga. Nes norint konkuruoti globaliai, norint būti modernia valstybe, to niekad nepasieksi gyvendamas su vis labiau atsiliekančia aukštojo mokslo sistema“, – kalbėjo ministras pirmininkas.

A. Kubiliaus teigimu, nemodernizuodama aukštojo mokslo sistemos Lietuva sugaišo daug laiko. „Todėl, deja, gyvename tokiomis aplinkybėmis ir sąlygomis, kai Lietuvos universitetų vis dar nėra geriausių pasaulio universitetų reitingų šimtukuose ir penkišimtukuose“, – sakė premjeras.