Kovodamos su mokinių lankymusi neleistinose interneto svetainėse šalies mokyklos sugalvoja įvairiausių būdų. Tačiau pasirinkus draudžiamų interneto puslapių blokavimą kartais perlenkiama lazda – tampa neprieinamos ir „gerosios“ svetainės. Patys moksleiviai abejoja, ar tokie draudimai veiksmingi.
Kovodamos su mokinių lankymusi neleistinose interneto svetainėse šalies mokyklos sugalvoja įvairiausių būdų. Tačiau pasirinkus draudžiamų interneto puslapių blokavimą kartais perlenkiama lazda – tampa neprieinamos ir „gerosios“ svetainės. Patys moksleiviai abejoja, ar tokie draudimai veiksmingi.
„Mokykla siekia gimnazijos statuso, tačiau joje net negalima laisvai naudotis internetu“, – DELFI piktinosi vienas Akmenės rajono Papilės Simono Daukanto vidurinės mokyklos moksleivis. Pasak jo, čia jau kurį laiką nepasiekiami kai kurie interneto puslapiai.
„Informacinių technologijų programoje numatyta „paieška internete“. Ieškojau internete kodų lentelės, tai užblokavo google. Neatidaro ir mokyklos interneto svetainės – kurdami tinklalapį, negalėjome iš jos paimti mokyklos nuotraukos“, – pasakojo moksleivis, negalintis atsidaryti nei mėgiamo puslapio Elektronika.lt, nei Lietuvos internete svetainės on.lt.
Anot jo, šie ir dalis kitų puslapių paprasčiausiai peradresuojami į svetainę zebra.lt.
„Kiek sužinojau iš informatikos mokytojos, žadėjo užblokuoti tik tarp jaunesnių moksleivių populiarų puslapį one.lt, tačiau, matyt, inžinierius to padaryti nemokėjo ir užblokavo pusę interneto. Žadėjo blokadas atjungti, bet niekas jų iki šiol neatjungė. Kai paklausiau inžinieriaus, jis tik šyptelėjo“, – aiškino Papilės Simono Daukanto vidurinės mokyklos auklėtinis.
Draudžia tik smurtą ir pornografiją?
„Uždrausti tik tie puslapiai, į kuriuos eiti negalima, „juodieji“ – pornografiniai, smurtiniai. O į kitus prašom kur tik nori. Tačiau jie vėl po kurio laiko įsigudrina draudimus „perlaužti“, tada darbo imasi inžinierius“, – aiškino Papilės Simono Daukanto vidurinės mokyklos direktorius Ramūnas Perminas. Jis nustebo išgirdęs, kad mokiniai laisvai neprieina prie norimos informacijos.
„Čia truputėlį pameluota, kad negali rasti mokslams reikiamos informacijos“, – tikino direktorius. „Uždraustas vaisius visada saldesnis, nors dabar tos literatūros pilna televizija – su paveikslėliais... Nebe tie laikai“, – apie tai, kad moksleiviai dažnai susidomi neleistina informacija, kalbėjo R. Perminas.
Ryšių reguliavimo tarnybos Tinklų ir informacijos saugumo skyriaus vadėjas Rytis Rainys DELFI sakė, kad šiuo atveju filtruojant greičiausiai galėjo būti padaryta klaidų. „Visas blokavimas priklauso nuo tai nustatančių taisyklių griežtumo. Jas galima padaryti lengvesnes, arba sudėtingesnes, griežtesnes, arba mažiau griežtas. Jei lazda perlenkiama, taisyklės padaromos per griežtos, tad gali būti nepasiekiamos ir normalios, legalios svetainės, naudojamos ugdymo tikslams“, – aiškino R. Rainys.
Moksleivių sąjunga blokavimui nepritaria
„Mano nuomone, tam tikrų puslapių draudimas mokykloje vaikų tikrai neatitrauks nuo landžiojimo po šiuos puslapius. Jie gali tą patį atlikti ir namuose, jiems tikrai nereikia draudimų. Kitas klausimas – galbūt jie nepakankamai užsiėmę pamokos metu, todėl suranda laiko landžioti po tuos puslapius“, – DELFI sakė Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Grėtė Švėgždaitė.
Jos teigimu, kad vaikai nelandžiotų, kur nereikia, pamokos metu turėtų prižiūrėti mokytojas. Kadangi mokinių skaičius informacinių technologijų pamokose nedidelės, tai padaryti esą nebūtų sudėtinga.
G. Švėgždaitė sako, kad moksleiviai smalsūs ir, esant galimybei, aplanko įvairiausius tinklalapius, o apie saugų internetą reikia informuoti ne tik mokytojus ir mokinius, bet ir jų tėvus.
Vieni blokuoja, kiti pasitiki
„Yra du pradai – vienas edukacinis, sakantis, kad deramai žmogų išauklėjus jis nelįs ten, kur nereikia. Kitas – technologinis, skatinantis užblokuoti, uždrausti, kad to nebūtų. To balanso kiekviena mokykla ieško taip, kaip jai atrodo geriau“, – aiškino Švietimo informacinių technologijų centro direktoriaus pavaduotojas Mantas Masaitis.
Jo teigimu, Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK) yra parengęs programinę filtravimo- blokavimo įrangą, kurią siūlo nemokamai įsigyti visiems norintiems. „Visos mokyklos galėtų užsukti į IVPK svetainę ir atsisiųsti tą filtrą“, – sakė M. Masaitis.
Minėtas filtras neleidžia lankytis žalingo turinio interneto svetainėse. M. Masaičio teigimu, mokyklos elgiasi skirtingai. Iš kai kurių mokyklų vadovų jis girdi, kad filtrai nereikalingi – esą mokiniai sąmoningi ir protingi, niekur nelenda. Kitos mokyklos, pasak jo, elgiasi priešingai – diegia filtrus, nori uždrausti, kad atsitiktinai ar piktybiškai į draudžiamas svetaines niekas nepatektų.
Pašnekovas pastebi, kad dažniausiai prieš filtravimą pasisako technikai, o mokytojai labiau nori filtravimo. Tad, aiškina M. Masaitis, geriausias receptas, ką daryti, turbūt net neegzistuoja. Jo teigimu, mokyklose vaikams apie interneto žalą bei ką daryti su „turiniu, statančiu į nepatogią padėtį“, aiškinama nuo 5 klasės.
„Šiuolaikiniai vaikai jau gimsta mokėdami naršyti po internetą, o tėvai tai nelabai moka, tad dažnai nežino ir kylančių ir grėsmių, ir kaip jų išvengti“, – kalbėjo pareigūnas.
DELFI primena, kad atkreipti visuomenės dėmesį į nelegalią ir žalingą informaciją internete siekiama programa „Saugesnis internetas“. Programa ypač daug dėmesio skiria vaikams bei paaugliams apsaugoti nuo žalingo interneto turinio.
