Reklama – neatsiejamas svetainės elementas. Ji nuolatos Jus sekioja internete, naršytumėte po didelį portalą ar mažą namų puslapį. Dauguma rinkos analitikų nagrinėjo reklamos internete efektyvumą. Kiek sėkmingai ji pritraukia naujus klientus, padeda reklamos pirkėjui. Tam naudojami elementariausi tyrimo metodai. Pavyzdžiui, reklaminės antraštės (angl. banner) paspaudimų skaičiavimas.
Tačiau retai pasitaiko tyrimų, kaip reklama internete įtakoja vartotoją. Rezultate svetainės, kurios pas save dedą reklamą nežino kaip į ją reaguos svetainės lankytojas. Ir netgi, kiek viena ar kita reklama gali pakenkti svetainės įvaizdžiui. Reklamos pirkėjai taip pat iki šiol nežino kokią įtaką reklama internete turi tiems lankytojams, kurie ant jos niekada nespaudžia. Ar ji juos erzina?
Tačiau mes turime duomenis, kurie padės atsakyti į šiuos klausimus. Organizuotoje konferencijoje „User Experience 2004“ John Boyd iš „Yahoo!“ ir Christian Rohrer iš „eBay“ pristatė tyrimo duomenis „Kaip žmonės reaguoja į reklamą internete“. Čia pakomentuosime kelis faktus iš šio pranešimo.
Apie neigiamą
Kada internautų paklausė kaip reklama internete įtakoja jų darbą su svetaine, jie atsakė sekančiai (pateikiamas procentas vartotojų, kurie pasisakė neigiamai):
- Reklama iššokančiuose languose (pop-up) – 95 %
- Lėtas reklamos krovimas – 94 %
- „Spąstai“ priverčiantys paspausti ant reklamos – 94 %
- Mygtuko „uždaryti“ nebuvimas – 93 %
- Reklama uždengia tai, ką norime perskaityti – 93 %
- Nesuprantama reklama – 92 %
- Reklama, kuri keičia svetainės turinį – 92 %
- Reklama, kuri svetainėje užima per daug vietos – 90 %
- Mirksinti reklama – 87 %
- Judanti po ekraną reklama – 79 %
- Reklama, kuri be paspaudimo pradeda skleisti garsus – 79 %
Rezultatai pateikti remiantis 605 internautų apklausa 2004 metais. Panašūs rezultatai gauti 2003 ir 2002 metais.
Reikia pastebėti, kad vartotojai ypač neigiamai reagavo į tas reklamines antraštes, kuriose buvo naudojami aukščiau paminėti elementai. Vienas lankytojas reaguodamas į „banerį“, kuris pats pradėjo groti parašė, kad jei yra kas nors baisiau už iššokančius langus (pop-up) tai būtent šis „baneris“.
Kitas internautas solidaus portalo atsiliepimų knygoje paliko sekančią žinutę:
– „Jums, vaikinai, turėtų būti gėda! Kada atėjau į jūsų svetainę tikrai neprašiau ekrane „išmesti“ tris langus (pop-up). Aš nelankau svetainės vienišiems vyrams, ir savo varpos nesiruošiu ilginti 4 coliais. Tiesą sakant, niekada nesinaudoju paslaugomis, kurios reklamuojamos tokiais metodais. Manau yra šlykštu, kad įlindote į mano kompiuterį, jog uždribtumėte kelis centus. Nuo šiol ignoruosiu Jūsų svetainę, ir siūlysiu tai daryti visiems savo pažystamiems. Po velnių Jus ir Jūsų įkyrias reklamas.“
Šis komentaras geras pavyzdys kaip vartotojas reaguoja į iššokantį langą. Tačiau iškeikta svetainė apskritai neužsiėmė reklama internete. Kaip paaiškėjo vėliau iššokantys langai atsidarė virusinės programos dėka („spyware“), kurią vartotojas neatsargiai buvo įdiegęs ankščiau. Ši žinutė taip pat parodo koks yra vartotojo požiūris į savaime iššokančius langus.
Natūralu, kad vartotojai ėmėsi priemonių blokuoti šiuos langus. Internautų blokuojančių savaime iššokančius langus procentas nuo 26 % 2003 metais iki 69 % 2004 metais. Tai leidžia daryti ne tik papildomos programos, bet ir naršyklės, todėl ko gero ateityje „pop-up“ beveik išnyks.
Internautų neigiamas požiūris į įkyrias reklamos internete formas ne tik virsta pykčio protrūkiais, bet ir persiduoda reklamos užsakovams, bei svetainėms, kurios talpina šią reklamą. Apklausus 18 808 internautų paaiškėjo, kad 50 % iš jų nusivylė kompanija, kuri naudojo įkyrias reklamos internete formas. Taip pat 40 % apklaustųjų pareiškė, kad po šios reklamos neigiamai pradėjo galvoti apie svetainę, kuri talpino reklamą.
Apie gerą
Internete yra nedaug reklamos, kuri patinka vartotojui. Tačiau kai kurios reklaminės technologijos suteikia teigiamą požiūrį į reklamą internete. Internautams labiausiai patinka reklama, kuri:
- Aiškiai nusako, kas nutiks ant jos paspaudus.
- Suderinama su tuo kokios informacijos žmonės šiuo metu ieško internete.
- Aiškiai suprantama kaip reklama.
- Aiškiai nusako, ką konkrečiai reklamuoja.
- Suteikia papildomą informaciją be būtinybės išeiti iš esamos svetainės.
Šie reklamos dizaino elementai tampriai susieti su kertinėmis svetainės patogumą nusakančiomis taisyklėmis: aiškiai parodykite, kokius pasirinkimus turi lankytojas, naudokite aiškią kalbą ir suteikite tą informaciją, kuri šiuo metu reikalinga vartotojui.
Idėja
Patarimai interneto svetainėms.
Tos svetainės, kurios ketina talpinti reklamą turėtų rimtai susimąstyti prieš talpindami reklamą, kurios nemėgsta 80–90 % internautų. Rezultate Jūsų klientas gali būti nepatenkintas, ir tai gali atsiliepti Jūsų svetainės perspektyvoms.
Reklamos kūrėjai gali nekreipti dėmesio į šį straipsnį ir toliau kurti reklamą, kuri nervuoja internautus. Jei jie suras svetaines, kurie dės šią reklamą galės džiaugtis dideliu jos paspaudimų procentu. Tačiau reikia nepamiršti, kad paspaudimai nėra vienintelis tikslas. Galbūt Jums pavyks apgauti lankytoją ir priversti paspausti ant reklamos, tačiau vargu ar jis taps potencialiu pirkėju. O Jūsų reklamos kampanija gaus „įkyriausios reklamos“ pravardę.
Svetainės, kuriose reklamos nėra (pvz., įmonių svetainės) taip pat gali pasimokyti iš šio straipsnio. Daugelis dalykų, kurie nepatinka vartotojams reklamoje taip pat priimama ir svetainių dizaine. Todėl galima sulaukti tokios pačios reakcijos iš lankytojų, kaip transliuodami įkyrią reklamą. Tokios svetainėse reiktų vengti:
- Savaime iššokančių langų.
- Ilgo svetainės krovimosi.
- Elementų kurie verčia lankytoją ant jų spausti, tačiau jie neatitinka savo turinio.
- Informacijos, kuri pernelyg „garsiai“ rėkia.
- Svetainės elementų, kurie bėgioja po puslapį.
- Garso bylų, kurios automatiškai pasileidžia kraunantis svetainei.
Kritinis balsas
Perskaitę šį straipsnį „Adnet“ reklamos pardavėjai ko gero garsiai nusijuoks. Jie šiai dienai yra „pačios bjauriausios reklamos“ Lietuvos internete pardavėjai ir jiems gerai sekasi. Tačiau man kaip vartotojui juo gerą pusmetį nepavykstą išsirinkti automobilio. Problema ne manyje. Problemą, kad kiekvieną kartą paiešką pradėdamas didžiausiame Lietuvos auto skelbimų portale Autoplius susiduriu su „lavina“ reklamos. Po kiekvieno paspaudimo mane puola „poltergeistai“, „Floating Ad“, dviejų stambiausių „banerių kavalerija“. O man nereikia nei „Labas“ kortelės, nei didelės pensijos, nei automobilio draudimo (nes automobilio dar neturiu), o tiesiog mielo mažo pagalbininko.
Straipsnį paruošė „Kriause.com – internetinė komunikacija“ pagal Jakob Nielsen.