Nors šiais laikais pasaulyje dar galima išgirsti naujienų apie valstybes, kurios neseniai „įsivedė“ internetą, daugelyje pasaulio vietų šios technologijos jau nieko nebestebina. Nebe toks naujas žiniatinklio skirstymas į seną ir naują versijas, plačiose masėse žinomą kaip „Web 2.0“.
Pastarasis persimetė į daugelį sričių, tad neretai tenka susidurti su „Ofisas 2.0“, „Įmonė 2.0“ ar net „Universitetas 2.0“. Sociologai ir kitų sričių mokslininkai išskiria naują žmonių kartą, užaugusią su naujosiomis technologijomis. Jų gyvenimo būdas, požiūris į pasaulį bei ateitį gerokai skiriasi nuo tėvų. Galima drąsiai teigti, kad į valdžią ateina „Pasaulis 2.0“.
Naujoji karta – naujas požiūris
Mokslininkai naująją kartą krikštija įvairiais vardais: Tinklo karta (eng. Net generation), Tūkstantininkais (eng. Millenials), Generacija Z (eng. Generation Z), „Google“ karta (eng. „Google“ Generation) ar „Generacija dabar“ (eng. Generation Now), pabrėžiant polinkį į skubumą.
Naujosios kartos žmonės užaugo su kompiuteriais bei internetu. Technologijos jiems yra neatsiejama gyvenimo dalis, įsišaknijusi taip giliai, kad ja neįmanoma nemokėti naudotis. Šiai kartai būdingas socialumas ir skubumas, kuriems neišvengiamai pasitelkiamos mobiliosios komunikacijos ir internetas.
Kitoks požiūris į mokslą
Vakaruose jau gan seniai diskutuojama apie tradicinės švietimo sistemos trūkumus bei galimus efektyvumo gerinimo būdus. Steigiamos mokyklos, veikiančios pagal visiškai priešingus įprastiems modelius. Gaila, kad Lietuvoje diskutuojama dėl paviršutinių dalykų, tačiau visiškai nemąstoma apie pačius studijuojančius.
Skaitmeninis raštingumas yra įaugęs jiems į kraują. Naujoji karta yra užaugusi su kompiuteriais ir internetu, todėl jie be vargo interpretuoja vaizdinę informaciją, sugeba akimirksniu persijungti iš virtualaus į realų pasaulį, bet informacijos ieškos ten – internete. Įprotis skubiai gauti informaciją sąlygoja mobilaus telefono bei interneto poreikį. Jie nuolatos yra online.
Mokymosi procese naujosios kartos žmonės mėgsta eksperimentuoti ir patys išbandyti dalykus, o ne sausą teoriją, kuri viską paaiškina. Jie yra itin socialūs ir laisvai bendraujantys, todėl jiems svarbus komandinis darbas ir bendradarbiavimas, kai besimokantieji padeda vieni kitiems. Jiems tai įprasta, nes didžioji dalis bendravimo vyksta socialiniuose tinkluose, tinklaraščiuose ar virtualiame 3D pasaulyje.
Kitoks požiūris į darbą
Naujoji karta pasižymi ir kitokiu požiūriu ir į darbą. Lynne Lancaster ir David Stillman, tyrinėjantys kartų santykius įmonėse, pastebi, kad naujoji darbo jėga yra išlepinta aplinkinių rūpesčio, tiesmuka bendravime, jautri kritikai, tačiau talentinga ir kupina naujų idėjų.
Lynce ir David išskiria penkis požymius, būdingus naujosios kartos požiūriui į darbą:
- Kodėl manęs niekas nepaklausė? Naujosios kartos atstovai yra įpratę, kad į jų nuomonę būtų atsižvelgiama, todėl noriai siūlo savo pastabas ir pasiūlymus, o neretai tai daro tiesiogiai aukščiausiems įmonės vadovams.
- Nėra laimėtojų ir pralaimėtojų. Įvairovė ir lygybė yra svarbiau už viską. Darbuotojai tikisi būti skatinami ne vien finansinėmis ar karjeros priemonėmis.
- Mes galime daryti žymiai daugiau. Tradicinis požiūris, kad darbo metu reikia daryti tik tai, kas privaloma pagal pareigas, naujajai kartai yra visiškai nebūdingas. Negalėjimas skaityti pašto, rašyti SMS yra visiška nuobodybė ir jų motyvacijos naikinimas.
- Komandinis darbas. Socializacija ir bendradarbiavimas yra įprasti dalykai, todėl naujajai kartai komandinis darbas yra būdingas labiau, nei individualumas ir uždarumas.
- Pašnekėkime apie tai. Naujajai kartai yra įpratę šnekėti atvirai apie problemas ir sunkumus, o taip pat gyvybiškai svarbu sulaukti grįžtamojo ryšio ir įvertinimo.
Naujosios kartos požiūris keičia ne tik mokslo institucijas bei darbo vietas. Jų pasaulėžiūra smarkiai įtakoja ir vyresnes kartas, keičia verslo modelius bei ekonomiką.