Lietuvoje brandinama ir įgyvendinama 5 integruotų mokslo studijų ir verslo centrų, vadinamų mokslo slėniais, idėja. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) juose mato proveržį mokslui bei verslo ir mokslo bendradarbiavimo skatinimą. Tuo tarpu Vilniaus universiteto docentas dr. Dobilas Kirvelis slėnių steigimą vadina atsilikusiu dalyku ir siūlo į kūrybinį regioną sujungti Vilnių ir Kauną. Antraip, nuogąstauja profesorius, kuriami slėniai pavirs penkiomis juodosiomis skylėmis.
„Tai vieta, kurioje bus sukurta atviros prieigos aukščiausio lygio mokslo tiriamoji infrastruktūra, atitinkamo slėnio mokslo krypties naujausios laboratorijos su pažangiausia moksline įranga, greta kursis mokslo technologijų parkai, verslo inkubatoriai, technologijų perdavimo centrai“, – aiškino ŠMM sekretorė Lina Domarkienė.
Pasak jos, šių naujų mokslo centrų paslaugomis galės naudotis ne tik mokslininkai, bet ir įvairios institucijos, verslo subjektai. Naujausia laboratorinė įranga bus naudojama studijų procese ir tarptautiniuose projektuose.
„Kurdami slėnius, norime sujungti šiuo metu išbarstytą mokslo potencialą ir pritraukti aukštųjų technologijų įmones dirbti kartu su Lietuvos mokslininkais atrasti vienas kitą“, – sakė ŠMM sekretorė.
Kursis Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje
Lietuvoje numatyta steigti 5 slėnius. 3 iš jų bus su platesniu mokslo tiriamųjų krypčių spektru.
Vilniaus „Saulėtekio“ technologijų slėnis planuoja plėtoti 4 mokslinių tyrimų kryptis: lazerių ir šviesos technologijas; medžiagotyrą ir nanotechnologijas; puslaidininkių fiziką, elektroniką ir organinę elektroniką; civilinę inžineriją.
Vilniuje taip pat planuoja kurtis „Santaros“ slėnis. Jis taip pat plėtos 4 kryptis: biotechnologiją ir stambiamolekulines medžiagas; molekulinę mediciną ir biofarmaciją; ekosistemų ir saugios aplinkos tyrimus; modeliavimą, informatiką ir komunikacijų technologijas.
Tiek pat svarbias proveržio kryptis plėtos ir Kaune steigiamas „Santakos“ slėnis: darniąją chemiją; mechatroniką ir susijusias elektronines technologijas; ateities energetiką; informacines ir komunikacines technologijas.
Kiti du slėniai – „Nemuno“ slėnis Kaune ir „Jūrinis“ Klaipėdoje – bus specializuoti. „Nemunas“ plėtos kryptis, susijusias su žemės ūkiu: agrobiotechnologiją, bioeneregtiką ir miškininkystę; maisto technologijas, saugą ir sveikatingumą. „Jūriniame“ slėnyje bus plėtojamos irgi 2 kryptis: jūros aplinka ir jūros technologijos. Šiems specializuotiems slėniams teks mažiau investicijų.
Kaip slėniai atrodys? Pavyzdžiui, Vilniaus „Saulėtekio“ slėnyje įsikurtų Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras, kurį sudarytų Lietuvos fizinių ir technologijos mokslų institutas, integruosiantis šiuo metu tris skirtingus stiprius šalies institutus (Fizikos, Puslaidininkių fizikos ir Chemijos institutai) bei Vilniaus universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto laboratorijų kompleksas.
L. Domarkienės manymu, kadangi centras jungs kelis šimtus tose srityse dirbančių stiprių mokslininkų, išaugs jo žinomumas europiniu ir pasauliniu mastu. Be to, durys juose bus atviros ir studentams – taip tikimasi ypač pastiprinti tiksliųjų mokslų studentų technologinę bazę.
Atidarymas – po 3–4 metų
Parama slėniams bus skiriama iš ES struktūrinių fondų. Tad, pasak ŠMM sekretorės, jų plėtros neturėtų sustabdyti ekonominė krizė. L. Domarkienės teigimu, yra galimybė per keletą metų mokslui ir inovacijoms skirti apie 2 milijardus litų.
Už slėnių plėtrą Lietuvoje atsakingos ŠMM ir Ūkio ministerijos. Vyriausybė jau yra patvirtinusi trijų – „Jūrinio“, „Nemuno“ ir „Santakos“ – slėnių plėtros programas. Dabar, anot L. Domarkienės, belieka teikti investicinius projektus ES paramai gauti.
L. Domarkienė planuoja, kad pirmieji slėniai galėtų pradėti funkcionuoti po 3–4 metų.
Apie mokslo slėnius Lietuvoje pradėta kalbėti prieš keletą metų. Pasak ŠMM sekretorės, kitose šalyse slėniai būna įvairių modelių: vienur jie traktuojami kaip mokslo technologijų parkai, kitur – kaip mokslo tiriamieji institutai, nukreipti verslo praktikai. „Tačiau bendras tokio slėnio tikslas – komercinti mokslinius tyrimus, mokslo žinias pritaikyti praktikoje, sukurti pridedamąją vertę ir paskatinti verslą dirbti kartu su mokslu“, – aiškino pašnekovė.
Anot jos, būtų visai įdomu sukurti tik vieną slėnį tarp Vilniaus ir Kauno čia pastatant naujus institutus, universitetų padalinius, pramonės įmones, tačiau šios idėjos atsisakyta įvertinus realią situaciją žemės klausimų sprendimo lėtume. Mat dėl to būtų pavėluota laiku įsisavinti ES pinigus. Tuo tarpu universitetai, anot L. Domarkienės, turi ne tik aukšto lygio intelektinį potencialą, bet ir žemę, teritorinio planavimo dokumentus, patvirtintus detaliuosius planus, todėl tokius stambius investicinius projektus kaip integruotų mokslo kompleksų statyba gerokai realiau įgyvendinti išnaudojant esamą pasirengimą bei papildant jį institutų ir verslo potencialu. Tokiu būdu, sako L. Domarkienė, būtų pasiekta sinergija tarp atradimų moksle ir jų pritaikymo kuriant naujas žinias ir produktus.
VU docentas: reikia sujungti Vilnių ir Kauną
Vilniaus universiteto Biochemijos ir biofizikos katedros docentas dr. Dobilas Kirvelis aiškina, kad mokslo slėnio koncepcija atsirado kartu su JAV įkurtu Silicio slėniu prieš keletą dešimtmečių ir kažkada buvo perspektyvi. „Tačiau šiais laikais kurti sugeba jau ne pavieniai žmonės, ne asmenybės, bet komandos, grupės. Naują technologiją gali sukurti jau nebe slėniai, o miestai konglomeratai“, – įsitikinęs D. Kirvelis, raginantis mąstyti ne slėniais, o mokslo technologiniais kūrybiniais regionais.
DELFI (D. Sinkevičiaus nuotr.) |
---|
Docentas aiškino, kad mažiau nei milijoną gyventojų turintys miestai neturi pilno fronto kūrybinio potencialo. „Ką reikia daryti? Reikia kūrybinio regioninio traukos centro, kurį galime sukurti sujungę Kauną ir Vilnių“, – kalbėjo D. Kirvelis.
Jis aiškino, kad Kaune visada dominuoja technologinė kūryba, Vilniuje – idėjinė. Pasak D. Kirvelio, reikia sujungti miestus nekonkurentiniam kūrybiniam ryšiui, mat dabar tarp Vilniaus ir Kauno esą yra savižudiškas konkurentinis ryšys.
Tačiau tam reikia didelių pinigų, o autoritetingi Seimo Ekonomikos komiteto nariai esą prasitaria, kad jau dabar Ūkio ministerija uždėjusi leteną ant milijardo iš slėniams numatytų 2 milijardų lėšų. Tad kuriamiems penkiems centrams esą telieka milijardas litų.
Pasak D. Kirvelio, 200 milijonų, iki 2013 m. skirtų naujoms technologijoms kurti – pernelyg maža suma. Esą jei po 200 milijonų litų centrai gautų kasmet, gal dar būtų galima ką nors padaryti, tačiau kai skiriama tokia suma – šnipštas.
„Išbarstytos lėšos, todėl jos per mažos kiekvienam kažką sukurti. Užtai mokslininkai konferencijose šaiposi: bus penkios juodos mokslo skylės Lietuvoje. Bus suėsti pinigai, ir 2013 m. atsidursime prie suskilusios geldos, kai niekas nieko rimto negalės sukurti“, – teigė D. Kirvelis.
Jam tai pat kliūva, kad net keturiuose projektuose esą nėra konkretizacijos, ką žadama sukurti. „Nors moksliniai tyrimai – didelė rizika, bet formuluotė, ką ketiname sukurti, turi būti“, – aiškino docentas.
Situacija, pasak jo, klostosi tokia linkme politikams spjaunant į bet kokius rizikingus žingsnius.
Prieš keletą metų D. Kirvelis lankėsi Orezundo kūrybiniame regione Malmėje (Švedija). Į jį sujunta Kopenhaga (Danija), Malmė ir Lundas (Švedija). „Infrastruktūra sujungta, neaišku, kas kur dirba – ar Kopenhagoje švedai, ar danai Lunde. Jie kuria naujas technologijas“, – apie miestų konglomeratų pavyzdį, kuriuo reikėtų sekti, kalbėjo docentas.