„Ir mano vaikas studijuoja užsienyje“. Taip girtis Lietuvoje tapo mada. Lietuvaičiai dažnai susigundo prastų, studentų stokojančių užsienio universitetų vilionėmis. DELFI pašnekovai atkreipia dėmesį: iškaba „užsienio aukštoji mokykla“ nereiškia kokybiškesnių studijų.
Kita vertus, pasak Vilniaus licėjaus direktoriaus, jei ir Lietuvoje iš stojančiųjų masiškai imami pinigai, tai koks skirtumas, kur mokėti? „Dabar mada tapo, kai tėvai kaimynams giriasi: „Ir mano vaikas studijuoja Anglijoje“. Na ir kas? Kažkokioj skylėj studijuoja, ir dar vos vos, tai kuo čia girtis? Aš geriau girčiausi, kad mano vaikas studijuoja Kauno medicinos universitete – čia tai kietas mokslas, gera specialybė“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis.
Jis aiškina žinantis, kokių nesąmonių galima išvysti Anglijos ar JAV universitetuose. „Užtenka mums linkčioti, kad užsienyje iš karto viskas gerai. Ne, ten yra puikių universitetų, bet ir visiško šlamšto. Reikia pradėti atsirinkti, kur ir ką studijuoti“, – teigė gimnazijos vadovas.
Pasak jo, gerą pavyzdį parodė Viktoras Uspaskichas. „Plechanovo akademija gal ir geras universitetas, bet jei parduoda diplomus, tuo viskas ir pasakyta. Užtenka, kad vieną diplomą pardavė, ir visi akademija prestižą prarado amžių amžiams“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasak B. Burgio, kai kurių užsienio universitetų kviesliai važiuoja į Lietuvą ir vilioja svetur mokytis lietuvius. Direktorius aiškina, kad į tokius universitetus lengva patekti: jie gauna ES paramą, kaip ir daugelis Lietuvos universitetų, nuo studentų skaičiaus gauna valstybės dotacijas.
„Jiems reikia studentų, tad daro viską, kad bet kokius studentus patrauktų. Lietuvaičiai tuo susigundo“, – konstatuoja B. Burgis. „O kur dar prestižas pasakyti „studijuoju užsienyje“, – tęsė jis. Todėl pašnekovas pataria prieš giriantis apie studijavimą užsienyje pasitikrinti universiteto lygį. Tai, pasak B. Burgio, nebūtinai parodo universiteto reitingas, nes, pasirinkus tam tikrus kriterijus, galima įrodyti, kad Vilniaus pedagoginis universitetas geresnis už Vilniaus universitetą.
5 licėjaus moksleiviai – į Kembridžą
27 proc. iš 109 šįmet Vilniaus licėjų baigusių moksleivių įstojo į užsienio universitetus. Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius aiškina, kad dar dalis, įstojusių į Lietuvos universitetus, į užsienio aukštąsias ketina stoti kitąmet.
Pasak S. Jurkevičiaus, jo vadovaujamo licėjaus moksleiviai stoja į gerus užsienio universitetus ir nesiveržia studijuoti bet kur. Štai šįmet net 5 vienos licėjaus klasės moksleiviai įstojo į Kembridžo (Didžioji Britanija) universitetą, vienas – į Oksfordo (Didžioji Britanija) universitetą. Tai S. Jurkevičius vadina mini stebuklu, kuris greičiausiai Lietuvoje nebepasikartos.
Visgi jis pritaria B. Burgio minčiai, kad Lietuvoje dabar populiaru stoti į bet kurį užsienio universitetą. Anot jo, kaip ir Lietuvoje, kur prisikūrę krūvos universitetų nesurenka studentų, taip ir užsienyje. „Kaip čia, taip ir ten – klausimas tik, kas į kokius universitetus patenka. Vietoje studijų prastame užsienio universitete jau geriau mokytis čia“, – sakė S. Jurkevičius.
Jis apgailestauja, kad geriausi moksleiviai, laimintys tarptautinėse olimpiadose, kraštą palieka. „Situacija nedžiuginanti. Baisiausia, kad čia ne pesimistinės, o realistinės mintys. Kaip bus toliau, sudėtinga prognozuoti. Bet šiuo metu situacija optimizmo neteikia tiek matant, kas darosi čia, tiek matant bendrą procesą“, – kalbėjo licėjaus vadovas.
J. Okunis: klaidina ir studijų mugės
„Studijuoti užsienyje nelygu studijuoti geroje aukštojoje mokykloje. Iškaba „užsienio aukštoji mokykla“ nereiškia kokybiškesnių studijų. Tačiau aukštosios mokyklos pasirinkimas – asmeninis klausimas“, – teigė Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Jonas Okunis.
Jam abejonę kelią Lietuvoje organizuojamos studijų mugės. Mat jose, pasak J. Okunio, dalyvauti gali ir bet kokios užsienio aukštosios mokyklos – į tai nekreipiama dėmesio. „Svarbu užsidėti pliusą parodant, kad ta paroda yra tarptautinė. Manau, tai vėlgi abiturientus šiek tiek klaidina“, – sakė LSS prezidentas, pastebėjęs, kad tokiose mugėse užsienio aukštųjų mokyklų stendai populiaresni už Lietuvos.
„Kas švietimo ir mokslo politiką formuojančių žmonių buvo padaryta, kad vidurinėse mokyklose atsirastų karjeros projektavimo centrai, darbuotojai, galintys konsultuoti abiturientus, padedantys atpažinti, kur stoti ne tik pagal jų gebėjimus, bet rinkti ir pateikti informaciją abiturientams apie pačias aukštąsias mokyklas“, – retoriškai klausė studentų vadas.
Koks skirtumas, kur mokėti?
Pasak B. Burgio, stojančiųjų į užsienio universitetus daugėja. „Tačiau tame nematau jokios tragedijos – manau, tampame vis labiau europiečiai, vis labiau įsigudriname gauti užsienio universitetų finansinę paramą, tad čia neįžvelgiu jokių problemų“, – aiškino jis.
„Tegu Vilniaus universitetas būna toks kaip Jeilio (JAV – DELFI) – nebus problemų. Ar girdėjote, kad Jeilis skųstųsi, jog amerikiečiai išvažiuoja ir nestoja į Jeilį? Ar Kembridžas, Sorbona skundžiasi, kad mes nesurenkame studentų, nes visi važiuoja į Kauno technologijos universitetą? Visiems nusispjauti – jie patys žino esantys geri universitetai“, – kalbėjo B. Burgis.
S. Jurkevičius atkreipia dėmesį, kad Lietuva jau negali atsakyti, kas yra gerai besimokantis studentas. O studentų mitingas parodė, kokia sumaištis valstybėje ir studentų galvose. Pasak jo, tokia situacija susiklosto, kai valstybė nesuinteresuota savo piliečiais.
„Sistema, manyčiau, siaubinga. Dalis jaunų žmonių, kurie jaučiasi tvirti, išvažiuoja ir patenka į gerus universitetus, kiti išvažiuoja šiaip. Kita vertus, kai prasidėjo masinis pinigų ėmimas iš stojančiųjų, koks skirtumas, kur mokėti pinigus – čia ar ten? Ten dar pasaulio šiek tiek pamatai, daugiau smegenų įgauni, o čia, provincijoje, trintis, kur tebemoko iš rusiškų vadovėlių...“, – svarstė licėjaus direktorius.
B. Burgis patenkintas, kad jo vadovaujamos gimnazijos absolventai renkasi gerus universitetus. Didžiausias srautas iš gimnazijos šįmet studijuoti išvyko į Didžiąją Britaniją. B. Burgis sako, kad čia daug patariančių, kaip gauti paramą, darbą, kur įsikurti. KTU gimnazistai nustojo stoti į vieną Japonijos universitetų, nebepopuliaru ir studijuoti JAV – ir dėl didelio atstumo, ir dėl brangumo. Tarp stojančiųjų populiarus prestižinis Vokietijos Brėmeno universitetas, yra studijuojančių Prancūzijoje, Švedijoje, Šveicarijoje.
Daugiausia Didžiosios Britanijos universitetus renkasi ir licėjaus moksleiviai.