Uždaryti neperspektyvias studijų programas, mažinti universitetų ir studentų skaičių, dėstytojams neleisti dirbti per kelias aukštąsias mokyklas, pakeisti dabartinę stojimų į aukštąsias mokyklas sistemą. Tai daryti siūlo Vilniaus universiteto (VU) rektorius akademikas Benediktas Juodka. Šias mintis rektorius išdėstė antradienį VU Studentų atstovybės (SA) surengtoje diskusijoje apie aukštąjį mokslą. 
Uždaryti neperspektyvias studijų programas, mažinti universitetų ir studentų skaičių, dėstytojams neleisti dirbti per kelias aukštąsias mokyklas, pakeisti dabartinę stojimų į aukštąsias mokyklas sistemą. Tai daryti siūlo Vilniaus universiteto (VU) rektorius akademikas Benediktas Juodka. Šias mintis rektorius išdėstė antradienį VU Studentų atstovybės (SA) surengtoje diskusijoje apie aukštąjį mokslą.
Emocingą rektoriaus kalbą kelis kartus pertraukė griausmingos studentų ovacijos. B. Juodkos pasisakymo klausėsi pilnutėlė VU Teatro salė studentų bei keletas diskusijoje dalyvavusių politikų.
 Benediktas Juodka (DELFI, K.Čachovskio nuotr.) |
|---|
„Kai kalbame apie reformas, arba tylėkime, arba darykime. Lietuvoje 50 aukštųjų mokyklų, 35 mokslo institutai. Pardon (pranc. – „atleiskite“ – DELFI) . Pasaulyje to nėra: normaliai Europoje milijonui gyventojų tenka vienas universitetas. Sistema ryja pinigus, o ką galvoja politikai, juk Seimas leidžia įkurti aukštąsias mokyklas“, – aiškino VU rektorius, tikindamas, kad mokslo ir studijų sistema Lietuvoje absoliučiai iškreipta.
B. Juodka sakė, kad pirmiausia studijų kokybę lemia studentų motyvacija. Tačiau tam, pasak jo, netarnauja priėmimo į aukštąsias sistema, kai galima pretenduoti į 16 specialybių. „Aš visą laiką sakau – baikime durnių volioti“, – teigė B. Juodka.
Pasak jo, pagal dabartinę sistemą norintis stoti į biochemiją atsiduria teisės studijose. „Kokia jo motyvacija? Tai yra pasiutimas. Tu mokais to, ko nori, ar tenori baigti bet ką?“, – klausė VU vadovas, įsitikinęs, kad moksleiviams užtektų pretenduoti į 5–6 studijų programas.
Įstoja „dundukai“
Pasak VU rektoriaus, kitas svarbus studijų kokybės parametras – mokslinio darbo lygis. B. Juodka sako, kad studijų kokybė bus, jei dėstytojai dirbs mokslinį darbą.
Kartu B. Juodka pastebėjo, kad ir dėstytojas turi būti motyvuotas baigęs doktorantūrą norėti likti universitete ir pradėti dirbti asistento pareigose už 1700 Lt atlyginimą. „Kur tas dėstytojas bus geras, ir mokslinį darbą dirbs, kai jis cirkuliuoja po penkis Lietuvos universitetus“, – stebėjosi rektorius.
Jis sakė nuolat siūlantis priimti sprendimą, pagal kurį žmogus negali dirbti didesniu nei pusantro etato krūviu. „Štai dabar VU dėstytojas dirba Šiauliuose, Klaipėdoje, Kaune. Tai kada jam dirbti mokslinį darbą?“, – stebėjosi B. Juodka.
To bėda – visuose universitetuose besidubliuojančios studijų programos. Rektoriaus nuomone, būtina revizuoti studijų programas ir kai kurias jų uždaryti. „Ministre, jei jūs dar įregistruosite informatiką Mykolo Romerio universitete...“, – į švietimo ir mokslo ministrą Algirdą Monkevičių kreipėsi B. Juodka, vardindamas, kad informatikus ruošia Kauno technologijos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Šios aukštosios, pasak B. Juodkos, į informatiką nebesurenka reikiamo studentų skaičiaus.
B. Juodka sakė, kad taip paskutinis, įstojęs į informatiką Kauno technologijos universitete, pateko su 5 balų konkursinius balu. „Tai dundukas paskutinis. Tai iš kur bus kokybė? Dundukų prirenkame. Revizuoti visas studijų programas, jei nėra potencialo – jas uždaryti“, – kategoriškas buvo rektorius.
Taip, pasak jo, nebebus studentų pertekliaus, jiems skirtus pinigus bus galima atiduoti turintiems potencialą, įrangą. Tada esą ir bus kokybė.
Akademikas retoriškai klausė, ar bent vienas išvardintas studijų kokybės parametras gali būti realizuotas be papildomo finansavimo. „Nekalbėkite apie reformą, jei tam nenumatysite finansų. Kitaip bus demagogija, populizmas ir priešrinkiminės kalbos, o daugiau nieko“, – salėje buvusiems politikams patarė VU vadovas.
