Naujame tyrime tvirtinama, kad nelegalių muzikos kūrinių parsisiuntimas iš įvairių interneto svetainių yra itin tvirtai įsišaknijęs muzikos gerbėjų įprotis.
Muzikos kompanijos turi liautis priešintis ir turi sutikti, kad neteisėtas muzikos kūrinių parsisiuntimas yra XXI a. faktas, skelbia naujas muzikos kūrinių autorinių teisių savininkų inicijuotas tyrimas.
Nelegalus muzikos kūrinių parsisiuntimas yra itin paplitęs tarp muzikos gerbėjų. K. Vanago (BFL) nuotr. |
---|
Tyrėjai analizavo grupės „Radiohead“ albumo „In Rainbows“ atsisiuntimo atvejį. Šis albumas yra septintasis britų roko grupės albumas. Iš pradžių šio albumo skaitmeninė versija pasirodė oficialioje grupės interneto svetainėje, iš kurios albumą buvo galima parsisiųsti nemokamai. Vėliau muzikos prekių parduotuvėse pasirodė ir kompaktinis diskas su naujausiomis „Radiohead“ dainomis.
Tyrimo rezultatai nustebino: dauguma grupės gerbėjų vis tiek siuntėsi šį kūrinį nelegaliai.
„Šis įprotis yra tvirtai įsigalėjęs. Tai yra neįtikėtinai populiaru ir, manau, ši praktika niekuomet neišnyks. Atėjo laikas liautis mėginti plaukti prieš srovę“, – komentavo Ericas Garlandas, minėto tyrimo bendraautoris.
Dauguma grupės „Radiohead“ gerbėjų daugiau kartų atsisiuntė albumą „In Rainbows“ internetu nei pirko parduotuvėse. Taip pat tyrimas parodė, kad albumas dažniausiai buvo siųstas ne iš oficialiosios grupės interneto svetainės.
„Net kai kaina yra nulis, žmonės, tikėtina, veiks taip, kaip jiems yra įprasta (pavyzdžiui, kūrinius siųs iš įvairių nelegalių interneto svetainių, o ne iš oficialios grupės svetainės)“, – skelbiama tyrime.
Ir čia neturi įtakos faktas, kad grupė „Radiohead“ yra itin populiari ir mėgstama, pastebi tyrėjai.
Tyrime pabrėžta, kad nors gerbėjai itin aktyviai siuntėsi albumą nelegaliai, „In Rainbows“ kompaktinis diskas parduotuvėse yra vienas perkamiausių.
„Autorinių teisių savininkai norėdami sukurti pardavimų sėkmės formulę visuomet galvoja, kaip sumažinti piratavimo lygį. Tyrimas parodė, kad apie tai net galvoti neverta“, – teigė E. Garlandas.
Studijos autoriai teigia, kad muzikos teisių savininkai verčiau turėtų ieškoti „naujų kelių“, kaip būtų galima auginti pajamas iš kuriamos muzikos, užuot persekioję nelegalius parsisiuntimus. Kaip pavyzdys pateikiamas licencinės sutartys su „YouTube“ ir pan.
Paruošta pagal „The Guardian“.