Liepos 18 d. pasauliniam IT inovacijų taikymo lyderiui „Intel“ sukanka keturiasdešimt metų. Per šiuos dešimtmečius kompanija ne tik išrado mikroprocesorių, į vieną lustą sudėjo kelis milijardus tranzistorių, bet ir tapo viena didžiausių JAV kompanijų (pateko į „Fortune 500“ sąrašą) bei įgyvendino vieną ambicingiausių rinkodaros programų „Intel Inside“, supažindinusių vartotoją su sudėtingu „Intel“ pasauliu.
Šiuo metu 300 „Intel“ padalinių veikia 50 valstybių, o 80 proc. pajamų surenkamos už JAV ribų. „Intel“ dirba 85 tūkst. darbuotojų visame pasaulyje, o kompanija įvardinama kaip viena geriausių darbdavių. Kompanijos sukurti produktai prisidėjo prie vienų radikaliausių žmonijos išradimų. Šiandien mikroprocesoriai yra skaitmeninio pasaulio šerdis, suteikianti neribotų bendravimo galimybių.
„Intel“ socialinė atsakomybė
„Intel“ prezidentas ir vykdomasis direktorius Paulas Otelinis (Paul Otellini), paminėdamas gimtadienį šiais metais, paskelbė akciją, pagal kurią kiekvienas kompanijos darbuotojas skatinamas tapti savanoriu vietinėse bendruomenėse. „Intel“ įsipareigojo prisidėti prie švietimo gerinimo, skatinti technologijų prieinamumą ir saugoti aplinką visame pasaulyje.
Parama švietimui
Vien per pastarąjį dešimtmetį „Intel“ švietimui skyrė 1 mlrd. JAV dolerių, bei po 100 mln. kasmet programoms, skirtoms lavinti mokytojams bei studentams ir skatinti universitetuose taikyti inovacijas.
„Intel“ programose (pvz., „Intel Teach“, „Intel Computer Clubhouse Network“ ir kt.) dalyvavo daugiau nei 5 mln. mokytojų, o 20 valstybių vaikai po pamokų mokydavosi naudotis informacinėmis technologijomis. Be to, „Intel“ organizuoja didžiausią pasaulyje mokslinį konkursą, skirtą dar nesimokantiems aukštosiose mokyklose, ieško talentų, skaito paskaitas, teikia mokslines stipendijas, organizuoja technologijų verslininkystės forumus.
Prieinamumo skatinimas
„Intel“ bendradarbiauja su daugiau nei 60 valstybių vyriausybėmis ir kartu vykdo programą, pagal kurią siekiama vis daugiau žmonių supažindinti su technologijų galimybėmis, pagerinti jų gyvenimo kokybę ir kompiuterius padaryti visiems prieinamesnius. Kartu su vietine valdžia „Intel“ diegia bevieles plačiajuostes technologijas („WiMAX“, „Wi-Fi“, 3G).
Dėmesys ekologijai
Į „Intel“ korporacines vertybes yra integruotos aplinkosaugos principai – diegiamos perdirbimo programos ir „žalieji“ standartai. Darbuotojai skatinami dalyvauti aplinkos saugojimo programose. Siekiama, kad sukuriami produktai naudotų mažiau energijos, o bendradarbiavimas su pagrindinėmis bendruomenės, vyriausybės ir aplinkosaugos organizacijomis skatintų įsipareigojimus aplinkai ir darytų įtaką aplinkos strategijai pasauliniu mastu.
Trumpa „Intel“ istorija
2000-ieji: prasideda greitų ir galingų kompiuterių era, kurią užtikrina patys mažiausi, taupantys energiją lustai. „Intel“ indėlis į švietimą ir skatinimą naudotis kompiuteriais auga kartu su kompanija.
- 2008 m. – pasirodė naujieji mažai energijos suvartojantys „Intel Atom“ procesoriai, skirti mobiliems interneto įrenginiams;
- 2008 m. – žurnalas „Corporate Resonsability Officer“ paskelbė „Intel“ Pilietiškiausia bendrove (angl. – „Best Corporate Citizen“). „Intel“ pateko į „Corporate Knights Inc.“ sudaromą 100 patikimiausių korporacijų visame pasaulyje sąrašą;
- 2007 m. – pradėti gaminti bešviniai 45 nanometrų technologijos „Intel Core 2 Extreme“ ir „Intel Xeon“ procesoriai, naudojant hafnio oksido ir metalo medžiagų derinimą;
- 2006 m. – „Quad-Core Intel Xeon 5300“ ir „Intel Core 2 Extreme“ pradeda kelių branduolių procesorių erą;
- 2005 m. – „Intel“ ir kompanijos darbuotojai nukentėjusiems nuo Katrinos uragano JAV paaukojo 2,6 mln. JAV dolerių ir daugiau nei 4 mln. JAV dolerių – Pietryčių Aziją nusiaubusio cunamio aukoms, o šimtai darbuotojų dirbo kaip savanoriai;
- 2005 m. „Intel Involved Matching Grant Program“ išsiplečia į Kiniją, Kostą Riką, Indiją ir Airiją, JAV šios programos biudžetas pasiekia 10 mln. JAV dolerių, o savanorių dirbtos valandos – virš 1 mln.;
- 2003 m. „Intel Centrino“ mobili technologija užtikrina ilgesnį baterijos gyvavimą, integruotą bevielę LAN technologiją kur kas plonesniame, lengvesniame nešiojamame kompiuteryje, o bevielis internetas tampa prieinamesnis;
- 2001 m. – pristatyti procesoriai „Intel Itanium“ ir „Intel Xeon“, užtikrinantys geresnį serverių ir stalinių kompiuterių darbą;
- 2000 m. – pradėta „Intel Teach Program“, padedanti mokytojam naudotis technologijomis.
1990-ieji: „Intel“ tampa bendriniu vardu tarp paprastų vartotojų dėl pasauliniu mastu vykdytos prekės ženklo populiarinimo kompanijos – pasaulyje kas 45 s ištariamas žodis „Intel“. Vis mažėdami procesoriai tampa dar galingesni.
- 1999 m. – pasirodė nauja „InteL Pentium III“ ir „Pentium III Xeon“ procesorių karta;
- 1999 m. – „Intel“ įtraukiamas į „Dow Jones Industrial Average“ sąrašą;
- 1998 m. – su „Intel Pentium II Xeon“ procesoriais vidutinio galingumo ir aukščiausios klasės serveriai ir darbo stotys tampa galingesnės;
- 1998 m. – „Intel“ tampa pagrindiniu „Science Talent Search“, prestižinės mokslinės stipendijų programos vyresniųjų klasių mokiniams, rėmėju;
- 1997 m. – „Intel“ tampa pagrindiniu didžiausios pasaulyje tarptautinio priešuniversitetinio mokslinio turnyro „International Science and Engineering Fair“ rėmėju;
- 1996 m. – prasideda „Intel Involved“ programa, skatinanti darbuotojus tapti savanoriais;
- 1995 m. – „Intel Pentium Pro“ procesoriai tampa 32 bitų darbo stočių ir serverių rinkos varomąja jėga;
- 1994 m. – „Intel“ išleidžia savo pirmąją aplinkosaugos, sveikatos ir saugumo ataskaitą;
- 1993 m. – pasirodo „Intel Pentium“ procesorius, tampantis daugialypės terpės revoliucijos dalimi;
- 1991 m. – pradedama „Intel Inside“ kampanija, paverčianti „Intel“ bendriniu vardu;
- 1990 m. – Gordonas Mūras (Gordon Moor) gauna JAV Technologijų nacionalinį medalį.
1980-ieji: kompiuteriai tampa asmeniniais; – šio sektoriaus pionierius – „Intel“. Per dešimtmetį kompiuteriai tampa vis labiau prieinamesni vartotojams. „Intel“ pradeda filantropinę veiklą ne tik nacionaliniu, bet ir pasauliniu mastu.
- 1989 m. – „Intel i860“ procesorius yra pirmasis komercijai skirtas mikroprocesorius su daugiau nei 1 milijonu tranzistorių;
- 1988 m. – įsteigta „Intel Foundation“;
- 1985 m. – „Intel“ pristato 32 bitų „Intel386“ mikroprocesorių, galintį vienu metu aptarnauti kelių programų užklausas;
- 1983 m. – Išradėjų šlovės muziejuje pristatomas Robertas Noisas (Robert Noyce);
- 1982 m. – pradėta „Intel Matching Grant Program“ skatinimo programa;
- 1981 m. – IBM pasirenka „Intel 8088“ procesorių savo pirmajam kompiuteriui;
- 1980 m. – „Intel“, „Digital Equipment Corp.“ ir „Xerox“ bendradarbiauja vystant „Ethernet“, kad kompiuteriai galėtų vienas su kitu susisiekti.
1970-ieji: gimsta asmeninių kompiuterių „smegenys“ – mikroprocesorius. Įsteigusi naują centrinę būstinę, diegdama tarptautinę infrastruktūrą ir tolimesnę produktų plėtrą, „Intel“ įžengia į tarptautinę areną.
- 1979 m. – „Intel“ debiutuoja „Fortune 500“ sąraše;
- 1979 m. – JAV prezidentas Džimis Karteris (Jimmy Carter) apdovanoja Robertą Noisą Nacionaliniu mokslo medaliu;
- 1978 m. – „Intel“ pristato „Intel 8086“ procesorių, kuris tampa standartu;
- 1977 m. – „Intel 2910“ procesorius, pirmasis vieno lusto kodekas, naujas telekomunikacijų standartas;
- 1976 m. – pasirodo pirmieji mikrovaldikliai – 8748 ir 8048;
- 1974 m. – „Intel 8080“ – dauguma analitikų jį laiko pirmuoju tikru universaliu mikroprocesoriumi, kuris panaudojamas nuo šviesoforų iki kasos aparatų;
- 1972 m. – Penange (Malaizija) įkurta pirmoji tarptautinė „Intel“ gamykla;
- 1972 m. – pasirodo „Intel 8008“ – pirmasis 8 bitų mikroprocesorius;
- 1971 m. – pradėta prekyba „Intel“ akcijomis biržoje, už jas surenkama 6,8 mln. JAV dolerių;
- 1971 m. – „Intel“ pristato savo pirmąjį mikroprocesorių – 4004;
- 1970 m. – „Intel“ savo centrinę būstinę įkuria Santa Klaroje, Kalife.
1960-ieji: formuojasi naujas sektorius, kuriam reikia naujų lyderių. Akademinis elitas sukuria kompaniją, kuri vėliau taps pasauline tour de force. Taip prasideda „Intel“ istorija.
- 1969 m. – pirmasis „Intel“ produktas – „3101 Schottky“ dvipolė RAM; gimsta garsusis nukritusios „e“ raidės logo;
- 1968 m. – Gordonas Mūras ir fizikas Robertas Noisas įkuria „Intel“ („INTegrated ELectronics“ trumpinys);
- 1965 m. – Gordonas Mūras, „Fairchild Semiconductor“ fizikas ir chemikas, pateikia svarbią įžvalgą, vėliau žinomą Mūro dėsnio vardu, kuri padaro revoliuciją kompiuterių techninėje įrangoje.
40 metų inovacijų
Nuo įkūrimo 1968 m. „Intel“ nuolat stengėsi pateikti kažką naujo. Kiekvienas naujos kartos „Intel“ procesorius yra vis galingesnis, taupo vis daugiau energijos ir suteikia daugiau galimybių visiems žmonėms visame pasaulyje. Kad prisidėtų prie geresnės pasaulio ateities, „Intel“ nuolat investuoja į naujas sritis:
- Taupantys energiją ir nebrangūs mobiliojo interneto įrenginiai ir ultramobilūs asmeniniai kompiuteriai, kurie leidžia žmonėms bendrauti, naudotis internetu per bevielį ryšį;
- Naujos rūšies elektroniniai įrenginiai vartotojams, jungiantys pramogines ir interneto funkcijas;
- Keičiamo mastelio, aukštos klasės vizualiniai kompiuteriniai sprendimai, jungiantys aiškią grafiką ir galingą kompiuterį mokslinėms, finansinių paslaugų ir kitoms kompiuterinėms programoms;
- Nebrangūs asmeniniai kompiuteriai, sukurti pirmą kartą kompiuteriu besinaudojantiems vartotojams ir daugiausiai skirti kylančioms rinkoms.