JAV mokslininkai atliko ilgalaikį socialinių tinklų tyrimą, siekdami nustatyti jų neigiamą ir teigiamą įtaką žmonių sveikatai. Mokslininkai 32 metus stebėjo 12 067 savanorių fizinę ir dvasinę būklę – fiksuotas žmonių svoris, emocinė būsena, rūkimas, bendra fizinė forma ir netgi širdies bei kraujagyslių ligos. Visi savanoriai buvo aktyvūs įvairių bendruomenių nariai – kaip realių, taip ir virtualių.
JAV mokslininkai atliko ilgalaikį socialinių tinklų tyrimą, siekdami nustatyti jų neigiamą ir teigiamą įtaką žmonių sveikatai. Rezultatai tik dar kartą patvirtino lietuvių liaudies patarlę: „su kuo sutapsi, tuo ir pats tapsi“.
Mokslininkai 32 metus stebėjo 12 067 savanorių fizinę ir dvasinę būklę – fiksuotas žmonių svoris, emocinė būsena, rūkimas, bendra fizinė forma ir netgi širdies bei kraujagyslių ligos. Visi savanoriai buvo aktyvūs įvairių bendruomenių nariai – kaip realių, taip ir virtualių.
Tyrimo rezultatai pristatyti Tarptautinėje konferencijoje, skirtoje socialinių tinklų problemoms aptarti (International Workshop and Conference on Network Science). Svarbiausias tyrimo tikslas – ar gali sveikatos problemos persiduoti socialiniu tinklu bendradarbiams, šeimos nariams, draugams. Turbūt mažiausiai nustebino dvasinio pobūdžio „mainai“ – kaip ir reikėjo tikėtis, depresijose esantys žmonės panašiomis nuotaikomis užkrėsdavo ir savo artimuosius ar draugus, jei tik kontaktas su jais būdavo ilgalaikis ir pakankamai glaudus. Ir priešingai – į gerą nuotaiką propaguojančių linksmų žmonių kompaniją patekę tirti savanoriai gana greit emociškai „kildavo“ į viršų.
Tačiau gana netikėti buvo fizinės sveikatos „mainai“. Pasirodo, jei jūsų draugų ratas turi viršsvorį, jums taip pat gresia 57 % tikimybė pastambėti. Įdomiausia, jog tai nebūtinai turi būti patys artimiausi draugai – pasirodo, jog ši tikimybė galioja, jei socialinis tinklas suriša bent trijų apkūnių žmonių grupes (grandinė pavaizduota iliustracijoje, virš trečiojo diagramos stulpelio).
Mokslininkai mano, jog jų tyrimas leidžia sudaryti sveikatos problemų plitimo mechanizmą socialiniais tinklais. Iš principo, savijautos ir sveikatos „mados“ sklinda tinklu panašiu principu kaip virusinis marketingas, neretai taikomas kai kurioms prekėms platinti. Visgi, tokie tinklai visada turi baigtinį gylį.
Jeigu su vidinės savijautos plitimu daugiau ar mažiau viskas aišku (geriau rinktis gyvenimu besidžiaugiančius žmones, nei paskendusius į apatiją – na nebent norite jiems padėti iš to išbristi), tai fizinės sveikatos supanašėjimas per bendravimo tinklą sociologams iškėlė nemažai klausimų. Visgi mokslininkai neskuba visų gąsdinti ir nesiūlo rinktis draugus tik pagal išankstinius „išskaičiavimus“ – jų manymu, gauti rezultatai yra daugiau tarpinė medžiaga tolesniems socialiniams tyrimams, kurie leistų įvardinti tikslius kelius, kaip socialiniai tinklai paveikia asmeninius įpročius ir net fizinę sveikatą – tai leistų prevenciškai spręsti sveikatos problemas dar iki rimtų susirgimų.
Aišku yra viena – net jei to ir nepripažįstame patys sąmoningai, visgi mums daroma draugų įtaka yra daug didesnė, nei patys to norėtume. Gerai, jei ši įtaka yra teigiama...
Iliustracijoje pateiktas tukimo pavojaus įvertinimas esant skirtingiems socialiniams santykiams: šeimos atveju tikimybė sustorėti kaip ir sutuoktinis yra lygi 37 %, broliams / seserims – 40 %, o plačiame draugų socialiniame tinkle – 57 %.
