Europos naujienų padangę užklojus pilkiems debesims iš Airijos, beveik nepastebėta liko kontraversiška žinia iš Švedijos. Šioje šalyje, laikomoje demokratinio proceso ir žmogaus teisių apsaugos etalonu, šią savaitę priimtas vadinamasis „Didžiojo Brolio“ įstatymas. Pagal jį nacionalinio saugumo sumetimais bus galima klausytis visų pokalbių telefonu ir stebėti siunčiamus elektroninius laiškus.
Europos naujienų padangę užklojus pilkiems debesims iš Airijos, beveik nepastebėta liko kontraversiška žinia iš Švedijos. Šioje šalyje, laikomoje demokratinio proceso ir žmogaus teisių apsaugos etalonu, šią savaitę priimtas vadinamasis „Didžiojo Brolio“ įstatymas.
Pagal jį nacionalinio saugumo sumetimais bus galima klausytis visų pokalbių telefonu ir stebėti siunčiamus elektroninius laiškus.
Už Švedijos gynybos ministerijos parengtą ir Švedijos centro-dešiniųjų vyriausybės remiamą įstatymo projektą balsavo 143 parlamentarai, prieš – 138, vienas Riksdago narys susilaikė.
Pagal priimtą įstatymą, įsigaliosiantį nuo 2009 m. sausio 1 d., Nacionalinei gynybos radijo agentūrai (FRA) suteikta teisė stebėti elektroninį susirašinėjimą ir klausytis pokalbių telefonu, peržengiančių Švedijos sienas. Kitaip tariant, FRA gali stebėti bet kurį į užsienį siunčiamą ar gaunamą elektroninį laišką ir klausytis visų tarptautinių skambučių.
Dėl panašaus pobūdžio įstatymo Švedijoje diskusijos netyla jau nuo 2005 m., kai pirminiam įstatymo projektui nepritarė tuometinė valdančioji socialdemokratų vyriausybė. Po 2006 m. rudenį įvykusių Riksdago rinkimų iš keturių partijų (konservatorių, centristų, liberalų ir krikščionių demokratų) sulipdytas valdantysis centro-dešiniųjų jėgų blokas netruko grįžti prie kairiųjų atmesto įstatymo nuostatų. Tiesa, 2007 m. pradžioje įstatymo priimti nepavyko ir jis buvo grąžintas parlamento komitetui taisyti.
Kaip teigiama, praeitą savaitę vykusio balsavimo metu visiems koalicijos nariams nurodyta balsuoti laikantis partinės linijos, kas sukėlė pačių parlamentarų pasipiktinimą ir padidino įtampą tarp koalicijos, turinčios vos 7 balsų persvarą prieš opoziciją, partnerių.
Imsis ir trumpųjų žinučių?
Nors Švedijos vyriausybė tikina, jog bus stebimas tik bendravimas su užsieniu, kritikai pastebi, jog net ir šalies viduje dauguma elektroninių laiškų yra siunčiami per serverius, esančius užsienyje, todėl neišvengiamai turės patekti į FRA akiratį.
Be to, FRA, norint stebėti savo piliečius, nebereikės gauti specialaus teismo išduoto orderio.
Galiausiai baiminamasi, jog bus klausomasi ne tik pokalbių telefonu, bet ir fiksuojamos trumposios žinutės, nustatoma, kokiose interneto svetainėse yra lankomasi.
FRA veiklos kontrolę ketinama patikėti Švedijos duomenų inspekcijos agentūrai ir nuolatiniam parlamento komitetui. Be to, kalbama apie dviejų nepriklausomų tarnybų įsteigimą, viena kurių išduotų leidimus sekimui ir pasiklausymui, kita – inspektuotų pačią FRA.
„Orveliškas įstatymas“
Įstatymas priimtas nepaisant gausios žurnalistų sąjungų, laikraščių leidėjų asociacijų, Švedijos saugumo tarnybos, pilietinių organizacijų ir plačiosios visuomenės kritikos. Vykstant balsavimui dėl įstatymo priėmimo, priešais Švedijos parlamentą susirinkusiems protestuotojams buvo dalinama George`o Orwello knyga „1984-ieji“.
„Google“ ir Švedijos telekomunikacijų bendrovė „TeliaSonera“ įstatymą pavadino radikaliausia ir plačiausio masto sekimo programa Europoje, prilygstančia nebent JAV taikomai „Echelon“ informacijos rinkimo ir analizės sistemai.
Pasak „Google“ patarėjo privatumo politikos klausimais Peterio Fleischerio, „Švedijos priimtas įstatymas prilygsta tokių valstybių kaip Kinija ar Saudo Arabija vykdomai cenzūros ir piliečių sekimo politikai“.
Įstatymu FRA veiklos sritis išplėsta nuo „išorinių karinių grėsmių“ monitoringo iki įvairaus pobūdžio „išorinių grėsmių“ kontrolės. Kaip pastebi Švedijos dienraštis „Göteborgs-Posten“, taip ir lieka neaišku, nuo kokių išorinių grėsmių siekiama apsaugoti Švedijos piliečius – ar migracija, epidemijos ir naftos išsiliejimas taip pat laikytinos išorinėmis grėsmėmis nacionaliniam saugumui?
Tuo metu įstatymą inicijavusi Švedijos gynybos ministerija teigia, jog besikeičiantis tarptautinės politikos pobūdis, naujos saugumo grėsmės ir informacinių technologijų pažanga verčia ieškoti naujų būdų, galinčių užtikrinti Švedijos nacionalinį saugumą. Įstatyme minimos naujosios grėsmės apima terorizmą, tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, masinio naikinimo ginklų platinimą, nekontroliuojamus pabėgėlių ir nelegalių migrantų srautus.
Tačiau, kaip klausia Stockholmo dienraštis „Svenska Dagbladet“, ar vyriausybė, siekdama apsisaugoti nuo išorės grėsmių ir diegdama visuotinės kontrolės mechanizmą, nesukurs vidinio pavojaus pilietinėms laisvėms ir neliečiamam asmens privatumui? Juolab, kad, dienraščio teigimu, laisvos visuomenės principų išsižadėjimas ir visuotinio įtarumo atmosfera nėra geriausios kovos su tarptautiniu terorizmu ir nusikalstamumu priemonės.
Nors techninės įgyvendinimui rengiamos programos detalės nėra atskleidžiamos, kalbama, jog FRA ketina investuoti apie 200 mln. Švedijos kronų (apie 73,5 mln. Lt) į galingo kompiuterio, šifruojančio raktinius žodžius, frazes ir dialektus bei fiksuojančio fizinius ir elektroninius subjektų adresus, sukūrimą.
FRA ekspertai tokią sistemą apibūdina kaip žvejybos tinklą, kuris neva reaguoja tik į tokio pobūdžio informaciją, kurią pastebėti yra pritaikytas, o visą nereikalingą asmeninę informaciją žadama negrįžtamai ištrinti.
Tačiau, pasak pilietinės organizacijos „New Welfare Foundation“ atstovo Pero Strömo, toks įstatyminis reguliavimas tėra monstriška priemonė, siekiant kontroliuoti asmeninį žmonių gyvenimą, kadangi potencialūs grėsmės šaltiniai, nuo kurių stengiamasi apsisaugoti, imasi visų įmanomų atsargumo priemonių arba, įtardami, jog yra sekami, ieško naujų komunikacijos būdų, todėl žala bus padaryta tik niekuo dėtiems paprastiems piliečiams.
Pažeis teisę į šaltinio slaptumą
Įdomu pastebėti, jog tarptautinė žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ Švedijos priimtą įstatymą įvertino teigiamai, kadangi keblūs privatumo klausimai, jos teigimu, buvo išspręsti patenkinamai, nors Švedija ir yra skatinama kiek įmanoma riboti asmeninės informacijos kontrolės apimtis.
Tuo tarpu Europos žurnalistų federacija išreiškė susirūpinimą, jog toks reguliavimas sudarys kliūtis bendravimui su informacijos šaltiniais, esančiais užsienyje, ir teisei išlaikyti juos paslaptyje.
Galima prisiminti, jog praėjusių metų pabaigoje Lietuvos Seime, įgyvendinant Europos Parlamento ir Europos Tarybos Duomenų saugojimo direktyvą, buvo priimtas Elektroninių ryšių įstatymas, pagal kurį stacionaraus ir mobiliojo ryšio bendrovės įpareigotos fiksuoti ir 6 mėn. saugoti duomenis apie telefoninius gyventojų pokalbius, trumpąsias tekstines žinutes ir elektroninius laiškus. Tiesa, naująjį įstatymo projektą, motyvuodamas tuo, jog įstatymu sukuriamos pareigos privatiems subjektams turėtų būti finansuojamos iš valstybės biudžeto, vetavo Prezidentas Valdas Adamkus.
