Balandį paskelbus Pasaulio informacinių technologijų reitingą, paaiškėjo, kad nuo 2007 iki 2008 metų Lietuva pakilo iš 39 į 33 vietą. Specialistai prognozuoja, kad po metų šalies pozicija dar pagerės. Pasak individualių programinių sprendimų kūrėjos „Alna Software“ direktoriaus Artūro Gruodžio, per metus Lietuva galėtų pakilti iki 30 vietos.
Balandį paskelbus Pasaulio informacinių technologijų reitingą, paaiškėjo, kad nuo 2007 iki 2008 metų Lietuva pakilo iš 39 į 33 vietą. Specialistai prognozuoja, kad po metų šalies pozicija dar pagerės. Pasak individualių programinių sprendimų kūrėjos „Alna Software“ direktoriaus Artūro Gruodžio, per metus Lietuva galėtų pakilti iki 30 vietos.
Sudarant reitingą, atsižvelgiamą į šalies informacinių technologijų situaciją verslo, reguliavimo ir infrastruktūros srityse.
Pasak A. Gruodžio, per praėjusius metus mažiau pažangos buvo verslo sektoriuje, naujų el. paslaugų čia daugėjo lėčiau nei kitose šalyse. Situacija viešajame sektoriuje tuo pat metu gerėjo sparčiau nei kitose valstybėse.
Tendencija panaši
 DELFI (K. Čachovskio nuotr.) |
|---|
„Šiemet tendencija išlieka panaši. Tvyrant neaiškumui dėl šalies ekonomikos, verslas į naujų el. paslaugų diegimą daug neinvestuos. Viešajame sektoriuje situacija yra geresnė. Anksčiau iš plačiau naudojamų e. valdžios sprendimų žinomiausia buvo Mokesčių inspekcijos Elektroninio deklaravimo sistema, o šiemet bus pradėta aktyviau naudotis „Sodros“ ir Registrų centro el. paslaugomis gyventojams ir verslui, Informacinės visuomenės plėtros komiteto gyvenamosios vietos deklaravimo ir vaiko išmokos bei motinystės pašalpos išdavimo paslaugomis gyventojams, Vytauto Didžiojo universiteto automatinio anglų-lietuvių kalbų vertimo sistema.
Tai smarkiai padidins IT pažangos viešajame sektoriuje rodiklius“, – sako A. Gruodis.
Paskata e. valdžios paslaugų plėtrai tapo ES struktūrinių fondų finansavimas, leidęs įgyvendinti ne vieną projektą, kurie bus naudingi gyventojams, leis sutaupyti lėšų ir laiko.
Gerėja IT infrastruktūra
Lietuvos IT pažangos reitingą turėtų pagerinti ir gerėjanti IT infrastruktūra, didėsiantis interneto prieinamumas. Pasak A. Gruodžio, šie metai turėtų tapti „WiMax“ ryšio diegimo pradžia, tad spartus bevielis internetas bus labiau prieinamas regionuose. Šia prasme dar atsiliekame nuo kaimynų estų, kur „WiMax“ ryšys jau veikia.
Nors verslas Lietuvoje ne itin aktyviai diegia el. paslaugos, jo įtaka IT ir telekomunikacijų prieinamumui yra didžiausia. Pagal mobiliojo ryšio skvarbą esame antri pasaulyje, o namų ūkių, turinčių kompiuterį, dalis padidėjo iki 42 procentų, 96 proc. jų turėjo ir interneto prieigą. Internetu naudojosi 49 proc. visų 16–74 amžiaus gyventojų.
Kaip seniau mobiliojo ryšio atveju, daugiausia prie tokio augimo prisidėjo telekomunikacijų bendrovių akcijos, kurių metų įsigyjantiems interneto prieigą kompiuteris buvo suteikiamas nemokamai, sako A. Gruodis.
Valstybės vaidmuo mažesnis
Kaip ir IT infrastruktūros atveju, prie interneto prieinamumo didinimo labiausiai prisidėjo verslas, valstybės vaidmuo šioje srityje buvo žymiai mažesnis. Reikšmingas šia prasme buvo aljanso „Langas į ateitį“ vaidmuo.
Ateityje šis projektas dar bus plečiamas, vykdoma naudojimosi el. paslaugomis edukacija. Galima prognozuoti, kad aljansas suteiks itin didelę paskatą gyventojams produktyviai naudotis internetu ir praktiškai perprasti el. paslaugų naudingumą.
Pasaulio informacinių technologijų reitingo rengėjai, vertindami atskirus pažangos kriterijus, išskyrė didžiąsias kiekvienos šalies stiprybes ir silpnybes informacinių technologijų ir mobiliųjų komunikacijų srityje. Mažesnio įvertinimo taip pat sulaukė tokios sritys kaip valstybės IT plėtros viziją, mokesčių našta, parama aukštųjų technologijų vystymui.
Strategijos trūkumas
Lietuvoje reitingo rengėjų prastai taip pat yra įvertintas bendras šalies vyriausybės požiūris į IT. Tą lėmė aiškios ir ilgalaikės strategijos nebūvimas. Ilgalaikio požiūrio į IT nebūvimą iliustruoja el. parašo infrastuktūros trūkumas, per mažas pačios Vyriausybės naudojimasis e. valdžios galimybėmis. Pavyzdžiui, kaimyninėje Estijoje visi teisės aktai prieš patvirtinimą yra patalpinami internete, kur juos galima aptarti, komentuoti.
Kalbant apie atskirų valstybės institucijų pažangą el. paslaugų srityje, geriausiai vertinamos Vyriausybei pavaldžios institucijos. Ypač – ministerijos, apskritys. Visos jos yra gerai organizavusios pirmo lygio el. paslaugas – gyventojai internete jau gali rasti visą jiems reikalingą informaciją. Prastesnė situacija savivaldybių ir seniūnijų lygmenyje.
„Deja, kaip šis lygmuo ir yra svarbiausias – gyventojai daugumą jiems aktualių klausimų sprendžia vietos savivaldos įstaigose. Jei jie galėtų informaciją iš savivaldybių gauti ir pateikti internetu, tai labai pasitarnautų bendrai IT raštingumo pažangai šalyje“, – sako A. Gruodis.
Pasak jo, tokių paslaugų kūrimą mielai finansuotų kad ir Informacinės visuomenės plėtros komitetas, lėšų tam yra numatyta, tačiau savivaldybėse ir seniūnijose parengiama mažai gerų projektų. Daugiau čia galėtų prisidėti savivaldybių asociaciją, o projektų rengimui papildomų lėšų galėtų skirti Vyriausybė, tokios priemonės tikrai paskatintų e. valdžios plėtrą regionuose ir priartintų jas prie žmonių.
