Įgyvendinant projektą „Protų susigrąžinimo programos parengimas ir įgyvendinimas“ Užsienio lietuvių rėmimo centro užsakymu Socialinių inovacijų institutas atliko socialinį tyrimą, kuriame dalyvavo vizitams į Lietuvą atvykę mokslininkai, jų vizitų koordinatoriai, Lietuvos mokslo ir tyrimų institucijos bei privačios ne pelno ir verslo įmonės.
Įgyvendinant projektą „Protų susigrąžinimo programos parengimas ir įgyvendinimas“ Užsienio lietuvių rėmimo centro užsakymu Socialinių inovacijų institutas atliko socialinį tyrimą, kuriame dalyvavo vizitams į Lietuvą atvykę mokslininkai, jų vizitų koordinatoriai, Lietuvos mokslo ir tyrimų institucijos bei privačios ne pelno ir verslo įmonės.
Kiekybiniai tyrimo rezultatai atskleidė didelį tyrėjų emigracijos iš Lietuvos mastą bei parodė kai kuriuos emigracijos ypatumus.
Pagal Lietuvos mokslo institucijų kiekybinės apklausos duomenis, 41 proc. moksline tiriamąja veikla užsiimančių institucijų padalinių darbuotojų yra išvykę trumpalaikiam darbui, 23 proc. – ilgalaikiam darbui į užsienį. Tiek trumpalaikiam, tiek ilgalaikiam darbui gerokai dažniau išvykstama iš universitetų ir mokslo institutų nei iš kolegijų. Taip pat pastebima, kad su protų nutekėjimu daugiausiai susiduria fiziniai ir biomedicinos mokslai. Juose pastebimas ir didžiausias darbuotojų skaičiaus mažėjimas.
Remiantis apklausos duomenimis apie bendrą Lietuvos mokslo institucijų padalinių skaičių galima teigti, kad per Nepriklausomybės metus valstybinės Lietuvos mokslo ir studijų institucijos prarado ne mažiau kaip 750 mokslo darbuotojų. Lyginant su dabartiniu mokslininkų ir tyrėjų skaičiumi Lietuvoje, tai sudarytų beveik 5 proc. visų mokslininkų ir tyrėjų. Į šį skaičių įeina tik valstybinėse mokslo ir studijų institucijose buvę įdarbinti mokslininkai ir tyrėjai, neįskaitant magistrų, išvykusių į užsienį studijuoti doktorantūroje ar į užsienį ne į mokslo institucijas išvykusių dirbti tyrėjų ir mokslininkų, tad tikrasis tyrėjų ir mokslininkų emigracijos mastas turėtų būti dar didesnis.
„Net pusė mokslo ir studijų institucijų padalinių, iš kurių tyrėjai yra išvykę ilgalaikiam darbui į užsienį, nurodė, kad šie tyrėjai prieš išvykdami jų padalinyje buvo doktorantai, tad didžiausią protų nutekėjimo dalį sudaro jauni, perspektyvūs doktorantai, tyrėjai ir mokslininkai. Tai net dar labiau gilina žmogiškųjų išteklių MTEP sektoriuje senėjimo problemą ir paaiškina, kodėl Lietuvos moksle pastebimas tyrėjų bendruomenės atsinaujinimo potencialo trūkumas. 2006 metais mokslininkai iki 34 metų sudarė tik 16,3 proc. visų aukštojo mokslo sektoriuje dirbančių mokslo laipsnį ar pedagoginį vardą turinčių tyrėjų“, – pastebi projekto vadovas dr. Tomas Žalandauskas.
Pasak jo, tyrimo duomenys rodo, kad pagrindiniai išvykimo iš Lietuvos motyvai yra mokslinio tobulėjimo siekis ir nepasitenkinimas mokslo ir studijų situacija Lietuvoje.
„Išvykę jauni mokslininkai akcentuoja norą kelti savo kvalifikaciją, dirbti pasaulinio lygio mokslo centruose, susipažinti su pasaulinėmis mokslo tendencijomis, vykdyti inovacinius tyrimus, daryti tyrimus mokslo srityse, neturinčiose tradicijų Lietuvoje. Dar viena iš pagrindinių išvykimą lemiančių priežasčių – nepasitenkinimas mokslo ir studijų situacija Lietuvoje: blogomis darbo sąlygomis, uždara mokslo sistema, neefektyvia mokslo politika, hierarchiniais santykiais akademinėje bendruomenėje. Trečia pagal svarbą priežasčių grupė – ekonominiai motyvai: menkas darbo užmokestis, prastos gyvenimo sąlygos“, – apie išvykusių mokslininkų motyvus dirbti svetur pasakoja T. Žalandauskas.
Dauguma Lietuvos mokslininkų, išvykę į užsienį studijuoti ir kelti kvalifikaciją, nesieja savęs ilgalaikiais ryšiais su ta šalimi, kurioje dabar gyvena, ir palaiko nuolatinius ryšius su Lietuvos mokslininkais, o per juos – su Lietuvos institucijomis. Nors daugelis ketina sugrįžti, tačiau nurodo tam tikras reintegracijai reikalingas sąlygas: teigiamus pokyčius mokslo politikoje (didesnis mokslo finansavimas, konkuruojantis atlyginimas ir pan.) bei sudarytą galimybę tobulėti ir daryti karjerą, turint aiškią darbo perspektyvą bei kūrybingą kolegų grupę, palankią darbo aplinką, leidžiančią daryti pasaulinio lygio atradimus.
Sugrįžimui kliudančius veiksnius galima skirtyti į kelias stambesnes grupes: nepasitenkinimas mokslo aplinka, mokslo administravimo problemos, gyvenimo kokybės klausimai, sociokultūriniai ir asmeninio pobūdžio veiksniai. Bene daugiausia respondentų kritikos susilaukė Lietuvos mokslo administravimo problemos: biurokratiniai suvaržymai ir viešųjų pirkimų procedūros, labai apsunkinančios projektų vykdymą, ir per didelis mokslininkų pedagoginis krūvis, neleidžiantis atsidėti moksliniams tyrimams.
Projektas „Protų susigrąžinimo programos parengimas ir įgyvendinimas“ finansuojamas pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ 2.5 priemonę „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“.
Daugiau informacijos apie projektą, vykusius tyrėjų vizitus į Lietuvos mokslo ir studijų institucijas bei atliktą socialinį tyrimą visi besidomintys gali rasti interneto svetainėje www.sugrizimai.lt.
